Užsienio investuotojus į Lietuvą viliojantiems specialistams praėję metai nebuvo lengvi, tačiau net ir karo, pandemijos, svyruojančios ekonomikos aplinkoje pavyko pritraukti kelias dešimtis naujų įmonių. Šie metai greičiausiai nebus lengvesni, todėl potencialioms užsienio investicijoms turėsime skirti dar didesnį dėmesį, sako Rūta Skyrienė, Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė.

Pasak jos, nemaža dalis Lietuvos ir tarptautinių kompanijų per dvejus pastaruosius metus į investicijas ėmė žiūrėti kiek atsargiau. Pasitaikė, kad dėl neaiškios padėties rinkoje svarbius investicinius projektus teko stabdyti arba atidėti.

„Pastaraisiais metais Vakarų investuotojų akys į mūsų regioną vis tiek krypo.  Tačiau tie žvilgsniai dažnai buvo labai baimingi dėl visai šalia mūsų vykstančio Rusijos karo Ukrainoje.  Vis dėlto už investuotojų pritraukimą atsakingos šalies institucijos nuveikė milžinišką darbą ir labai smarkiai prisidėjo prie to, kad ir šių metų pradžioje sulauktume jau čia esančių verslų plėtros, ir ketinimų investuoti įspūdingas sumas į visiškai naujus projektus“, - pastebi R. Skyrienė.

Svarbios investicijos regionuose

Ekonominis nestabilumas, didelės energijos kainos ar geopolitinė situacija itin didelę įtaką daro gamybiniams verslams.  Juk planuojant investuoti milijonus labai svarbu deramai iš anksto įvertinti produkcijos paklausą, eksporto rinkų stabilumą, mokestinę aplinką, darbo jėgos klausimus ir kitas aplinkybes.

„Puiku, kad pritraukiame daug technologinių kompanijų, paslaugų centrų, kurie kuria gerai apmokamas aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Puiku, kad vis dar turime ir užsienio kompanijoms tinkančių specialistų. Tačiau labai svarbu nepamiršti ir gamybos įmonių“, - pabrėžia R. Skyrienė.

Pastarosioms reikia didelių žemės sklypų, puikiai išvystytos infrastruktūros, žaliavų, darbo jėgos regionuose ir t.t.

„Gamybininkų investicijos yra ilgalaikės. Šimtus milijonų eurų į gamyklų statybas investuojančios užsienio kompanijos siekia šalyje dirbti ilgą laiką, investuoja į gamybą, kelia darbuotojų kvalifikaciją, imasi įvairių socialinių iniciatyvų. Todėl ypatingai svarbu stambias investicijas pritraukti regionuose, kur vis dar trūksta gerų darbo vietų“, - dėsto asociacijos vadovė.

Vienas puikiausių pavyzdžių, kaip stambios investicijos gali prikelti regionus – Akmenė ir jos laisvoji ekonominė zona. Ne vienerius metus Akmenės rajonas buvo linksniuojamas dėl itin didelio nedarbo, mažo vidutinio darbo užmokesčio, o šiandien yra vienas sparčiausiai atgyjančių regionų Lietuvoje. Čia investuoti pageidauja ir didžiosios šalies kompanijos, ir užsienio bendrovės. Įgyvendinusi investicinius projektus, Akmenės LEZ iki 2025 m. iš viso bus sukūrusi daugiau nei 1000 naujų darbo vietų, o bendra investicijų suma sieks per pusę milijardo eurų. Lietuva stambioms pramonės įmonėms tikrai turi ką pasiūlyti, tačiau tokioms bendrovėms paprastai reikia didelio institucijų dėmesio ir pagalbos.

Prieš porą metų Akmenėje įgyvendinta rekordinė plyno lauko investicija Lietuvoje - „Vakarų medienos grupė“ oficialiai atidarė vieną didžiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamyklą, į kurią investuota 146 mln. eurų. Įmonė iš karto įdarbino 140 darbuotojų – 1 mln. Eur investicijų vienam darbuotojui.

Pastaruoju metu nemažai su džiugesiu kalbama apie Airijos bendrovę „ClonBio“. Ši įmonė planuoja investuoti 200–250 mln. eurų į gamyklą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje. Čia būtų gaminami koncentruoti augaliniai baltymai, skirti mėsos pakaitalams gaminti.  Įmonėje planuojama sukurti 150–200 naujų darbo vietų.

Anot „Investors‘ Forum“ vadovės, tai būtų viena didžiausių ir reikšmingiausių pastarųjų metų plyno lauko užsienio investicijų Lietuvoje. Stiprus Lietuvos grūdų auginimo sektorius įmonei leistų ir toliau plėstis, o tuo pačiu  skatindamas ir viso šalies žemės ūkio  plėtrą.

