„Bellingcat“ vadovas: tas šalis, kurios padeda Putino režimui, reikia šalinti iš ES (1)
Nepaisant griežtų sankcijų, karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija iš naftos ir dujų pardavimo kasdien gauna vieną milijardą dolerių, teigia žinomas žurnalistas Dmitrijus Gordonas. Tarptautinės nepriklausomų tyrėjų grupės „Bellingcat“, narpliojančios ir Rusijos karo nusikaltimus vadovas Christo Grozevas teigia, jog Europos Sąjunga turi pakankamai veiksmingų svertų, kuriais galėtų sutramdyti Rusijai nuolaidžiaujančias ir naujas sankcijas vetuojančias šalis – Vengriją ir Austriją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dujų ir naftos kainoms pakilus iki rekordinių aukštumų iš to puikiai pelnosi karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija.
„Gaunant tokias pajamas galima gaminti naujas raketas ir jomis atakuoti Ukrainos miestus. Kaip padaryti, kad V. Putinas iš viso nieko negautų, o jeigu gautų, tai tik per galvą“, – savo tinklalaidėje D. Gordonas klausė pašnekovo, tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ vadovo Christo Grozevo.
Apžvelgdamas geopolitinę situaciją Ch. Grozevas konstatavo, kad būtent šia kryptimi dabar ir einama. Šalys viena po kitos atsisako pirkti rusiškas dujas ir naftą, net Bulgarija, kuri 99 proc. sunaudojamų dujų gaudavo iš Rusijos dabar jų atsisako. Tą patį sprendimą priėmė ir Italija, kur rusiškų dujų suvartojimas siekė 95 proc., apie visišką rusų dujų atsisakymą kalba ir Vokietijos vadovai.
Tačiau vieningai Europos Sąjungos politikai trukdo Vengrija, kurios vadovas neslepia simpatijų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Manau, jog reikia daryti spaudimą toms šalims, kurios naudoja savo veto teisę (trukdydamos naujų sankcijų įvedimui – red.). Tai, ką daro Vengrija – visiškai nepateisinama ir gali sugriauti Europos Sąjungos planus.
Juk net ir Austrija, kuri buvo pakankamai draugiška Rusijos atžvilgiu, dabar jau atsisako vetuoti planus visiškai atsisakyti rusiškų dujų. Tačiau Vengrija ir toliau laikosi savo pozicijos ir vetuoja. Todėl tokioms šalims reikia taikyti labai griežtas sankcijas – laikinai pašalinti iš ES“, – kalbėjo Ch. Grozevas.
Publicistas ir tyrėjų grupės „Bellingcat“ vadovas taip pat patikslino, kad toks precedentas jau buvo prieš 15 metų, kai Austrija kuriam laikui buvo pašalinta iš ES, kai į jos vyriausybę pateko pronacistinės, kraštutinės dešiniosios partijos atstovai.
„Todėl dabar tas šalis, kurios padeda fašistiniam (Rusijos – red.) režimui, reikia šalinti iš ES. Esama tam tikrų svertų ir aš stengiuosi, kad jais būtų pasinaudota“, – sakė Ch. Grozevas.
Aptardamas situaciją, kai ypač galingą ir bene moderniausią ginkluotę turintis Izraelis kol kas vengia suteikti karinę paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, Ch. Grozevas sakė, jog priežastimi gali būti baimė užsitraukti V. Putino rūstybę.
Sovietų sąjunga anksčiau aktyviai rėmė Izraelio sunaikinimo siekiančius arabų teroristus, todėl, pasak Ch. Grozevo bijoma, kad toks scenarijus gali vėl pasikartoti. Tačiau ši pozicija, pasak „Bellingcat“ atstovo yra tik laikina, gali būti, kad jau netrukus V. Putino politika ir jos veiksmai išves iš kantrybės Izraelio politikus, šie bus tiesiog priversti užimti visai kitą poziciją.