Šiaurės Korėjos propagandos mašina ilgą laiką sėkmingai puoselėjo mitą apie ramią, galingą ir tvirtą valdančiąją dinastiją, besimaudančią šalies žmonių meilės ir aukščiausio laipsnio pagarbos spinduliuose.

Taip buvo iki praeitos savaitės, kol suduotas vienas vienintelis, bet taiklus smūgis – tiesiai į paširdžius, skelbia foxnews.com.

Bandydamas pateisinti šiurpų sprendimą įvykdyti mirties bausmę savo dėdei, kuris buvo laikomas antruoju pagal svarbą asmeniu Šiaurės Korėjoje, jaunasis šalies vadovas Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) suteikė pasauliui retą progą žvilgtelėti į vieno paslaptingiausių valdančiųjų režimų pasaulyje užkulisius.

Vaizdas tikrai ne pats geriausias. Dauguma analitikų įsitikinę, jog Pchenjano noras kuo skubiau atsikratyti Jang Song Thaeko, ne tik paneigia šalies žiniasklaidos kuriamą vienybės įvaizdį, bet ir liudija faktą, jog šalies valdžios aparatas pavojingai nestabilus.

Signalas tikrai pavojingas, turint omenyje, jog Kim Jong Unas kaip tik bando atgaivinti merdinčią šalies ekonomiką (tuo pačiu stengdamasis kuo skubiau vystyti branduolinės ginkluotės projektus).

Siekiant pateisinti egzekuciją, Šiaurės Korėjos lyderio dėdė buvo apkaltintas pačiais įvairiausiais nusikaltimais – pradedant priklausomybe nuo narkotikų, azartinių lošimų ir baigiant sąmokslu nuversti šalies valdžią bei korupcijos šešėlį.

Tačiau šios pastangos įrodė tik vieną – Kim Jong Unas nekontroliuoja net saviškių. Praeityje populiaraus įsitikinimo apie šalies valdžios aparato vienybę ir galią neliko nei kvapo – Šiaurės Korėja visam pasauliui netyčia pripažino: valdžioje tikrai ne viskas taip gerai, kai kad deklaruojama viešai.

Spėjama, jog šalies lyderis paprasčiausiai pabijojo galimai augančios savo vyriausiojo patarėjo ir mokytojo, kuris jam po tėvo Kim Jong Ilo (Kim Čen Iro) mirties 2011 metais labiausiai padėjo įtvirtinant valdžią, įtakos.

Nervingi valdžios pareigūnai ir sistemos veikėjai antradienį Pchenjane minės antrąsias Kim Jong Ilo mirties metines. O ore kabo klausimas: kas kitas eilėje prie giljotinos?

Nužudytam Kim Jong Ilo dėdei metami kaltinimai turėtų būti vertinami gana skeptiškai. Kaip jau tapo įprasta, pasaulis mato tik tai, ką Šiaurės Korėja leidžia pamatyti. Jokių galimybių įsitikinti, kas tiesa, o kas – melas, paprasčiausiai nėra.

Bet faktas, jog kaltinimai transliuojami viešai ir su tokiu pasimėgavimu detalėmis, leidžia teigti, jog Pchenjane neramu. Nerimas kankina ne tik pačios Šiaurės Korėjos funkcionierius, bet ir visą pasaulį.

Kim Jong Unui „pavyko apjuodinti savo įvaizdį, pasirodyti kaip XXI amžiaus Kaligulai ir paneigti 90 proc. propagandos, sklindančios iš Šiaurės Korėjos“, teigia Korėjos specialistas ir istorijos profesorius iš Čikagos universiteto Bruce'as Cumingsas. Anot specialisto, susiklosčiusi situacija byloja viena – Šiaurės Korėjos valdžios susiskaldymą.

„Kad ir kas būtų deklaruojama apie Šiaurės Korėjos valdžios sistemą, aukščiausiųjų lyderių poelgis buvo politiniu požiūriu itin kvailas ir žalingas“, – tvirtina profesorius.

Artimiausia istorinė Jang Song Thaeko tragiškos lemties paralelė gali būti XX amžiaus paskutinįjį dešimtmetį Šiaurės Korėjoje vykę parodomieji teismai, po kurių buvo atsikratyta Kim Il Sungo (Kim Ir Seno) – šalies įkūrėjo ir dabartinio vadovo senelio – oponentų.

