Fort Noksas (JAV). Planuoji apiplėšti šią saugyklą? Pirmiausia turėsi įveikti keturias pastatą supančias sienas, iš kurių dviem teka elektros srovė. Vėliau teks prasmukti pro būrį ginkluotų sargybinių, akylai saugančių aplinkinę teritoriją. Kai visa tai atliksi, pasistenk nepakliūti į vaizdo kamerų akiratį. Vienintelis kelias į vidų – pro duris. Išsprogdinti sienoje skylės ir taip sutrumpinti kelią tikrai nepavyks. Pastato sienos atsparios sprogimams – jos labai storos ir yra pagamintos iš granito ir grūdinto plieno. Viduje laukia dar daugiau kliūčių. Tai – tik viena iš keleto ypatingai saugomų saugyklų pasaulyje.

Labirintą primenančiuose Fort Nokso koridoriuose kaip skruzdėlės pirmyn ir atgal zuja šimtai sargybinių. Įveikęs šią kliūtį, taip pat ir daugybę užrakintų durų, greičiausiai užstrigsi prie pagrindinio seifo. Jo durys sveria maždaug 22 tonas. Kai kurie Fort Nokso darbuotojai žino specifinį užrakto kombinacijos fragmentą. Kitais žodžiais tariant, pastate nėra nė vieno žmogaus, kuris žinotų visą seifo užrakto kombinaciją. Didžiojo seifo viduje kaip matrioškos slepiasi dar daugiau mažesnių seifų. Kai žinosi visų jų kombinacijas, galėsi pasigrobti nei daug, nei mažai – apie 5000 tonų aukso. Pagal dabartines kainas už šį „radinį“ vietiniame lombarde turėtum gauti per 669 milijardus litų. Tiesa, pabėgti iš Fort Nokso gali būti truputį sunkoka. Netoliese įsitaisiusi JAV karinė bazė, galinti į nusikaltimo vietą kaipmat pasiųsti apie 30 tūkst. kareivių.

Svalbardo sėklų saugykla (Norvegija)

Ši saugykla yra tarsi šiuolaikinis Nojaus laivas. Įsispraudusi į patį kalno vidurį, Svalbardo sėklų saugykla globoja daugiau nei 500 000 skirtingų rūšių augalų sėklų. Pasaulinio gamtos kataklizmo atveju ši sėklų kolekcija taptų vertingesnė už bet kokias aukso atsargas. Sėklos sandėliuojamos trijose erdviose patalpose, užrakintose storomis plieninėmis durimis. Po vietovę aplink saugyklą nuolat patruliuoja keli šimtai baltųjų lokių. Būdama didžiulio kalno viduje, Svalbardo sėklų saugykla yra visiškai apsaugota nuo žemės drebėjimų ir branduolinių ginklų. Į saugyklą vedantis tunelis yra pakankamai aukštai, kad jo negalėtų užlieti dėl globalinio atšilimo pratrūkęs tvanas.

Šajeno kalnas (JAV)

Tai viena iš saugiausių vietų dirbti. Giliai Šajeno kalno viduje įkurtas itin gerai apsaugotas karinis bunkeris, iš kurio, vykstant karui, galima vadovauti šalies gynybai. Patalpos įrengtos maždaug pusės kilometro gylyje, pačiame kalno centre. Pagrindinės bunkerio durys sveria maždaug 25 tonas. Jos gali atlaikyti net 30 megatonų galios branduolinį sprogimą. Dėl pažangiausių karinių filtrų į bunkerį patenka tik iki paskutinio atomo išvalytas oras bei vanduo.

Geležies kalnas (JAV)

Geležies kalne yra saugomi tūkstančiai originalių istorinių įrašų, nuotraukų, filmų juostų ir kitų neįkainojamų vertybių. Tikriausiai esate matę garsiąją Alberto Einšteino nuotrauką, kurioje mokslininkas pozuoja iškišęs liežuvį. Šios nuotraukos originalas yra saugomas būtent čia. Didžioji dalis saugyklų priklauso JAV valdžiai, o likusi dalis – privatiems asmenims, iš kurių 95 % yra anonimai. Tarp žinomų nuomininkų yra tokios kompanijos kaip „Warner Brothers“, „Corbis“, „Smithsonian Institution“ ir kitos. Saugojimo kameras, esančias maždaug 60 metrų po žeme, kiaurą parą prižiūri labai įtarūs kareiviai.

