Apjuosti viena juosta. Ką reiškia Putino vizitas į Kiniją ()
Abi šalys sudarė neoficialų aljansą prieš JAV ir kitas demokratines šalis, kurias dabar apsunkina Izraelio ir „Hamas“ karas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tikimasi, kad Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas šią savaitę Pekine susitiks su Kinijos lyderiais per vizitą, kuriame bus akcentuojama Maskvos parama Kinijai per karą Ukrainoje.
Apie tai rašo „Associated Press“.
Abi šalys sudarė neoficialų aljansą prieš JAV ir kitas demokratines šalis, kurias dabar apsunkina Izraelio ir „Hamas“ karas. Kinija savo ryšius su Izraeliu bando subalansuoti kartu ekonominiais santykiais su Iranu ir Sirija, kuriuos stipriai remia Rusija.
V. Putino vizitas taip pat parodo paramą Kinijos lyderio Xi Jinpingo iniciatyvai „Viena juosta ir vienas kelias“ (BRI), kuria siekiama plėtoti infrastruktūrą ir plėsti Kinijos įtaką užsienyje.
V. Putinas davė interviu Kinijos valstybinei žiniasklaidai, kuriame gyrė didelio masto, bet silpnai susijusius BRI projektus.
„Taip, mes matome, kad kai kurie žmonės tai vertina kaip Kinijos Liaudies Respublikos bandymą ką nors pakišti po padu, bet mes matome ką kita, tik norą bendradarbiauti“, – sakė jis interviu valstybiniam transliuotojui CCTV, pagal pirmadienį, spalio 16 d., Kremliaus paskelbtą stenogramą.
V. Putinas bus vienas garsiausių svečių renginyje, skirtame 10-osioms Xi Jinpingo paskelbimo apie BRI politiką, dėl kurios tokios šalys kaip Zambija ir Šri Lanka pasirašė sutartis su Kinijos įmonėmis dėl kelių tiesimo, didelių oro uostų ir kitų viešųjų objektų, kurių kitaip negalėtų sau leisti, statymo.
Penktadienį žurnalistų paklaustas apie vizitą Kinijoje, V. Putinas sakė, kad tai apims derybas dėl su BRI susijusių projektų, kuriuos Maskva nori susieti su ekonominėmis buvusios Sovietų Sąjungos šalių pastangomis, visų pirma Centrinėje Azijoje, aljanso, kurio tikslas „pasiekti bendrus vystymosi tikslus“. Jis taip pat sumenkino Kinijos ekonomine įtaką regione, kurį Rusija ilgą laiką laikė savo kiemu ir kuriame stengėsi išlaikyti politinę ir karinę įtaką.
„Čia neturime jokių prieštaravimų, priešingai, yra tam tikra sinergija“, – sakė V. Putinas.
V. Putinas ir Xi taip pat aptars stiprėjančius ekonominius ir finansinius ryšius tarp Maskvos ir Pekino.
Pekiną ir Maskvą sieja finansiniai ryšiai energetikos, aukštųjų technologijų ir finansų sektoriuose. Kinija taip pat tampa vis svarbesnė kaip Maskvos eksporto kryptis.
Carnegie Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas sakė, kad iš Kinijos perspektyvos „Rusija yra saugi kaimynė, kuri yra draugiška, pigių žaliavų šaltinis, taip pat Kinijos iniciatyvų parama pasaulinėje arenoje, taip pat karinių technologijų šaltinis, kai kurių iš jų Kinija neturi.“
„Rusijai Kinija yra jos gelbėjimosi ratas, jos ekonominis išsigelbėjimas žiauriai represuojant Ukrainą“, – interviu naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė A. Gabujevas.
„Tai yra pagrindinė rusiškų prekių rinka, tai šalis, kuri teikia valiutą ir mokėjimo sistemą atsiskaitymams Rusijos prekyboje su išoriniu pasauliu – su pačia Kinija, taip pat su daugeliu kitų šalių, taip pat yra pagrindinis šaltinis sudėtingo technologinio importo, įskaitant dvejopo naudojimo prekes, patenkančias į Rusijos karinę mašiną“, – pažymėjo jis.
A. Gabuevas mano, kad nors Maskva ir Pekinas vargu ar sukurs visavertį karinį aljansą, jų bendradarbiavimas gynybos sektoriuje augs.
„Nesitikiu, kad Rusija ir Kinija sukurs karinį aljansą“, – sakė A. Gabuevas. „Abi šalys yra savarankiškos saugumo požiūriu ir gauna naudos iš partnerystės, tačiau nė viena iš jų nereikalauja saugumo garantijų iš kitos. Ir jos skelbia strateginę autonomiją.“
„Nebus karinio aljanso, bet bus glaudesnis karinis bendradarbiavimas, didesnis sąveikumas, daugiau bendradarbiaujama kuriant jungtines pajėgas, įskaitant tokias vietas kaip Arktis, ir daugiau bendrų pastangų plėtojant priešraketinę gynybą, o tai apsunkins Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų Azijoje ir Europoje branduolinį planavimą“, – pridūrė jis.
Kinija ir buvusi Sovietų Sąjunga buvo Šaltojo karo varžovės dėl įtakos kairiųjų valstybių tarpe, tačiau nuo to laiko bendradarbiavo ekonomiškai, kariniu ir diplomatiniu požiūriu.
Likus kelioms savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusį vasarį, V. Putinas Pekine susitiko su Xi ir abi pusės pasirašė susitarimą, kuriame įsipareigojo plėtoti santykius „be apribojimų“. Pekino bandymai prisistatyti neutraliu taikos tarpininku Rusijos kare prieš Ukrainą buvo tarptautinės bendruomenės atmesti.
