Kodėl Peskovas nusilenkė prieš Pugačiovą? Skelbiami netikėti įvykiai Kremliuje (Video) ()
Sekretorius spaudai Dmitrijus Peskovas iš tikrųjų yra nepatenkintas Rusijos valdžios veiksmais, mano Julija Latynina.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos dizainerio Valentino Judaškino laidotuvėse Dmitrijus Peskovas priėjo prie Alos Pugačiovos ir, pabučiuodamas jai ranką, pasakė: „Džiaugiuosi tave matydamas“.
Nors netolimoje praeityje Rusijos Federacijos tyrimų komitetas planavo patikrinti, ar pati A. Pugačiova ir jos vyras finansuoja Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Būtent todėl V. Putino propagandistai kritikavo V. Putino spaudos sekretoriaus elgesį, taip pat pliūptelėjo epitetai ir įžeidinėjimas Primadonos atžvilgiu.
Pasak Rusijos opozicijos žurnalistės Julijos Latyninos, D. Peskovo mintys niekuo nesiskiria nuo J. Prigožino ir F. Achmedovo minčių, kurie prakeikė V. Putiną „nutekėjusio“ pokalbio telefonu metu.
„Faktas toks, kad ponas J. Prigožinas neturi savarankiškų minčių. Jis yra veidrodis, jis atspindi tai, apie ką kalba jo klientai, tai yra Rusijos elitas“, - sakė ekspertė interviu Aleksejui Gomonui.
Tada žurnalistė prisiminė Boriso Trubetskojaus argumentus iš „Karo ir taikos“ apie dviejų rūšių pavaldumą: rašytinį ir nerašytą. Anot literatūrinio herojaus, egzistuoja nerašytas pavaldumas, pagal kurį adjutantas kartais yra svarbesnis už generolą, jei jis patenka į reikiamą aplinką.
„Taigi, sakyčiau, dabar Rusijos elite egzistuoja du teisėti mąstymo būdai: rašytinis ir nerašytas, oficialus ir neoficialus. Oficialu yra viskas, ką D. Peskovas yra priverstas sakyti spaudos konferencijose, ir neoficialus - būtent tai, ką girdėjome iš J. Prigožino ir F. Achmedovo. Abu šie diskurso tipai veikia vienu metu“, – aiškino J. Latynina.
Tada žurnalistė pabrėžė, jog tai labai skiriasi nuo J. Stalino laikų, nes tada apie artėjančią socializmo pergalę žmonės rašė net privačiuose dienoraščiuose ir gyrė lyderį, nesisaugodami staigaus čekistų atėjimo.
