Beprotiškiausi eksperimentai. Vergės vietoj bandomųjų triušių ir jokio nuskausminimo (0)
Jamesas Marionas Simsas yra bene prieštaringiausiai vertinama asmenybė medicinos istorijoje: vieni jį vadina ginekologijos tėvu, kiti – monstru. Jis buvo pirmasis medikas, kurio garbei JAV buvo pastatytas paminklas, bet kai kurie jo taikyti gydymo metodų tobulinimo būdai šiais laikais būtų pavadinti nežmoniškais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1845-1849 metais šis medikas tobulino ginekologinę procedūrą, vadinamą vezikovaginalinės fistulės šalinimu. Tuomet tokia fistulė neretai susidarydavo dėl ilgai trukusio gimdymo ir buvo nepagydoma.
Jaunas, tuo metu 32 metų, medikas sugalvojo ir iš dviejų šaukštų susimeistravo įrankį, šiais laikais vadinamą Simso skėtikliu. Beje, patobulintas įrankis naudojamas ir šiais laikais. Nauja mediciniškai pažangia technika, suteikiančia galimybe, pasak paties išradimo autoriaus, „pamatyti tai, ko niekada nebuvo matęs joks vyras“, apsiginklavęs medikas nusprendė išsiaiškinti, ar neįmanoma chirurginiu būdu išgydyti sunkios moteriškos būklės.
Pirmoji jo pacientė buvo vergė vardu Anarcha, vėliau bandymai buvo atlikti su dar šešiomis vergėmis, su kurių šeimininkais medikas buvo sutaręs dėl vergių išlaikymo bandymų metu. Nežmoniškoji šios istorijos dalis yra ta, jog medikas neprašė vergių leidimo dalyvauti bandymuose, o operacijas atlikdavo nenaudodamas jokių nuskausminimo priemonių. Yra žinoma, kad gydytojas ir pats buvo įsigijęs kelias verges vien medicininių tyrimų tikslais.
Prireikė net trejus metus nepaliaujamai vykdyti operacijas, pakol J. M. Simsas suvokė, jog didelės dalies jo nesėkmingų bandymų priežastis buvo siūlai, naudojami pjūviui užsiūti: tai būdavo nesterilizuotas šilkas arba siūlai iš žarnų. Išgirdęs, kad kai vienas chirurgas pjūvius užsiūdavo švininiais siūlais, jis nusprendė išbandyti bei patobulinti šią idėją ir vietinio juvelyro paprašė pagaminti siūlų iš sidabro. Įdiegus šią inovaciją išnyko pooperacinės infekcijos, dėl kurių vykdavo pjūvio linijos plyšimas.
Po trejų metų ir trisdešimtosios Anarchai atliktos operacijos gydytojas pastebėjo, kad nėra jokių užtinimo ar pabrinkimo žymių, fistulė buvo eliminuota idealiai.
1849 metais pablogėjus sveikatai medikas išsikraustė iš Montgomerio Alabamos ir pradėjo ieškoti vietos, kurioje palankus klimatas padėtų pagerinti jo paties sveikatą. 1853 metais jis apsistojo Niujorke, o 1855 metais tapo Niujorko Moterų ligoninės vyriausiuoju chirurgu. Novatoriškas ir intelektualus chirurgas sukėlė tikrą revoliuciją ginekologijos srityje bei tapo vienu garsiausių savo laikų gydytoju.
Daugiausiai etinių klausimų kelia J. M. Simso rasinė bei klasinė diskriminacija ir požiūris, kad makšties operacijos yra smulkios medicininės procedūros. Jis nenaudojo nuskausminimo priemonių operuodamas afrikiečių arba airių kilmės moteris, tačiau kuomet tekdavo operuoti aukštuomenės sluoksniui priklausančias moteris, nuskausminimui visuomet buvo naudojamas eteris, mat jos yra „jautresnės skausmui“.
Dėl taikytų metodų chirurgas kai kurių šaltinių yra lyginamas su nacių medikais eksperimentatoriais, nors įvertinant tų laikų visuomenės požiūrį jis elgėsi pakankamai etiškai ir jo pagrindinis tikslas buvo padėti moterims. Kita vertus, jeigu nebūtų atlikti eksperimentai su Anarcha ir kitomis vergėmis, J. M. Simsas būtų taip ir likęs niekam nežinomu gydytoju iš Alabamos.