Kuo rizikuoja apie perkamo automobilio kainą meluojantys lietuviai? (0)
Pirkdami iš Vakarų pargabentą naudotą automobilį lietuviai nebijo rizikuoti – vietoj realiai mokamos pirkimo kainos nurodo juokingą sumą taip padėdami perpardavėjui nuslėpti mokesčius. Šią tendenciją ne vienerius metus stebintys „Regitros“ specialistai sako, kad žmonės patys kiša galvą į kilpą. O Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tvirtina aktyviai dirbanti šioje srityje – per šiuos ir praėjusius metus priskaičiuota 2 mln. Lt nesumokėtų mokesčių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naudotų automobilių versle ne vienerius metus besisukantis savo pavardės nenorėjęs viešinti Saulius sakė manantis, kad maždaug 90 proc. sutarčių nurodoma netikra automobilių pirkimo kaina. Tam sumetimų esą turi ir pirkėjai, ir pardavėjai.
„Vieni pirkėjai, pavyzdžiui, oficialūs bedarbiai bijo nurodyti sumą, jei perka brangesnę mašiną, nes negalės įrodyti, iš kur gavo pinigų tokiam pirkiniui. Bet paprastam žmogui tikrai netikslinga slėpti automobilio sumos, nes pagal įstatymus net ir brangiau pardavus vienintelį savo automobilį mokesčių mokėti nereikia. O perpardavėjai, žinoma, tikrųjų sumų nerodo, nes nenori mokėti mokesčių“, – aiškino pašnekovas.
Nuosavą automobilį daugiau nei trejus metus išlaikęs gyventojas jį pardavęs net ir brangiau gyventojų pajamų mokesčio mokėti neprivalo.
Tačiau, pasak Sauliaus, pirkėjai jau tampa sąmoningesni.
„Yra žmonių, kurie laiko privalumu tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas gali nurodyti realią sumą. Pirkėjai sako: „Parašysi man 100 Lt pirkimo kainą, o jeigu mašina pasirodys lavonas, aš paprašysiu grąžinti pinigus, tai tu man ir grąžinsi tą 100 Lt“, – pasakojo pašnekovas.
Dažniausiai, anot jo, nerašyta praktika yra nurodomą automobilio kainą sumažinti maždaug perpus, o būna, kad seną automobilį nurodo esą pirkę už 100 Lt, o kiek brangesnį ir naujesnį – už 5 tūkst. Lt.
„Vieni pirkėjai, pavyzdžiui, oficialūs bedarbiai bijo nurodyti sumą, jei perka brangesnę mašiną, nes negalės įrodyti, iš kur gavo pinigų tokiam pirkiniui. Bet paprastam žmogui tikrai netikslinga slėpti automobilio sumos, nes pagal įstatymus net ir brangiau pardavus vienintelį savo automobilį mokesčių mokėti nereikia. O perpardavėjai, žinoma, tikrųjų sumų nerodo, nes nenori mokėti mokesčių“, – aiškino pašnekovas.
Nuosavą automobilį daugiau nei trejus metus išlaikęs gyventojas jį pardavęs net ir brangiau gyventojų pajamų mokesčio mokėti neprivalo.
Tačiau, pasak Sauliaus, pirkėjai jau tampa sąmoningesni.
„Yra žmonių, kurie laiko privalumu tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas gali nurodyti realią sumą. Pirkėjai sako: „Parašysi man 100 Lt pirkimo kainą, o jeigu mašina pasirodys lavonas, aš paprašysiu grąžinti pinigus, tai tu man ir grąžinsi tą 100 Lt“, – pasakojo pašnekovas.
Dažniausiai, anot jo, nerašyta praktika yra nurodomą automobilio kainą sumažinti maždaug perpus, o būna, kad seną automobilį nurodo esą pirkę už 100 Lt, o kiek brangesnį ir naujesnį – už 5 tūkst. Lt.
Sukčiauja ir rašydami, kad pirko tiesiai iš užsieniečio
Tuo metu „Regitros“ Bendrojo skyriaus vadovas Zigmantas Staskevičius sako, kad pirkėjai labai rizikuoja meluodami, už kiek iš tiesų pirko automobilį.
