Per šiuos rinkimus prireiks antro turo iš dalies todėl, kad, įveikę nepalankias aplinkybes, nemažą rinkėjų procentą iškovojo Artūras Paulauskas ir Naglis Puteikis.

Iškovojo savo pastangomis, o ne gavo bilietą į antrą turą iš antro pagal populiarumą šalies politiko ir pirmos pagal populiarumą partijos rankų.

Zigmantas Balčytis turi, kuo džiaugtis, bet neturi, kuo didžiuotis. Gavęs šitiek reklamos ir šitokią politinę paramą, jis surinko tik 182 tūkst. balsų – gerokai mažiau, nei per Seimo rinkimus gavo Socialdemokratų partija. Tai tas pats, kas nusipirkti vieną kilogramą bulvių už vieno centnerio kainą.

A. Paulauskas turėjo partijos paramą, bet, kaip liudijo šių metų pradžioje atliktų apklausų rezultatai, apie pusę Darbo partijos rinkėjų ketino balsuoti ne už jį, o už D. Grybauskaitę. A. Paulauskas patiems „darbiečiams“ buvo tarsi svetimkūnis, juolab kad ir pats anksčiau kritikavo Viktorą Uspaskichą.

Maža to, daliai rinkėjų A. Paulauskas galėjo atrodyti patrauklus kandidatas, bet, deja, susidėjęs su V. Uspaskichu, todėl nevertas jų balso. Kitaip tariant, Darbo partijos parama A. Paulauskui galėjo būti ne tik pliusas, bet ir minusas.

Tai, kad A. Paulauskui pavyko surinkti ne ką mažiau balsų už į antrą turą patekusį Z. Balčytį, yra net didesnis pasiekimas, nei Z. Balčyčio patekimas į antrą turą daugiau nei trigubai atsiliekant nuo D. Grybauskaitės.

Gerų žodžių už atliktą darbą nusipelno ir N. Puteikis bei jo komanda. Šis kandidatas – tarsi dviveidis romėnų Janas. Vienas jo veidas – violetinis, su ištatuiruotu užrašu „Tiesos“ ir revoliucine retorika, pritraukiančia protesto balsus („Drąsos kelio“ ir pan.)

Kitas veidas – normalus, skirtas intelektualesnei auditorijai ar bent jau tiems, kurie politikui kelia aukštesnius reikalavimus nei gatvės rėksniui. Įdomu: kuris iš dviejų veidų – tikrasis N. Puteikis?

Šiaip ar taip, būtent A. Paulausko ir N. Puteikio dalyvavimas šiuose prezidento rinkimuose lėmė, kad būta tikros politinės kovos – ne vien pasivaikščiota po Lietuvą, televizijos studijas ir pasireklamuota su plojimais ir šypsenėlėmis.

Reikia pripažinti, kad ir tautinės mažumos, galbūt įkvėptos Rusijos imperijos atkūrimo, šįkart kaip niekad mobilizavosi ir masiškai nubalsavo už Valdemarą Tomaševskį. Kitaip nei per praėjusius prezidento rinkimus, Georgijaus juostelių mėgėjai jau puikiai suvokė, kad D. Grybauskaitė – visai ne jų kandidatė.

Ir štai rezultatas: 65 tūkst. balsų už V. Tomaševskį – 2009-aisias, 110 tūkst. balsų – šiemet. Aktyvus V. Tomaševskio palaikymas Klaipėdoje leidžia daryti prielaidą, kad jo rinkėjus telkia toli gražu ne pamėgtas cituoti Šventasis Raštas ar lenkų tautinės mažumos etnokultūriniai reikalai. Tarp 110 tūkst. tomaševskininkų šįkart buvo nemažai tų, kurie nubalsavo už Donecko liaudies respublikos „vertybes“ ir žaliųjų žmogeliukų politiką.

Tačiau nei socialdemokratų reklaminės pastangos, nei A. Paulausko ir N. Puteikio kovingas nusiteikimas, nei prorusiškų jėgų sambrūzdis nebuvo lemiami D. Grybauskaitės nepatekimo į antrą turą veiksniai.

D. Grybauskaitė prarado daugiau kaip trečdalį anksčiau turėtų rinkėjų: jų sumažėjo nuo 950 tūkst. iki 611 tūkst. Ir pirmoji priežastis, kodėl taip įvyko, yra ne kokia nors D. Grybauskaitės klaida, o kaip tik teigiamas dalykas – politinė branda.

