Lietuvoje dirbančios estiško kapitalo įmonės neslepia, kad verslo kultūra šalyje nėra pasiekusi Estijos lygio: Lietuvoje verslui mažiau palanki mokestinė ir biurokratinė aplinka, verslo etika ir įstatyminė bazė, be to – aukštesnis korupcijos lygis. Tačiau vertindami darbo sąlygas apklaustų įmonių dauguma teigia, jog esminio skirtumo tarp darbuotojų kvalifikacijos nėra.

Apklausos rezultatai parodė, jog respondentai mano, kad pagal 5 iš 6 pateiktų kriterijų verslui palankesnės sąlygos Estijoje nei Lietuvoje. Tai nustatė Estijos prekybos rūmai Lietuvoje, šiemet sausį apklausę 38-ias Lietuvoje veiklą vykdančias estiško kapitalo bendroves.

„Pirmuosius 3 praėjusių metų ketvirčius Estijos BVP vidutiniškai augo 8,5 proc. – sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Estija išsiskiria iš kitų Baltijos šalių ne tik sparčiu augimu, bet ir aukštu inovacijų lygiu. Tyrimu norėjome išsiaiškinti šios valstybės verslininkų nuomonę, kokios priežastys lemia Estijos sėkmę, kokią patirtį galėtume pritaikyti Lietuvoje“, - teigia Estijos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas ir advokatų kontoros VARUL Lietuvos vadovaujantis partneris Robertas Juodka.

Dažniausiai kaip nepalankų veiksnį verslui Lietuvoje įmonių atstovai minėjo biurokratinę aplinką (82 proc.), Lietuvos verslo etiką (76 proc.), mokestinę aplinką (71 proc.), korupcijos lygį (66 proc.) ir įstatyminė bazę (61 proc.). Tačiau daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų nurodė, jog esminio skirtumo tarp Lietuvos ir Estijos darbuotojų kvalifikacijos nėra – tai reiškia, jog Estijos verslininkai Lietuvoje tikisi rasti jiems reikalingų specialistų.

Pasak R. Juodkos, apklausos duomenys rodo, jog verslo aplinka Estijoje lemia tai, kad įmonės gali skirti gerokai daugiau laiko bei resursų tiesioginei veiklai, inovacijoms, kitaip nei Lietuvoje, kur kartais prioritetas teikiamas biurokratinei verslo pusei.

Jis primena, jog „Doing Business 2012“ ataskaitos duomenimis, mokesčiams mokėti Estijoje bendrovėms tenka skirti 85 val., Lietuvoje – dvigubai daugiau, apie 170 val. per metus.

„Svarbiausia, kad Estijoje tarp verslo bendrovių ir valdžios pirmiausia vyrauja tarpusavio pasitikėjimo santykiai, o Lietuvoje kartais pirmiausia turi įrodyti, kad ko nors nepažeidei“, - teigia jis.

Apie didesnį valdžios pasitikėjimą verslu kalba ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas, vasarį pristatęs Estijos ir Lietuvos darbo santykių reglamentavimo panašumų ir skirtumų apžvalgą.

Pasak jo, esminis skirtumas tarp šalių yra valstybės užimama pozicija verslo atžvilgiu. Ir Estijos pavyzdys rodo, kad ne visuomet verslo priežiūra yra užtikrinama vien griežta kontrole. Jo manymu, tai įrodo ir darbuotojo ir darbdavio santykių reglamentavimas abiejose šalyse.

„Estijoje darbuotojas ir darbdavys yra lygiaverčiais partneriais ir tai atsispindi įstatymuose, o Lietuvoje darbuotojas yra automatiškai silpnesnioji pusė. Nors tai vadinama apsauga, bet realiai vyksta intervencija į dviejų pusių susitarimus“, - mano jis.

LLRI duomenimis, Estijai priėmus darbo santykių lankstumą garantuojančias priemones, šalies darbo rinkoje „nieko blogo neatsitiko“.

„Tai yra puikiausias kontraargumentas visiems pasakymams, kad jeigu tik valstybė su labai įtemptu reguliavimu šalia nestovės ir neaiškins dviems pusėms, ką galima ir ko negalima daryti, bus chaosas, nesusitarimai ir išnaudojimas. Estijos pavyzdys parodo, kad tai nėra tiesa“, - sako Ž. Šilėnas.

Komentarai (5)