„Tas žmogus, kuris perka, tiesiog kiša galvą į kilpą, nes jeigu kas nors atsitiks ir paaiškės, kad kas nors negerai su tuo automobiliu, jis atgaus tiek pinigų, kiek nurodyta sutartyje. Kaip jis kitaip įrodys, kad mokėjo daugiau? Bet kuriuo atveju nukentės pirkėjas. O „Regitra“ negali matyti, kas tai per automobilis, kas jo viduje ir kodėl jis kainuoja 2 tūkst. Lt, o ne 10 tūkst. Lt. Tai yra žmonių tarpusavio susitarimas“, – aiškino jis.
Jis prognozuoja, kad tokių atvejų jau turėtų mažėti. Tačiau, anot Z. Staskevičiaus, yra ir dar viena problema, kai pardavėjas apskritai lieka nematomas.
„Žmogus atvaro automobilį ir surašo neteisingą pirkimo-pardavimo aktą, tarsi pirkėjas buvo užsienyje ir pats iš užsieniečio nusipirko automobilį. Tokiu atveju yra blogai, nes nesugausi nei to automobilį pardavusio žmogaus, nei to užsieniečio, kurio akyse nematei. Teko girdėti, kad tokių dalykų irgi yra“, – sakė „Regitros“ atstovas.
Jo teigimu, nebūtinai toks automobilis gali būti vogtas, bet, pavyzdžiui, automobilis gali būti užsienyje užstatytas senojo savininko ir todėl negalima jo išregistruoti.
„Tokie variantai galimi, nesakau, kad jie yra dažni. Užsienyje būna, kad gudručiai parduoda automobilį, o po poros savaičių pasako, kad jis vogtas. Tada paskelbia paiešką“, – sakė Z. Staskevičiaus.
„Regitra“ yra įpareigota VMI pranešti tik apie brangesnių nei 50 tūkst. Lt automobilių registravimą.
Rinks ir duos Mokesčių inspekcijai
Tuo metu „Regitros“ Transporto priemonių registracijos metodikos skyriaus vadovas Laimutis Skersinis sakė, kad nuo liepos automobilio pirkimo sandorio sumą privalu nurodyti. Šie duomenys saugomi transporto priemonių registre.
Iki tol „Regitra“ tiesiog savo duomenų bazėse taip pat rinkdavo šiuos duomenis, tačiau nebuvo prievolės juos pateikti.
„Tai yra tik priemonė duomenims kaupti, tačiau jų šaltinis tas pats – automobilį įsigijęs žmogus, taigi iš esmės niekas nesikeičia. Vis tiek, ką jis nurodys, tas ir bus kaupiama registre. Paskui Mokesčių inspekcija domėsis, tikrins ir atitinkamai vertins pagal savo reikalavimus“, – aiškino jis.
Pati „Regitra“ nesistemina savo kaupiamų duomenų, todėl negali nurodyti, už kiek dažniausiai lietuviai deklaruoja perkantys automobilius.
Nepatenkinti pirkėjai mielai dirba su VMI
VMI Kontrolės departamento direktorė Valė Kulvinskienė sakė, kad pastaraisiais metais VMI „toliau sistemingai stebėjo ir vertino situaciją, susidariusią naudotų automobilių pardavimo sektoriuje“.
„Kontrolei atrinktos įmonės ir fiziniai asmenys, kurie vykdė didžiulius automobilių įsigijimus, tačiau pardavimo rodikliai buvo minimalūs. Taip pat vertinti duomenys, gauti iš kitų institucijų. Nustatyta, kad asmenys, įsigiję automobilius ES ir pargabenę juos į Lietuva, neįtraukia į apskaitą įsigytų automobilių arba jais prekiauja neįregistravę tokio pobūdžio veiklos“, – sakė ji.
Taip pat būna atvejų, kai įmonės deklaruoja minimalius pardavimo antkainius arba parduoda automobilius mažesnėmis kainomis nei įsigijo arba visai nedeklaruoja už pardavimus gautų pajamų.
