Vienas iš paskutinių priimtųjų į elitinį klubą „Mensa“, kurio nariai pasižymi itin aukštu intelekto koeficientu (IQ), yra 4 metų mergaitė Heidė Henks (Heidi Hankins) iš Vinčesterio (Anglija). Jau ne vienerius metus skaityti mokanti keturmetė, atlikusi IQ testą, surinko net 159 balus. Tai – vos vienu mažiau nei yra surinkęs kitas labai garsus „Mensa“ klubo narys, kosmologijos profesorius Stivenas Hawkingas (Stephen Hawking). Tiek pat savo laiku yra surinkęs ir Albertas Einšteinas (Albert Einstein). Tačiau specialistai tokį mergaitės pasiekimą yra linkę vertinti santūriai ir nuo „genialumo diagnozių“ rekomenduoja susilaikyti.

„Taip, mergaitė yra išties neįtikėtinai gabi (pranešama, jog būdama dvejų, skaityme ji jau buvo pasiekusi aštuonmečių vaikų lygį ir mokėjo skaičiuoti iki 40), jos įverčio, gauto atlikus standartizuotą intelekto testą, absoliučiai neįmanoma palyginti su kitomis amžiaus grupėmis“, – tvirtina Amerikos „Mensa“ psichologas Frenkas Lolis (Frank Lawlis).

„IQ testo esmė yra ta, jog tavo įvertis yra palyginamas su kitais tavo amžiaus grupės įverčiais, – „LiveScience.com“ pasakojo F. Lolis. – Taip, Heidė yra protingesnė nei 99,5 ar 99,8 % jos amžiaus grupės testą atlikusių vaikų. Tačiau tai dar nereiškia, jog Heidės rezultatą galima lyginti su kitų amžiaus grupių rezultatais.“

„Intelekto testai yra standartizuoti taip, jog vidutinis IQ įvertis būtų lygus 100, – tęsia psichologas. – Aukštesni įverčiai liudija didesnius vaiko gabumus (bent jau tose srityse, kurias matuoja IQ testas). Tačiau dažno fenomeno, kuris vadinama „Flyno efektu“, kontekste, naujų kartų (generacijų) vaikai senesniuose IQ testuose vis dažniau surenka daugiau nei 100 balų. Šį efektą mėginama aiškinti keletu teorijų – žymiai pagerėjusi vaikų maitinimosi kokybė, aplinka yra vis turtingesnė jutiminių stimulų, daugiau vaikų atlieka standartizuotus IQ testus. Dėl visų šių veiksnių vaikai surenka didesnius IQ įverčius. Neatmestina, jog vieną dieną daugelis žmonių bus tokie protingi, koks buvo A. Einšteinas, o A. Einšteino IQ įvertis virs vidutiniu rezultatu.“

Į „Mensa“ klubą gali įstoti visi, kurių IQ testo įvertis patenka tarp 2 % geriausiųjų IQ įverčių (beje, klube teikiamas pildyti specialus klubo IQ testas, į kurį įtraukta maždaug 200 intelekto testų elementų).

JAV „Mensa“ rinkodaros koordinatorė Viktorija Ligez (Victoria Liguez) neatskleidžia, kiek vaikų priklauso amerikietiškajam „Mensa“ klubui. Tačiau, jos teigimu, jauniausia narė yra 3 m., o į klubą ji buvo priimta, kai jai buvo dveji. Jauniausias „Mensa“ narys pasaulyje – 2,5 m amžiaus vaikas, kurio IQ siekia 160. Iš viso „Mensa“ klubui priklauso apie 110 tūkst. planetos gyventojų iš 100 valstybių. JAV „Mensa“ klube – apie 50 tūkst. narių.

Suaugusiems „Mensa“ nariams klubas siūlo bendradarbiavimo ir intelektualinių interesų grupių galimybes. Ne kitaip yra ir vaikų grupėse. Jaunesnieji klubo nariai dažnai keliauja po įspūdingus muziejus, o tėvams, kuriems kliuvo iššūkis auginti itin gabų vaiką, mensaforkids.org siūlo ir kitokių pramogų – šaunių matematikos žaidimėlių ir kitokių intelektinių pratybų.

Nepaisant vyraujančių stereotipų, „Mensa“ klubo vaikai nėra kažkokie keistuoliai ir gyvena absoliučiai įprastą jų amžiaus grupių vaikams gyvenimą. Dažniausiai tikrasis genialumas atskleidžiamas tik atlikus testą – iki tol mažai kas nutuokia, jog jų atžalos gali būti ir yra labai gabios.

„Vaikų intelektualumas dažnai yra nematomas, – pabrėžia F. Lolis. – Tu juk nežinai, ką vaikas žino, kol jo nepaklausi…“

Parengė Saulius Žukauskas, sauliuszukauskas01@gmail.com

Komentarai (19)