Nobelio premijos laureatas: Dievu netikiu ir renkuosi savanorišką mirtį

Manau teisingas sprendimas įtariu aš irgi taip pasielgčiau. Ir vėl jūs apie tą dievą? o jau maniau kad viskas ir taip turi būt aišku p.s. pagalvokim dabar visi drauge, ar yra bent vienas reiškinys kuris mus tiesiogiai įtakoja ir kurio dar neaptarė mokslas? man asmeniškai sunku sugalvot net ir mirtis yra apibrėžta, kad tai yra smegenų mirtis kuomet smegenyse nustoja judėti visi neuronai, o kartu su jais ir dingsta sąmonė tai yra neuronų visuma, jiems numirus miršta ir žmogus, jūsų sąmonė ir yra jūsų siela, taigi.. p.s.s. Aną dieną pagalvojau apie budizmą, jie juk tiki reinkarnacija ir t.t. tai pavyzdžiui vienuoliai praleidžia savo visą gyvenimą garbindami budą ir t.t. po to miršta ir pagal juos reinkarnuojasi į kokį gyvūną ar dar ką ir po to gyvena kaip ir visi kiti gyvūnai.. Taigi klausimas, kokia vienuolių gyvenimo prasmė, jeigu po reinkarnacijos jie gyvena pagal visus instinktus kaip visi kiti gyvūnai, o štai kol gyveno žmogaus "kailyje" save varžė, meldėsi nežinia kam ir atliko kažkokias apeigas? ar tai nėra tiesiog gyvenimo švaistymas?

Gyvenimo prasmė - patirti nirvaną, numirti visiškai, nebesireinkarnuoti. Dėl to, kas nutinka išėjus iš dharmos rato, yra daug nuomonių skirtingose budizmo kryptyse. Tibeto budizme ir jo analoguose (teigtina, įtakotuose kinų tradicijų) egzistuoja kažkoks rojaus analogas nušvitusiems (pastarieji laiks nuo laiko savanoriškai grįžta liaudžiai padėti), klasikiniame machajanos variante - nieko neegzistuoja, tiesiog absoliutus nebuvimas (šuniata). Kažkur per vidurį šių kraštutinių koncepcijų yra dzen budizmas ir dar begalė kitų krypčių, kai kurie hibridai su daoizmu dar žada tapimą pasauliu.

Na gerai tada paklausiu taip, kokia prasmė būnant žmogum garbint kažką, o būnant gyvate gyvent kaip gyvūnui? ir kodėl tapęs gyvūnu pamiršti religiją?, nes gi gyvūnai kiek girdėjau negarbina nieko... Kodėl tau garbinimas = malda? jie turi savo apeigas kurių laikosi.. tik tą norėjau akcentuot.

Pagal tavo sampratą mokslininkai garbina A.Einšteiną, nors akivaizdu, kad taip nėra... Budistų apeigos yra dviejų kategorijų: - tautai (iniciacija, santuoka, laidotuvės ir pan.); - sau (meditacijos technikos). Apeigos tautai iš tiesų nelabai ką su budizmu kaipo tokiu turi bendro, nebent kai kuri simbolika. Kiekviename regione ir socialinėje grupėje šios apeigos skiriasi. Tai vienuolių "duoklė tautai" už maistą. Vienas dzen budizmo patriarchas tą tiesiai šviesiai yra pasakęs. Apeigos sau yra įvairios meditacinės praktikos pradedant mantrų giedojimu ir baigiant dzadzenu prieš pliką sieną. Šiais laikais tas vadinama psichotechninėmis treniruotėmis. Tai yra bandymas (radikaliai) pakeisti savo ir tik savo mąstymą be jokių dievų ar pusdievių pagalbos. Na dar kai kur į budizmą yra įsiliejęs šamanizmas su savo burtais, pvz., Tibetas. Šamanistinės praktikos yra atskiras dėmesio vertas klausimas, nes taip pat stipriai veikia praktikuojančių psichiką. Jei budizmas yra individualistinė praktika (niekas nebando įtakoti kito asmens psichikos, viską turi daryti pats ir išimtinai savo pastangomis), tai šamanizmas (bent didžiaja dalimi) nukreiptas į tautą (bosinė ritminga muzika arba ritmingas specifinis dainavimas, psichodelikai, siekiant maksimaliam žmonių kiekiui išprovokuoti specifines būsenas, žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Altered_st ... sciousness). Pavyzdžiui, reivas (muzikos stilius) yra skolinys iš Afrikos (daugiausia) šamanų.

Pagal mano sampratą sėdėjimas užsidarius nuo žmonių/meditavimas/meldimasis yra +- kažko garbinimas. Vieni tą daro dėl jėzaus, kiti dėl savęs, treti išreikšdami kažkokią pagarbą. lygiai taip manau nepaneigsi, kad jeigu nebūtų buvę budos, tai niekas dabar neklupėtų prieš jį ant kelių ar ne? Taigi gali sakyt, kad jie negarbina budos, bet medituoja tik todėl, kad toks buda kažkada buvo.. (aišku dabar pradėsi vartyt kad meditacija buvo dar prieš budą ir t.t. bet mes žinom kad tikėjimas vadinamas budizmu, taigi pagrindas yra sudarytas būtent dėl budos kaip įvaizdžio, siekiamybės..) Trumpai tariant, nebūtų budos nebūtų ir budistų . Tu jau antrą kartą neatsakiai į klausimą Savo klausimu aš noriu parodyti, kad ši visa religija yra nesąmonė, todėl kad po reinkarnacijos (pagal budizmą) žmogus pakeičia savo pavidalą į kokio nors gyvūno.. taigi klausimas kodėl žmogus būdamas žmogumi turi garbinti kažką, kad po to taptų gyvūnu kuris negarbina nieko ir gyvena pagal instinktus? Čia yra paprastas loginis pasamprotavimas, kuriam nereikia teorijos apie skirtingas budizmo atmainas ir kaip jos viena su kita susiję, nei man įdomu, nei man svarbu, nei aš tai kur nors panaudosiu, nekalbu jau apie tai, kad šiam kontekste tai nėra susija su mano klausimu. Beje Einšteiną garbint būtų visai tikslinga atsižvelgiant į tai kiek naudos jo teorijos atnešė visai žmonijai... p.s. dėl reivo nesu tikras, bet reivas atsirado 1950m. UK ir tai net gi ne muzikos stilius, o vakarėlių tipas, jei taip galima būtų pavadint. Vėliau apie 1990 atsirado ir muzikos stilius pavadinimu rave, būtent dėl vakarėlių kuriuose ši muzika grojo. Nežinau ties kuria tu vieta tai sieji su afrikiečių šamanais? dėl ritmo?

1. Tu nesupranti kas yra "garbinimo" kultas, klausk Drg. Staliną. 2. Tu nesupranti kas yra "naudinga", gal pats pamąstyk. 3. Tu nesupranti kas yra "nesąmonę/sąmonė", deja to nesupranta ir kiti.

Dėkui, iš tavo komentaro supratau, kad esu sveikas

Tavo klausimas tik parodo, kad nesugebi/nenori perskaityti atsakymo. Pgl. budistus tam ir reikia "garbinti", kad po to NEBEtaptum niekuo (nei žmogumi, nei gyvūnu, nei dar kuo). Pasiekus nirvaną žmogus po mirties nebepakeičia savo pavidalo.

Nu va kiek postų reikėjo kad pagaliau parašytum trumpai ir aiškiai