Įsibėgėjantys abitūros egzaminai daugeliui kelia aktualius klausimus – kur ir ką reiktų studijuoti ateinančiais metais. Šiame straipsnyje nesigilinsime į aukštųjų mokyklų reitingus ar studijų kokybę, o tiesiog apžvelgsime vienos iš pagrindinių dabartinio ūkio šakų – energetikos – perspektyvas ir Lietuvoje siūlomas studijų galimybes bei tendencijas.

Kalbant apie studijų krypties pasirinkimą, visų pirma reiktų prisiminti svarbiausią dalyką – nėra specialybės, kurią žmogus turėdamas „mirtų iš bado“ jeigu tik ši veikla yra jam patinkanti. Tad šis straipsnis skirtas visų pirma tiems, kurie jau linksta link energetikos sektoriaus, tačiau vis dar abejoja ar ši kryptis turi perspektyvų ir kokios yra studijų galimybės apskritai.

Tradicinės elektros inžinerijos gali ateityje nepakakti

Tradiciškai manoma, jog energetikos sektorius apima tik elektros energijos gavybą ir perdavimą. Žinoma, tai viena iš pagrindinių sričių, bet tikrai ne vienintelė. Lietuvoje, neturinčioje įprastinių energetinių išteklių, vyrauja ne energetikos gavyba, tačiau jos paskirstymo ir tiekimo kryptys. Ši situacija gali pasikeisti plėtojant atsinaujinančios energetikos šakas, tačiau tai vis dar jauna, nors ir labai perspektyvi ūkio šaka.

Kalbant apie tradicines energetikos specialybes, populiariausios iš jų yra „Elektros inžinerijos“ – jas ruošia įvairūs universitetai (Klaipėdos universitetas, Kauno technologijų universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas) bei kolegijos (Kauno technikos kolegija, Panevėžio kolegija, Žemaitijos kolegija). Kurią mokymo įstaigą rinktis, patarti sudėtinga – tenka įvertinti gyvenamą vietą, pagaliau ko norima iš studijų. Greitoms ir praktinėms žinioms įgyti geriausia rinktis kolegijas, o planuojantiems akademinę karjerą arba siekiantiems aukštų pareigų – reiktų eiti į universitetus.

Kokios energetikos inžinerijos perspektyvos? Nepriklausomai nuo to, kaip besivystytų energijos gavybos šaltinių technologijos, visada reikės inžinierių tinklų išvedžiojimui, restruktūrizacijai bei vietinių instaliacijų įrengimui. Tai puikiai atspindi dabartinė Lietuvos darbo biržos 2009 darbo vietų prognozė – net ir įsibėgėjus sunkmečiui ir aprimus statybų verslui, elektros inžinerija vis dar yra vidutinio paklausumo profesija.

Visgi labiau žiūrintiems į ateities perspektyvas, renkantis konkrečias studijų programas reiktų nepamiršti technologijų raidos tendencijų. Pirmiausia, elektros energetikoje sparčiai daugėja elektronikos ir automatikos įtaisų. Tad šios kryptys persipina ir tampa neatsiejamomis. Be to, naujuose namuose pamažu jau neužtekti įprastinės elektros instaliacijos – į rinką nors ir nesparčiai, tačiau atkakliai braunasi „protingo namo“ technologijos – integruotos apsaugos, priešgaisrinės, butinės automatikos sistemos.

Įdiegti ir užprogramuoti šias sistemas kol kas turi elektros tinklą instaliuojantis personalas, tačiau dauguma tuo užsiimančių įmonių vadovų įvairiose konferencijoje užsimena apie specifinių žinių stygių – tipinis energetikas nemoka programavimo ir nesugeba įvertinti visų elektronikos priedų instaliacijos vingrybių, o elektronikas ar programuotojas per mažai išmano apie pastato energetikos instaliacijos reikalus

Štai todėl atsiranda tarpspecialybinės nišos, į kurias pamažu reaguoja ir mokymo institucijos. Pavyzdžiui nuo šių metų Kauno technikos kolegija pradeda ruošti būtent „protingo namo“ technologijas ir diegimo niuansus išmanančius specialistus – tad jei ši perspektyvi sritis domina, reiktų rinktis studijų programą „Elektroninės statinių valdymo sistemos“

Vystantis technologijomis, ypač atsinaujinančios energetikos srityje, Lietuvoje vystysis ne tik energijos paskirstymo ūkis, bet ir jos gamyba. Kokios tikros šios srities alternatyvos ir būsimos tendencijos, galima pažvelgti vien iš skaičių.

Atsinaujinančios energetikos perspektyvos

Per pastaruosius dešimtmečius mūsų gyvenimo būdas ir didėjanti gerovė turėjo didžiulį poveikį energetikos sektoriui, dėl to labai pakito energetikos perspektyvos. Vis didėjantis energijos poreikis, sparčiai kylančios naftos kainos, nestabilus energijos išteklių tiekimas ir nuogąstavimai dėl visuotinio atšilimo privertė mus suvokti, kad energija nėra neišsemiamas šaltini. Todėl ES vadovai įsipareigojo plėtoti atsinaujinančią energiją; ši energija gali pakeisti iškastinį kurą, padėti įvairinti energijos tiekimą ir mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.

