Lietuvos universitetai ir kolegijos trečiadienį paskelbė papildomą priėmimą, per kurį jaunuoliai, nepatekę į valstybės finansuojamas vietas pirmojo turo metu, galės bandyti įstoti dar kartą. Papildomo priėmimo metu daugiausia pasiūlymų turės kolegijos – jose yra 2723 valstybės finansuojamos laisvos vietos.

Nuo praeitos savaitės iki vakar vyko dokumentų priėmimas universitetuose bei kolegijose. Pasibaigus dokumentų priėmimui, paaiškėjo, jog ne visi abiturientai panoro studijuoti pasirinktose specialybėse ir laiku nepristatė reikiamų dokumentų. Todėl po galutinės duomenų analizės paaiškėjo, jog universitetuose liko 270 laisvos valstybinės vietos, o kolegijose jų net 2723.

Kadangi „krepšeliai“ dalinami pagal studijų sritis, laisvų vietų kiekis kiekvienoje srityje yra skirtingas. Universitetuose valstybės finansuojamų vietų kiekis pagal atskiras sritis pateiktas šioje lentelėje:

Kolegijose valstybės finansuojamų vietų kiekis pagal atskiras sritis pateiktas šioje lentelėje:

Kaip jau ir buvo skelbta, kol kas mažiausiai pageidavimų studijuoti sulaukė technologiniai mokslai. Nors universitetuose ši mokslo sritis neišsiskiria iš „bendro fono“, tai kolegijose jaučiamas didelis atotrūkis – technologinėse specialybėse neužpildytų vietų kiekis siekia net 1864.

Kyla klausimas, kodėl kolegijų populiarumas ypač technologinių mokslo sektoriuje yra toks žemas? Ir ar tikrai abiturientai daug praranda rinkdamiesi technines studijas kolegijose? Apie tai kalbamės su Kauno technikos kolegijos Energetikos ir elektronikos katedros vedėju dr. Nerijumi Bagdanavičiumi. Jo nuomone, menkas technologinių mokslų populiarumas kolegijose susijęs su informacijos stygiumi apie realias studijų perspektyvas.

Neapsisprendžiantiems ar rinktis mokamas vietas universitetuose, ar nemokamas kolegijose, reiktų prisiminti, jog galimybių ir laiko atžvilgiu nei vienas variantas nėra blogesnis – dauguma universitetų jau organizuoja vienerių arba dviejų metų išlyginamąsias studijas kolegijų absolventams, po kurių suteikiama teisė stoti į pasirinktos specialybės magistrantūrą. Apie realias tokių studijų galimybes pasakodamas N. Bagdanavičius paminėjo, jog šios katedros absolventai pernai metais jau išbandė išlyginamąsias studijas Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete ir šiais metais studijuos magistrantūroje. Tokią galimybę siūlo ir didelė dalis kitų kolegijų – apie tai informaciją gali suteikti kiekvienos mokymo įstaigos priėmimo skyrius. Tad net ir pasirinkę norimos srities studijas kolegijoje, neužveriate kelio aukštesnės pakopos studijoms universitetuose ir tuo pačiu dar gaunate valstybės finansavimą.

Dalis stojančiųjų vis dar abejoja ar kolegijos gali pasiūlyti pakankamai novatoriškas studijų programas, kurios būtų naudingos ir vertingos dinamiškai besivystančių technologijų amžiuje. N. Bagdanavičius abejojančius ramina, primindamas, jog dar visai neseniai visos kolegijos akreditacijos metu buvo kruopščiai patikrintos – analizuotos ne tik studijų programos ir jų reikalingumas Lietuvos rinkai, bet ir realios galimybės jas dėstyti atsižvelgiant į dėstytojų kompetenciją bei mokymo bazę. Be to, kai kurios studijų programos pralenkė net ir universitetų pasiūlymus – pavyzdžiui studijų programa „Elektroninės statinių valdymo sistemos“, skirta rengti šiuolaikinių būstų priežiūros ir automatizavimo specialistus, analogų neturi jokiame universitete. Ir tokių pavyzdžių galima surasti įvairiose kolegijose.

Tad abiturientai kviečiami drąsiau rinktis kolegijas, kurios ne tik siūlo aktualias ir reikalingas specialybes, bet ir garantuoja didesnį praktikų kiekį bei didelį valstybės finansuojamų krepšelių kiekį - pavyzdžiui Kauno technikos kolegijoje praktiškai visose techninio profilio specialybėse dar yra laisvų valstybinių vietų. Visos aukštosios mokyklos lauks stojančiųjų prašymų juos priimti nuo rugpjūčio 5 d., o įstojusiuosius ketinama kviesti studijuoti ateinantį pirmadienį.

Komentarai (5)