„Tirdama tokius atvejus, VMI inicijuoja priešpriešinius patikrinimus siekdama išsiaiškinti sandorių aplinkybes. Tada pirkėjų prašoma patvirtinti ar paneigti sandorių sumas. Pastebėta tendencija, kad pirkėjai, nukentėję nuo nesąžiningų automobilių pardavėjų, kai įsigyto automobilio kokybė netenkina ar vėliau išaiškėja paslėpti trūkumai, noriai bendradarbiauja. Įvertinę šiuos duomenis, VMI specialistai perskaičiuoja mokėtinus mokesčius pardavėjams“, – teigė V. Kulvinskienė.
Pasak jos, patikrinimų metu nustatomi atvejai, kad automobilių pardavėjai deklaruoja pardavę automobilius Lenkijoje ar Latvijoje įregistruotoms įmonėms, tačiau parduotieji automobiliai po mėnesio būna įregistruojami Lietuvoje.
„Tokius atvejus VMI traktuoja kaip vengimą mokėti mokesčius ir informaciją apie galimai daromą nusikalstamą veiką perduoda Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai“, – tvirtino pašnekovė.
Suklastojus dokumentus gali sulaikyti automobilį
VMI Kontrolės departamento direktorė taip pat atkreipė dėmesį, kad neva su savininku iš užsienio pasirašyta sutartis gali būti laikoma dokumentų klastojimas.
„Tokie dokumentai traktuotini kaip neteisėti ir pirkėjai gali prarasti įsigytus automobilius arba jie bus sulaikyti iki teisėsaugos institucijos išsiaiškins tikrąsias aplinkybes. Todėl VMI rekomenduoja pirkėjui nedalyvauti tokiame neteisėtame sandoryje, nes pirkėjas rizikuoja ne tik netekti pardavėjui sumokėtų pinigų ir pirkto automobilio. Be to, tokio netikro dokumento panaudojimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pačiam automobilio pirkėjui“, – aiškino V. Kulvinskienė.
Taip pat, anot jos, VMI analizuodama „Regitros“ ir Muitinės departamento pateiktus duomenis pastaruoju metu nustatė kelis atvejus, kai ne Europos Sąjungos piliečiai, įsteigę įmones Lietuvoje, jų vardu superka Lietuvoje įregistruotus automobilius.
Šie automobiliai išgabenami į trečiąsias šalis neįforminant eksporto procedūrų ir ten perparduodami.
Naujasis savininkas įsigyto automobilio neregistruoja ir toliau jį naudoja su lietuviškais valstybiniais numeriais.
Tokia situacija susidarė dėl šalių, į kurias išvežami automobiliai, įstatymų ypatybių, kai šalis gavėja draudžia įregistruoti automobilius, senesnius kaip 5-7 metai.
VMI tokiems asmenims skaičiuoja pridėtinės vertės mokestį ir informaciją perduoda teisėsaugos institucijoms dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo.
Aiškinasi dar vieną grandinę
VMI turi duomenų, kurie leidžia įtarti, kad pasinaudojant dirbtinai sukurtomis sandorių grandinėmis, į kurias įtraukiami Lietuvos gyventojai, kai iš JAV ir kitų ES šalių į Lietuvą atgabenami daužti naudoti automobiliai suremontuojami ir parduodami už mažesnę nei rinkos kainą kitų šalių gyventojams.
„Šiuo metu kartu su Švedijos mokesčių administratoriumi yra atliekamas daugiašalis patikrinimas dėl galimo sukčiavimo parduodant automobilius Švedijos gyventojams, kurio metu yra siekiama nustatyti realias automobilių pirkimo ir jų perpardavimo aplinkybes“, – sakė V. Kulvinskienė.
VMI duomenimis, 2012-2013 per šiuo verslu užsiimančių žmonių tikrinimus buvo priskaičiuota per 2 mln. mokėtinų mokesčių. O nuo 2008-ųjų nustatyta 44 mln. Lt nesumokėtų mokesčių.
(6)
(0)
(1)