„Kalbant apie šią bendrovę taip pat svarbu pabrėžti, kad investicija būtų itin žalia, veiktų žiedinės ekonomikos principu, į orą išmestų minimalias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Visokeriopai skatinti tokių verslų plėtrą yra įsipareigojusi ir Lietuva, ir visa Europos Sąjunga. Apskritai žemės ūkio sektoriaus verslai nesulaukia tiek dėmesio, kiek technologinės kompanijos, nors Lietuvoje juos vystyti turime puikias sąlygas: derlingas žemes, puikius maisto pramonės ir žemės ūkio specialistus, žaliavų perteklių, kurį galime paversti itin didelės pridėtinės vertės produktais“, - pabrėžia R. Skyrienė.

Pašnekovė pabrėžia: labai svarbu padaryti viską, kad pritrauktume kuo daugiau tokių investuotojų. Juolab, kad dėl jų konkuruojame su tokiomis šalimis, kaip Kanada ar JAV. Šios valstybės taip pat didelį dėmesį skiria verslo tvarumui, remti mažą poveikį aplinkai darančias kompanijas skiria milijonus.

Būtina valdžios pagalba

Nors šalių ekonomikoms ir verslui praėjusiais metais iššūkių netrūko, Lietuvai pavyko pritraukti rekordinį skaičių tiesioginių užsienio investicijų. Sėkmingai įgyvendinti arba sutartys pasirašytos dėl 57 projektų. Įmonės per trejus metus tikisi sukurti daugiau nei 5000 darbo vietų ir investuoti 134,5 mln. eurų į ilgalaikį turtą, kas yra itin svarbu. Į Lietuvą ateina 30 naujų įmonių, dar 27 jau veikiančios turi plėtros planų.

Vis dėlto, pasak pašnekovės, aplinkybės investicijoms į mūsų šalį pritraukti šiuo metu  ne itin palankios. Todėl kiekvienai Lietuvoje besidairančiai užsienio kompanijai reikia skirti išskirtinį dėmesį.

„Valdžios atstovai nuolat pabrėžia, kad Lietuva jau nebeturėtų prisistatinėti kaip pigios darbo jėgos šalis, tad dabar kaip niekad svarbu išgryninti kitus aspektus, kuriais galėtume konkuruoti. Labai svarbu peržiūrėti mokesčių sistemą, kad skatindami investicijas galėtume konkuruoti su kitomis rinkomis“, - pabrėžia R. Skyrienė.

Pasak jos, vienas tokių konkurencinių svertų – pelno mokesčio lengvata investuojančioms įmonėms. Tiesa, neaišku, ar ji bus palikta galioti. Vis dėlto, šis klausimas ypač svarbus stambius investicinius projektus planuojančioms kompanijoms, ir daugelis jų nekantriai laukia Finansų ministerijos atsakymo, ar lengvata bus taikoma toliau.

Kita taisytina mokesčių sistemos ypatybę investuotojai nurodo esant gyventojų pajamų mokesčio tarifą „Sodros“ „lubas“ viršijančioms pajamoms. Asociacijos vadovė teigia, kad dabar galiojantis 32 proc. tarifas Lietuvą daro itin nekonkurencingą kovoje dėl talentų ir yra neteisingas labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų atžvilgiu. Panaikinus šį diskriminuojantį tarifą, sumažėtų mokestinė naštą darbdaviui, o padidėjęs kapitalas leistų įmonei investuoti jį į darbuotojų atlyginimus ar technologinį atsinaujinimą.

„Investors‘ Forum“ skaičiuoja, kad jai priklausančios įmonės savo darbuotojams moka vidutiniškai apie 2 kartus didesnį atlyginimą negu šalies vidurkis, ir tokių bendrovių skaičius galėtų gerokai išaugti įvykdžius mokesčių reformą bei užtikrinus mokesčių sistemos skaidrumą, paprastumą, konkurencingumą.

Čia labai svarbus yra ir regioninės valdžios indėlis tinkamai pristatant investicines galimybes, padedant ieškoti darbuotojų, greitai išduodant leidimus ir t.t.

„Pasaulis mums skiria kaip niekad daug dėmesio, tačiau kontekstas, kuriame minimas Lietuvos vardas, dažnai nėra palankus saugios ir patikimos  investicijų krypties įvaizdžiui kurti. Kita vertus, mes patys žinome, kad esame saugi šalis, stabili demokratija ir ekonomika, tad apie tai turime kuo daugiau kalbėti pasauliui“, - sako R. Skyrienė.

Tačiau vien kalbų ir teigiamo valstybės tarptautinio įvaizdžio puoselėjimo nepakanka. Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė pabrėžia, yra daugybė sričių, kurioms valstybė ir savivaldybės turėtų skirti ypatingą dėmesį. Vienoms įmonėms svarbi infrastruktūra, kitoms – valstybės santykiai su eksporto rinkomis, susisiekimas su jomis, be abejo, ir tinkamų patalpų verslui pasiūla, žemės sklypų pasiūla statyboms. Kone visoms svarbūs žmonės.

„Kvalifikuota darbo jėga neatsiranda savaime. Valstybė turi žiūrėti į priekį ir numatyti, kokios darbo jėgos jai labiausiai reikės per kelerius ar dešimt ateinančių metų. Verslas ir švietimas turi eiti koja kojon“, - priduria pašnekovė.

Komentarai ()