Nors bendras šįmet įstojusių į mokamas vietas aukštosiose mokyklose studentų skaičius sumažėjo, kai kurie universitetai ir sunkmečiu sugebėjo šį skaičių padidinti. Kaip ir pernai, lyderis šioje srityje išliko Mykolo Romerio universitetas (MRU).

Mokančių už studijas taip pat padaugėjo Lietuvos kūno kultūros akademijoje ir Vytauto Didžiojo universitete. Studentų atstovai priekaištauja, kad priėmus daug studentų nesugebama tinkamai organizuoti studijų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos Bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) rugpjūčio mėnesio duomenimis, šįmet universitetai į mokamas bakalauro studijų vietas priėmė 11 949 studentus. Daugiausia studentų rugpjūtį buvo pritraukęs MRU (1775), Vilniaus pedagoginis universitetas (1382), Vytauto Didžiojo universitetas (1363), Vilniaus universitetas (1295). Vilniaus ir Vilniaus pedagoginiame universitetuose už mokslą mokančių studentų šįmet sumažėjo keliais šimtais.

Mokančių už studijas padaugėjo Lietuvos kūno kultūros akademijoje (nuo 214 pernai iki 570 šįmet), Vytauto Didžiojo universitete (nuo 1091 iki 1363).

Kadangi dalis įstojusiųjų vėliau studijuoti atsisakė, o dalis universitetų vykdė papildomą priėmimą, LAMA BPO turimi skaičiai nėra galutiniai.

2008 m. į universitetų mokamas vietas priimta 13 767 studentai. Statistikos departamento duomenimis, pernai daugiausia pirmakursių studijuoti savo lėšomis irgi pritraukė MRU (2022), Vilniaus universitetas (1900), Klaipėdos universitetas (1678), Vilniaus pedagoginis universitetas (1539).

MRU patikslino pernai į bakalauro studijų I kursą priėmęs 1929, o šiemet - 2304 mokančius už studijas studentus.

Daugiau studentų – daugiau pinigų

Kristijonas MRU studijuoja teisę ir valdymą. Per metus jam studijos atsieina beveik 4000 Lt.

"Situacija sudėtinga. Tris kartus per savaitę paskaitos tęsiasi nuo 13 iki 18 val., dvi dienas – nuo 8 iki 11 val. Sudėtinga, nes yra 11 teisės ir valdymo grupių, tiek pat grupių priimta studijuoti teisę“, - sakė studentas. Studento teigimu, toks tvarkaraštis daugeliui sukelia problemų, pertrauka tarp paskaitų esą tebūna 10 minučių.

Kristijonas mano, kad universitetas neturi galimybių suderinti tvarkaraščių dėl priimtųjų skaičiaus. Jam antrina Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė. „Aukštosios mokyklos siūlyti kokybės nepradėjo. Sulaukiame daug skundų iš studentų dėl aukštųjų nesugebėjimo tinkamai organizuoti paskaitas priėmus tiek daug studentų“, - teigė I. Vareikytė.

Pasak I. Vareikytės, tarp aukštųjų mokyklų vyko kova ne siūlant kokybę ar ne už geriausius studentus, o siekiant pritraukti kuo daugiau studentų – pinigų. Dėl to, sako LSAS vadovė, į universitetus įstojo visi, kas tik norėjo įstoti, o aukštosios netapo sąmoningos ir nenustojo priiminėti studentų negalėdamos užtikrinti kokybės.

„Aukštosios mokyklos nelabai noriai kalba apie pereinamą priėmimo ribą – sutikime, kad universitete ne visi gali studijuoti. Jeigu baigei vidurinę mokyklą penketais ir surenki 1,6 konkursinio balo, kyla klausimas, ar iš viso toks studentas gali atsidurti universitete“, - teigė I. Vareikytė.

