Lietuvių emigracija: baisu ne jos mastai, bet nutautėjimas  (43)

Migracijos srautai pasaulyje sudaro 3 proc., Lietuvos rodiklis šią normą viršija penkis-šešis kartus, sako Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„3 % yra normalus judėjimas, tačiau, kada emigracija viršija 3 %, bet kuri valstybė privalo susirūpinti. Lietuva pagal šiuos skaičius siekia 16–17 %, t. y. mes 5–6 kartus viršijame srautus. Labai gaila, kad dabartinė Vyriausybė emigracijos klausimams iš viso neskiria jokio dėmesio“, – apskrito stalo diskusijoje „Emigracija, Lietuva ir Europos Sąjunga“ atkreipė dėmesį D. Paukštė.

Anot jo, stebina ir Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus pasisakymai, kad Lietuva prieš 20 metų iškovojo laisvę emigruoti.

„Toks Vyriausybės vadovo požiūris iš tiesų yra klaidingas. Ketvirti metai, kaip nei Vyriausybė, nei Seimas, nei Prezidentė nepriėmė nei vieno politinio dokumento ar vertinimo, kuris būtų skirtas emigracijos temai“, – apgailestavo D. Paukštė.

Tai, anot jo, yra labai rimta problema ir kalbant emigrantų terminais „nedaug liko iki to laiko, kada paskutinis išeidamas iš Lietuvos, galės išjungti šviesą“.

Svarstydamas, kaip reikėtų iš tiesų suvokti ir vertinti emigracijos problemą, pašnekovas pasitelkė dvi metaforas.

„Paimsiu labai paprastą pavyzdį – kelnės ir dvi kišenės. Jeigu vienoje kišenėje yra pinigai ir juos perdėsime į kitą kišenę, atrodo niekas nepakinta. Kišenėse kaip buvo, sakysim, 100 litų, taip ir liko. Tačiau jeigu žiūrėsime kiekvienos kišenės atžvilgiu, kas darosi – akivaizdžiai matysime, kad viena kišenė liko tuščia, o kita papilnėjo. Šita situacija rodo, kad jeigu mes einame į mikrolygmenį kiekvienos valstybės atžvilgiu, akivaizdu, kad emigracija sudaro problemas tai valstybei, iš kurios žmonės išvažiuoja“, – vaizdžiai kalbėjo D. Paukštė.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst. Palyginti su 2010 metais, asmenų, deklaravusių savo išvykimą iš šalies, sumažėjo 29,3 tūkst., o deklaravusiųjų savo atvykimą į šalį – tris kartus padaugėjo (10,5 tūkst.)

Situacijos nedramatizuoja

Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, pasaulio lietuvių akademijos projekto koordinatorė Vida Bagdonavičienė sako, kad emigracija grėsminga ne tiek savo mastais, kiek lietuvių tapatybės praradimu.

„Esame emigrantų tauta, nes visada žmonės iš Lietuvos išvažiavo, kai tik turėjo tokią galimybę. Iki pirmo pasaulinio karo iš Lietuvos vien į JAV emigravo 250 tūkst. žmonių, iki antro pasaulinio karo – per 400 tūkst. emigravusiųjų, nors tada gyventojų buvo ženkliai, kone per pusę mažiau. Mes jau esame patyrę didelių netekčių“, – apskritojo stalo diskusijoje apie emigraciją sakė V. Bagdonavičienė.

Ji svarstė, kad nuogąstavimai, jog tauta išsivaikščios ir išjungs šviesas, yra pernelyg dramatizuojantys situaciją, tačiau tai nereiškia, kad problemų nėra. Didžiausia problema, jos teigimu, yra žmonių galvose.

„Tai yra savo tapatumo suvokimas, išvažiavusiųjų jausena svetur, ar jie sieja save su Lietuva, ar galvoja vieną dieną grįžti, kaip jie auklėja vaikus“, – retoriškai klausė pašnekovė.

Ji pateikė statistiką, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 6 tūkst. vaikų, besimokančių lituanistikos savaitgalinėse mokyklose. 1938 metais vien JAV tokiose mokyklose mokėsi apie 14 tūkst. lietuvių emigrantų vaikų.

„Tai rodo, kad yra tik mažytis sluoksnis šviesuolių tėvų inteligentų, kurie veda vaikus į lituanistines mokyklas užsienyje, kurie sieja save su Lietuva. Išvažiavimas yra savęs neatradimas Lietuvoje. Jeigu žmogus jaustų stiprius saitus, jis norėtų dalyvauti ir lietuviškų bendruomenių veikloje, bendruose projektuose, tačiau tokių žmonių yra labai nedaug“, – pastebėjo pasaulio lietuvių akademijos projekto koordinatorė.

Ji svarstė, kad ne pats išvažiavimo faktas ir sienos kirtimas yra problema, bet žmonių santykio su tėvyne praradimas, to santykio išnykimas.

„Nutautėjimo, išlikimo problema yra svarbesnis mums klausimas“, – atkreipė dėmesį V. Bagdonavičienė.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: TV3
TV3
Autoriai: Rūta Levickaitė
(10)
(3)
(2)

Komentarai (43)