Daug metų specialistai iš užsienio bandė įminti mįslę, kas iš tikrųjų dedasi Šiaurės Korėjoje. Analitikai bandė rasti atsakymus į klausimus, kas prarado lyderio malonę, o kas ją užsitarnavo.

Spėliones tik pakurstydavo pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos liudijimai, kurie ne visada suteikdavo objektyvių žinių apie bene paslaptingiausią valdantįjį režimą.

Visą tą laiką Pchenjanas primygtinai tvirtino, jog šalies viduje situacija tiesiog puiki – Kimų dinastija viską kontroliuoja.

Dabar šalies žiniasklaida trimituoja, jog atsirado žmogus, bandęs valdžią uzurpuoti. Ir ne šiaip sau koks prašalaitis, o žmogus, buvęs arčiausiai lyderio, su juo surištas kraujo ryšiais.

Jang Song Thaekas buvo laikomas realiausiu reformų šalininku, Pekino numylėtiniu (vieša paslaptis – Kinija yra pati artimiausia Šiaurės Korėjos partnerė, artimiausia ir vienintelė).

„Dabar tiksliai žinome, jog Kim Jong Uno režimas paniškai bijo, jog vieną dieną atsiras ryžtingas savas žmogus, kuris, pasinaudojamas sudėtinga šalies ekonomine situacija ir elementariu žmonių noru gyventi geriau, gali siekti valdžios ir kariuomenės užnugario. Ši baimė neleidžia Kim Jong Unui naktimis sudėti bluosto“, – teigia Šiaurės Korėjos specialistas Alexandre Mansourovas, rašantis tinklalapiui „38 North“.

Jang Song Thaeko tragedijos aprašymas propagandinėje žiniasklaidoje, kuri visada suokė ditirambus Kim Jong Uno didybei, leidžia daryti ir dar vieną išvadą – Šiaurės Korėjos lyderis greičiausiai buvo neapdairus, rinkdamasis savo žmones.

„Įdomiausia tai, jog Kim Jong Unas iš tikrųjų pasitikėjo dėde. Kodėl Kim Jong Unas buvo toks naivus, kad tokį pavojingą žmogų įkurdintų visai šalia savęs? Tai klausimas, paslėptas šiame straipsnyje – klausimas, kuris iš viso neturėjo būti užduotas“, – teigia Lydso universiteto istorijos dėstytojas ir SinoNK.com redaktorius Adamas Cathcartas.

Pačiame Pchenjane, savaime suprantama, daug klausinėjama, kas nutiko iš tikrųjų, tikrai nebus.

Šiaurės Korėjos žiniasklaida jau grįžta į senąsias vėžes. Šlovinamas prieš dvejus metus miręs Kim Jong Ilas.

Išsamiai nušviečiami Kim Jong Uno apsilankymai kariuomenės institute, slidinėjimo kurorte, žuvų perdirbimo fabrike – burnoje lieka nemalonus propagandos prieskonis.

Jang Song Thaeko žmona, Kim Jong Ilo sesuo, šalies žiniasklaidoje sulaukia nemenko dėmesio – tai reiškia, jog valymas jos nepalietė, bent jau kol kas. Pietų Korėja teigia nepastebinti nieko neįprasto Pchenjano kariniame aktyvume, nors dėl viso pikto Seulas ir priėmė sprendimą sustiprinti pasienio saugumą.

Jang Song Thaeko sunaikinimas paprasčiausiai įrodo, jog Kim Jong Unas nesijaučia ramus, teigia Kolumbijos universiteto Korėjos specialistas ir istorijos profesorius Charlesas Armstrongas.

Arba paliudija, jog „save nepakaltinamu laikantis, negailestingas ir egoistiškas“ Kim Jong Unas tiesiog norėjo pasiųsti „tiesmuką žinią“, jog už šalį atsakingas tik jis.

„Bet tas kaltinimų absurdiškais nusikaltimais paskelbimas – gana rizikinga taktika, nes meta nemalonų šešėlį ant pačių šalies įtakingiausiųjų“, – sako Ch. Armstrongas.

Mažų mažiausiai tai apmaudi Kim Jong Uno viešųjų ryšių komandos klaida.

„Kimų dinastijos legenda – didžiausias dabartinio lyderio turimas kapitalas. O jis švaisto jį taip neatsakingai, tarsi ryt ateitų pasaulio pabaiga“, – konstatuoja Šiaurės Korėjos žinovas B. R. Myersas iš Pietų Korėjos Dongseo universiteto.

Komentarai (24)