Niujorko federalinis rezervų bankas (JAV)

Pačioje Niujorko širdyje – Manhatane – ilsisi ketvirtadalis viso pasaulio aukso atsargų už daugiau nei 1 trilijoną litų. Beveik visas auksas priklauso užsienio valstybėms, kurių sukauptas atsargas už dyką sandėliuoja JAV valdžia. Centrinio seifo durys sveria apytikriai 90 tonų, o pati saugykla išsiraususi 15 metrų po žeme. Kokiai nors valstybei užsigeidus atlikti aukso pervedimą, visa procedūra stebima trijų nepriklausomai dirbančių komandų. Saugumą užtikrina būrys specialiai šiam darbui ištreniruotų sargybinių. Beje, Niujorko federalinis rezervų bankas jau daugybę metų priima turistus, norinčius išvysti, kaip atrodo septynios tonos aukščiausios rūšies aukso.

Granito kalnas (JAV)

Nuo 1965-ųjų Granito kalne dirba Mormonų bažnyčios genealoginės informacijos biblioteka. Čia surinkti duomenys iš prieš daugybę metų vykusių gyventojų surašymų, taip pat netrūksta visokiausių imigracijos dokumentų bei kitų svarbių įrašų, leidžiančių nesunkiai atsekti daugelio asmenų kilmę. Granito kalne lyg kokiame termityne be paliovos triūsa būrys bibliotekininkų, skaitmeninančių archyvinius dokumentus, idant jie vėliau būtų prieinami visiems norintiems. Bibliotekos patalpos įrengtos 182 m gylyje pačiame kalno viduryje. Viduje automatiškai reguliuojamas klimatas. Esant pavojui, įėjimą į biblioteką gina būrys apsaugininkų, kuriems kompaniją palaiko 14 tonų sveriantys šarvuoti vartai.

Teikoku bankas Hirosimoje (Japonija)

Po to, kai JAV ant šio miesto numetė atominę bombą, iš Hirosimos liko tik pilki griuvėsiai. Nors tai buvo viena iš skaudžiausių žmogaus sukeltų katastrofų, kai kas joje įžvelgė galimybę pasireklamuoti. Sprogimo metu Teikoku bankas buvo nepataisomai apgadintas. Pažeidimų išvengė tik pastate stovintis vienos firmos seifas. Tos firmos vadovybei toptelėjo, jog tai nenuginčijamas jos gaminamų seifų patvarumo įrodymas. Nuo to laiko apsukrus seifų gamintojas savo produkciją vadino atsparia atominiam ginklui. Gudru? Taip. Taktiška? Nelabai.

Anglijos banko aukso saugykla (Jungtinė Karalystė)

Apie šios saugyklos ypatybes žinoma nedaug. Jos durys – gigantiško sudėjimo ir atsparios sprogimams. Norint jas atverti, reikia pereiti balso atpažinimo sistemą, taip pat mokėti pasinaudoti keliais didelių matmenų raktais. Už durų plyti milžiniškas sandėlis, kuriame sukrauta apytikriai 310 tonų aukso.

„Banhof“ duomenų centras (Švedija)

Būtent šioje vietoje, esančioje Stokholme, yra laikomi garsieji „Wikileaks“ serveriai. Apsauga, palyginti su prieš tai aprašytomis saugyklomis, nėra labai įspūdinga. Kelią serverių link užkerta tik pusės metro storio plieninės durys, kurias sugebėtų išlaužti bet kuris gaisrininkas. Jokių kovinių šunų, jokių automatais ginkluotų kareivių, jokių lazerių ir įelektrintų tvorų čia nerasi. Nepaisant to, duomenų centro kameros išskaptuotos giliai vieno kalno viduje – tai suteikia drąsos netgi prieš vandenilinės bombos sprogimą. Tokio tipo įrenginius laikančioms saugykloms ne mažiau svarbus ir pastovus elektros tiekimas, o apie jį tikrai pagalvota – netoliese burzgia generatoriai, pasiruošę tiekti maitinimą bent keletą savaičių po elektros dingimo. Julianas Assange'as gali miegoti ramiai.

Komentarai (23)