Pirmadienį Lietuvoje pradėjo galioti draudimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sienas įsileisti Rusijos turistų. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Baltijos šalims ir Lenkijai nuo pirmadienio pradėjus riboti Rusijos turistų keliones toks sprendimas svarstomas ir dėl Baltarusijos piliečių. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Lietuvoje gyvenantis rusas teigė, jog ši priemonė bus efektyviausia, palyginus net ir su nuo karo pradžios įvestomis sankcijomis šaliai.

Viceministras: reikia būti pavyzdžiu

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tikino, jog sprendimas buvo priimtas remiantis grėsmės šaliai argumentais.

„Sprendimas išdiskutuotas, subalansuotas – mes vertiname tam tikras grėsmes. Ir jos šiuo metu labiausiai susijusios su Rusijos Federacijos karu prieš Ukrainą. Mes jau ilgą laiką kalbame, kad ir Rusijos Federacijos piliečiai, kurių dauguma – apie tris ketvirtadalius – palaiko karą Ukrainoje, <…> mes jaučiame, kad grėsmė yra. Ir mes, kaip valstybė, kuri turi sieną su Rusijos Federacija, matyt, privalome į tai reaguoti“, – pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė vidaus reikalų viceministras.

Jis radijo eteryje priminė, jog bendro sutarimo dėl šios priemonės bandė ieškoti visos ES šalys, tačiau jis nebuvo pasiektas.

„Nėra gerai, kad ne visi, bet, matyt, reikia būti tuo pavyzdžiu, kuriuo galima vadovautis. Tas pavyzdys turėtų būti vystomas taip, kad ir visos kitos valstybės, kurios, tarkim, turi sieną su Lenkija, gal ta pati Vokietija, susimąstytų, jog laisvas asmenų judėjimas kelia rizikų. Įvairių asmenų gali atvažiuoti, matyt, įvairių ir atvažiuoja. Ir mes visada tai vertiname labai rimtai“, – įžvalgomis dalijosi viceministras.

V. Dmitrijevas kalbėjo, jog Rusijos Federacijos piliečių turizmas „turi būti sudrausmintas, sukontroliuotas“.

„Bus Rusijos Federacijos, kurie turės išimtis patekti [į Lietuvą, aut. p.], bet jie turės tai įrodyti – kodėl jiems reikia patekti“, – pabrėžė jis.

Vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas teigė, jog Lietuva šį sprendimą numatė nepaprastosios padėties sąlygomis ir šiuo reglamentavimu.

„Būtent tuo laikotarpiu šią priemonę pasiūlėme“, – aiškino jis.

„Žinių radijo“ laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas teigė, jog jei pasieniečiams kyla bet kokių klausimų dėl į šalį atvykstančio asmens, ne tik pagal kriterijus, pareigūnai antruoju patikrinimo etapu galės pasikviesti asmenį privataus pokalbio.

„Ir galės padiskutuoti, gal jis turi argumentų, kodėl jam būtina įvažiuoti, gal tam yra priežasčių“, – teigė V. Dmitrijevas.

Skausmingiausia priemonė

Lietuvoje gyvenantis rusas Viktoras Voroncovas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sveikino šį sprendimą. Jis pabrėžė, jog visa Rusijos tauta turi pajausti Ukrainoje sukelto karo poveikį.

„Visiškai sutinku su mūsų valstybės pozicija, ir tai dabar absoliučiai reikalingas sprendimas. Dėl to, kad visi Rusijos piliečiai turi prisiimti atsakomybę už tą karą. Mes negalime sustabdyti Vladimiro Putino, bet Rusijos piliečiai gali ir turi. Rusijos piliečiai turi suprasti, kad visa tauta bus atsakinga už šį karą. Ir pirmas dalykas, kurį reikia skelbti, kad nebus galima lengvai įvažiuoti į ES ir Šengeno erdvę“, – sakė jis.

Lietuvoje gyvenantis rusas V. Voroncovas teigė, jog jam „žiauriai nepatinka kitų ES šalių pozicija“.

„Man žiauriai nepatinka kitų ES šalių pozicija. Mes, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, parodome, kad esame valstybės „su kiaušais“. Italai, ispanai, prancūzai, vokiečiai bando tą uodegą pjaustyti dalimis. Mes pjauname nuo 2014 metų ją dalimis – o kur rezultatas? Sprendimas neįleisti turistų stipriau paveiks Rusijos piliečius, Rusijos visuomenę nei visos kitos sankcijos jas kartu sudėjus“, – sakė Lietuvoje gyvenantis rusas V. Voroncovas.

Paklaustas, kaip vertina Vokietijos kanclerio žodžius, kad karas Ukrainoje – V. Putino, o ne visos tautos, „Žinių radijo“ laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas priminė Vokietijos kaltę po II pasaulio karo.

„Galbūt labai griežtai pasakysiu, bet kodėl po II pasaulinio karo visa vokiečių tauta turėjo atsakyti už tai, ką padarė Adolfas Hitleris? Gerbiu Vokietijos kanclerį, bet, manau, kad jų valdžios galvoja apie rusakalbius, gyvenančius Vokietijoje, kurie artimiausiuose rinkimuose gali balsuoti prieš arba už tą partiją. Bet taip neturi būti.

Mes turime žiūrėti į grėsmę, kuri ateina iš Rusijos, iš dabartinio V. Putino režimo. Ir mes turėtume kovoti su šia grėsme bet kokiomis priemonėmis“, – sakė Lietuvoje gyvenantis rusas V. Voroncovas.

Jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino, jog visos ES šalys turėtų prisidėti prie Baltijos šalių ir Lenkijos sprendimo, nes kol ES nėra vieningumo, tuo naudojasi Rusijos Federacijos gyventojai.

„Mes turime parodyti savo griežtumą“, – sakė „Žinių radijo“ laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas.

V. Voroncovas radijo eteryje teigė, jog socialiniuose Rusijos tinkluose po šio Baltijos šalių ir Lenkijos sprendimo įgyvendinimo – panika ir chaosas.

„Jūs neįsivaizduojate, kas dabar darosi socialiniuose tinkluose Rusijoje. Kaip visi reaguoja, įtakingi žmonės. Ir tai rodo, kad šis sprendimas [skauda, aut. p.]. <…>. Žadama, kad vis tiek bus surasti keliai, kaip į Šengeno zoną patekti. Bet iš reakcijos aišku, kad tai veiksmingiausias sprendimas, kurį mes padarėme nuo karo pradžios“, – kalbėjo jis.

„Žinių radijo“ laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas tikino, jog būtent į užsienį važinėjantys Rusijos piliečiai ir turi didžiausią įtaką valstybėje.

Komentarai (1)