Per penkerius kadencijos metus prezidentė parodė turinti politines pažiūras. 2009-aisias tų pažiūrų buvo beveik nematyti, jos buvo gal net sąmoningai užglaistomos, siekiant pritraukti ir kairiuosius, ir dešiniuosius, ir nei šiokius, nei tokius. Todėl rinkėjai į ją projektavo savo lūkesčius ir jausmus per daug nesigilindami į tai, ar ta jų projekcija nesikerta su tikrove.

Ir nors D. Grybauskaitės politinė pasaulėžiūra tebėra gan painus ir prieštaringas dalykas, jos principinga laikysena kai kuriais svarbiais politinio gyvenimo klausimais privertė dalį rinkėjų suklusti ir pamažu suvokti, kad 2009-aisias jie nubalsavo tik už savo vaizduotės kūrinį.

Labiausiai nusivilti savo ankstesniu pasirinkimu galėjo Putino besiilginti visuomenės dalis bei vadinamosios „antrosios“ Lietuvos rinkėjai, atspindintys provincijos nuotaikas ir paprastai balsuojantys už Darbo partija, kokį nors eilinį violetinį drąsos kelią bei „Tvarką ir teisingumą“.

Galima sakyti, kad būtent D. Grybauskaitės principingumas arba tiesiog pažiūrų išryškinimas kainavo jai apie pusę, o gal ir daugiau, visų prarastų balsų. Nemaža dalis Lietuvos rinkėjų nenori, kad politikai vadovautųsi politinėmis pažiūromis: jie nori, kad politikai vadovautųsi „paprasto žmogaus“ norais, nuotaikomis ir, deja, tamsumu.

Vis dėlto dalį savo rinkėjų prezidentė prarado ir dėl padarytų klaidų, tarp kurių viena ryškiausių – nenoras nė vienos savo klaidos pripažinti ir laikų padaryti teisingas išvadas.

Nors daug kas Lietuvoje balsuoja pagal nuostatą „myliu – nemyliu“ arba „partija liepė“, nemažai yra ir kritiškai mąstančių žmonių, kurie mato politikų klaidas ir, kai jos nepripažįstamos ir laiku netaisomos, politikams neatleidžia. Ir tada tiesiog neateina balsuoti arba renkasi kitą kandidatą.

Vis tiek antrame ture D. Grybauskaitė turėtų laimėti. Ne todėl, kad tik ji – gera kandidatė į prezidentus, o Z. Balčytis – prastas. Z. Balčytis yra turintis daug naudingos patirties, inteligentiškas, santūrus, tvirto būdo politikas. Kaip ir A. Paulauskas, jis yra politiškai pribrendęs visiems aukščiausiems valstybės postams.

Tačiau galbūt kas nors galėtų priminti, kada Lietuvoje nuo 1997 m. prezidento rinkimus laimėjo partinis politikas, aštriai nekritikavęs valdžios?

1997/98 m. abu į antrą turą patekę kandidatai buvo nepartiniai ir kritikavo Gedmino Vagnoriaus vyriausybę. 2002/03 m. Rolandas Paksas buvo iš esmės nepartinis, pats sau tik ką susikūręs partiją, ir aštriai kritikavo tuometės valdančiosios daugumos politiką. 2009-aisias nepartinė D. Grybauskaitė triuškinamai laimėjo rinkimus, prieš tai malusi į miltus Gedmino Kirkilo vyriausybę.

Vargu ar partinis Z. Balčytis, nekritikuojantis nei vyriausybės, nei prezidentės, šią tendenciją perlauš.

Pažiūrėkite, kaip už kalbančio per TV Z. Balčyčio sėdintis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis net visas palinksta į priekį, kai laidos vedėjas Z. Balčyčio klausia, kokių problemų šis mato sveikatos politikoje. Jei tik pasakytų, kad mato, turėtų tokių sveikatos problemų, kad į kitą laidą vietoj Z. Balčyčio ateitų pats V. Andriukaitis.

Dar Z. Balčyčiui antrame ture labai kenks V. Tomaševskio rinkėjų balsai. Šitie Georgijaus juostelių fanai tikrai balsuos ne už D. Grybauskaitę. O ar daug Lietuvoje atsiras norinčių balsuoti taip pat, kaip balsuoja Donecko liaudies respublikos avatarai?

Komentarai (30)