MRU prorektorius: negalime atstumti žmonių

„Mes negalime atstumti žmogaus, kuris turi pinigų ir geba studijuoti universitete“, - aiškina MRU studijų prorektorius prof. Justinas Sigitas Pečkaitis. Pasak jo, bakalauro studijose už mokslą mokančių studentų skaičius šįmet išaugo nežymiai – 265.

J.Pečkaičio teigimu, studijų kokybė priklauso nuo įstojusio jaunimo, jo intelektualinių galių, profesūros bei kitų sąlygų – pvz., bibliotekos. „Galiausiai studijų kokybė priklauso nuo paties studento motyvacijos ir jo pasirinkimo. Nemanau, kad jie dabar tūkstančius mokėtų, kad baigę mokslus labai sudėtingomis sąlygomis ieškotų darbo arba jo nerastų“, - kalbėjo MRU prorektorius. Pasak jo, MRU studentai su dėstytojais turi gerokai daugiau kontaktinių valandų nei priklauso.

J.Pečkaičio teigimu, žemutinės priėmimo kartelės universitetas neturi – esą galimybę rinktis kolegiją ar universitetą suteikia brandos atestatas, o ar studentas mokytis gebės, parodys pačios studijos. „Yra įvairių istorijų, kai baigęs mokyklą ne taip jau švytinčiai aukštojoje studijuoja puikiai. Ir atvirkščiai gali būti“, - kalbėjo MRU prorektorius. Pasak J. Pečkaičio, kai kuriose universiteto programose studentų „nubyrėjimas“ siekia 20 proc.

Jam nesuprantami LSAS reiškiami priekaištai: „Mūsų universiteto studentų atstovybė neprieštarauja“.

Kokybę vertins ateityje

2008 m. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad valstybė aukštosioms mokykloms negali drausti priimti studentų, kurie už studijas moka patys. Priimamų už studijas mokančių studentų skaičius neribojamas – svarbu jiems suteikti tokį pat valstybės nustatytus kokybės standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kaip ir valstybės finansuojamiems studentams.

Šįmet Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kontroliavo priėmimą į valstybės finansuojamas studijų vietas – siekta, kad kai kuriose studijų srityse „skaičiai neišsipūstų“. Priimant į mokamas vietas kontrolės nesiimta. „Pirmiausia norėjome pažiūrėti, kiek bus norinčių studijuoti mokamose vietose. Jau turėjome prognozes, kad mokančių už studijas srautas stabilizavęsis ir net turėjo tendenciją mažėti“, - DELFI teigė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Pasak N. Putinaitės, ŠMM kelia klausimą, ar priėmimą į mokamas vietas reikėtų reguliuoti kitąmet. Mokslo ir studijų įstatymas esą numato daug lengvesnį programų įregistravimą ir daug griežtesnį aukštųjų mokyklų vertinimą bei akreditavimą, pagal kurį visos šalies aukštosios mokyklos turės būti įvertintos ir akredituotos.

Tačiau, sako N. Putinaitė, vertinimas užtruks - jo negalima atlikti per metus ar du. Numatoma, kad vertinimas bus vykdomas ne rečiau kaip kas 6 metus. Esant reikalui, jis galės būti vykdomas ir dažniau. „Mums rūpi patikrinti, ar kokybė nekrenta atsižvelgiant į priimamų studentų skaičius, ar materialinė bazė pakankama, ar užtenka dėstytojų, ar pakankamos ploto sąlygos“, - teigė viceministrė.

Kol visos aukštosios mokyklos nebus įvertintos, ŠMM svarsto įdiegti tam tikrus saugiklius. „Negalime užkirsti kelio, kad aukštoji mokykla didėtų. Perėjimas turi būti tolydus – kad atsirastų dėstytojų ir panašiai. Svarstome įdėti saugiklius, kad aukštosios galėtų priimti, pavyzdžiui, ne daugiau 110 proc. praėjusių metų studentų skaičiaus“, - aiškino N. Putinaitė.

Komentarai (1)