Andrius Stasiukynas: Lietuvoje prasideda pertvarka – kur dingo pinigai elektros linijų tvarkymui? (6)
Valstybės įmonių pertvarka yra vienas iš prioritetinių dabartinės Vyriausybės darbų. Pertvarka palies ir svarbias funkcijas atliekančias įmones: VĮ Registrų centrą, VĮ „Regitra“, VĮ Valstybinių miškų urėdiją, VĮ Lietuvos oro uostus bei kitas. Numatyta pertvarkyti valstybės valdomas įmones į kitos teisinės formos juridinius asmenis – akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, viešąsias įstaigas ir pan. Taip pat numatoma įvertinti kiekvienos nuosavybės tikslingumą ir privatizuoti komercinę veiklą vykdančias bei su privataus kapitalo įmonėmis konkuruojančias valstybės valdomas įmones. Kaip tai atsilieps gyventojams, ar paslaugos bus kokybiškesnės ir pigesnės?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Valstybės valdymo viena pagrindinių funkcijų yra užtikrinti gyventojų saugumą bei gyvenimo kokybę teikiant viešąsias paslaugas. Įmonės ar įstaigos yra įrankiai šiam tikslui pasiekti. Vakarų pasaulyje įprasta, kad kuo labiau išsivysčiusi valstybė, tuo geriau geba pasirūpinti savo gyventojais. Laikomasi nuostatos, kad visų reformų tikslas ir galutinis rezultatas – pagerėjusi gyventojų gyvenimo kokybė. Ar šios pertvarkos metodai (įmonių formos keitimas į akcines bendroves) sudarys sąlygas šių paslaugų prieinamumui (tiek fiziškai, tiek finansiškai) ir geresnei kokybei?
Akcinės bendrovės forma puikiai veikia privačiame sektoriuje, kur veiklos rezultatas yra kiekybiškai lengvai pamatuojamas ir taip yra uždirbami pinigai. Taigi, ekonomiškumo prasme, apjungus įmones ar pakeitus jų formą, tikėtina, kad jos veiks efektyviau. Bet būtina pažymėti, kad viešajame sektoriuje pagrindinis tikslas yra gyventojų gyvenimo kokybė, kurios matavimas gana subjektyvus. Taigi taikant versle pasiteisinusius metodus reikia nepamiršti, kad aplinka, kurioje šie pritaikomi, yra kitokia ir gali būti siekiama kitokių tikslų.
Lietuvoje yra atvejų, kai verslo ir viešojo sektoriaus tikslai buvo painiojami. Pavyzdžiui, kelis metus iš eilės, su pirmuoju gausiu sniegu tūkstančiai gyventojų likdavo be elektros energijos. Pagrindinė priežastis – medžių šakos neatlaikydavo sniego svorio ir griūdavo ant elektros linijų. Tai gana prognozuojamas dalykas, nes medžiai neužauga per naktį. Taigi, valstybinė įmonė, kuri turėjo užtikrinti elektros energijos nepertraukiamumą, neatliko savo pareigos, nes koncentravosi į pelną, o ne paslaugos kokybę, t.y. tikėtina, kad įmonė pasiskaičiavo, jog pigiau yra reaguoti į avarijas negu imtis prevencijos ir užbėgti įvykiams už akių ir apgenėti prie elektros linijų augančius medžius, gal būt paslėpti dalis linijų po žeme ir t.t. Taigi, šiuo atveju, svarbiau buvo įmonės uždirbti pinigai, gal būt, išmokėtos premijos vadovams, o ne pagrindinė misija – gyventojų gyvenimo kokybės užtikrinimas.
Taigi, svarbus yra sisteminis požiūris ir valstybės įmonių vaidmens matymas valstybės kontekste, numatyti reformų rizikas ir jas valdyti. Gal būt valstybės įmonių pertvarka leis ūkį valdyti ekonomiškiau, bet lieka rizikos dėl veiksmingumo (teikiamų paslaugų gerėjantis prieinamumas bei kokybė) ir čia labai svarbus akcininkų atstovų vaidmuo, kurie turi vadovautis visų pirma gyventojų interesais, o ne išmokamomis premijomis vadovams.
Prof. dr. Andrius Stasiukynas, MRU Viešojo administravimo instituto direktorius