Jau įprasta įvairias tendencijas – tiek ekonomikoje, tiek ir kitose srityse vertinti skaičių pagalba. Ne išimtis ir energetikos sektorius, ypač kalbant apie jo tendencijas. Jau ne paslaptis, jog atsinaujinantys energijos šaltiniai tapo milžinišku verslu ir investicijos į šią sritį sparčiai auga. 2004 m. apie 89 mlrd. litų buvo investuota į atsinaujinančius energijos šaltinius ir tai sudaro apie 20% bendrų investicijų energijos gamybos sektoriuje.

Praėjusiais metais bendros investicijos į atsinaujinančią energiją padidėjo net 43 %. Prognozuojama, kad rinkos pajamos, susijusios su saulės energija, vėjo energija, biokuru ir kuro elementais, iki 2016 m. padidės apytiksliai iki 150 mlrd. EUR. Vertinant tokius skaičius, turbūt nekyla abejonių apie atsinaujinančios energetikos perspektyvas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.

Tuo pačiu atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas padeda plėsti ir vietos bei regioninio užimtumo galimybes. Atsinaujinančios energijos apyvarta ES yra 30 mlrd. EUR, šiame sektoriuje sukuriama apie 350 000 darbo vietų. Užimtumo galimybės didžiulės: nuo fotovoltinių elementų gamybos aukštųjų technologijų sektoriuje iki vėjo jėgainių priežiūros darbų ar biomasės gamybos žemės ūkio sektoriuje.

Kokios užimtumo galimybės Lietuvoje vertinant iš atsinaujinančios energijos pusės? Žinoma, perspektyvoje tokios energijos specialistų poreikis labai išaugs, tačiau šias technologijas išmanančiam žmogui savo vietą rinkoje galima surasti jau ir dabar – apie tai pasakoja Mantas Marčiukaitis (Lietuvos energetikos instituto, Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorijos darbuotojas).

Tam, kad aplinkai draugiška energija pasiektų mūsų buitį, reikia nueiti dar ne vieną žingsnį, tačiau Lietuvos verslo įmonės, mokslo institucijos ir mokymo įstaigos ima aktyviai pasitikti šiuolaikinius energetikos iššūkius tuo labiau, kad Europos Sąjungai įsipareigojome iki 2010 metų iš atsinaujinančių šaltinių gaminti ne mažiau kaip 12% visos energijos!

Pradžia jau yra - AB „Achemos group“ investavo milijonus litų į modernių vėjo jėgainių parką, kurių galingumas 16 megavatų. Kauno nuotėkų vandens valymo įmonė įdiegusi šiuolaikinius biotechnologinius sprendimus ne tik gali išvalyti vandenį nuo įvairių teršalų, bet iš jų gamina biodujas. Lietuvos energetikos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) fizikos katedros mokslininkai kuria vandenilio energetikos technologijas, kad netolimoje ateityje vandeniliu varomi automobiliai važinėtų ir mūsų gatvėmis. Be to, išnaudodami savo žinias bei įdirbį ir reaguodami į energetikos tendencijas, VDU fizikos katedros darbuotojai parengė naują studijų programą „Energetikos fiziką“, kuri skirta būtent atsinaujinančių energijos šaltinių studijoms. Apie ją mes jau rašėme šiame pristatyme, tad dabar nebesiplėsime.

Apie dabartinę energetikos rinkos situaciją ir kylančias problemas galite pažiūrėti šiame VDU Gamtos mokslų fakulteto, Mokslo populiarinimo grupės NSO parengtame įvadiniame filmuke.

Įvertinant didžiulę energetikos sektoriaus svarbą visai dabartinei civilizacijai, kurios išgyvenimas praktiškai tiesiogiai priklauso nuo energetinio saugumo, galima drąsiai tvirtinti, jog ši sritis visada bus prioritetinė visoms valstybėms, tame tarpe ir Lietuvoje. Tad dabartiniams abiturientams, abejojantiems ar verta rinktis šios krypties studijas, reiktų apsispręsti tik dėl vieno – ar asmeniškai elektra, elektros fizika yra patraukli bei įdomi sritis. Jeigu taip, tuomet telieka nuspręsti, kas labiau domina – ar darbas elektros tinkluose bei elektros instaliacijų rengimas (tuomet tinkamiausios yra inžinerinio profilio specialybės, pavyzdžiui įvairios „Energetikos inžinerijos“ studijų programos), ar geros ateities perspektyvos plačiame atsinaujinančios energetikos sektoriuje (pavyzdžiui „Energetikos fizikos“ studijų programa).

Komentarai (5)