Naujasis Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Michaelas Fallonas tapo pirmuoju Vakarų politiku, itin griežtai sureagavusiu į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Jis teigia, kad Vladimirą Putiną reikia pamokyti, jog jam nepavyks išvengti atsakomybės už prorusiškai nusiteikusių separatistų veiksmų padarinius Ukrainos Rytuose, skelbia „The Daily Mail“.

„Turime aiškiai pareikšti: jeigu ir toliau vyks toks kišimasis (ir paaiškės, jog už jo slepiasi būtent jis), sulauks atsako. Jis turi žinoti, jog Vakarai imsis veiksmų“, – teigia naujasis Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius.

Vos prieš kelias dienas šias pareigas pradėjęs eiti M. Fallonas garsėja griežta retorika. Jis įsitikinęs: Rusijai negalima leisti susigrąžinti tokių šalių kaip Ukraina. Sekretorius perspėja Rusijos prezidentą: „Nešdinkitės iš Rytų Ukrainos – palikite ją ukrainiečiams“.

M. Fallono poziciją atkartojo ir šalies premjeras Davidas Cameronas, kuris liepos 19 dieną pareiškė: „Jeigu prezidentas V. Putinas nepakeis savo strategijos Ukrainoje, Europai ir Vakarams teks iš esmės keisti savo požiūrį į Rusiją. Ir ne kariniai veiksmai svarbiausia. Tiesiog atėjo metas pasinaudoti mūsų turima galia, įtaka ir ištekliais“.

M. Fallonas taip pat pažadėjo sustabdyti krizę, itin paaštrėjusią po Malaizijos oro linijų lėktuvo tragedijos, ir užkirsti kelią Trečiajam pasauliniam karui, tačiau išreiškė nuogąstavimą, jog konfliktas gali persikelti ir į kitas buvusias sovietų šalis.

Sekretorius atmeta galimybę siųsti britų karius į Ukrainą ginti šalį nuo rusų išpuolių, tačiau neatmeta, jog gali būti suteikta kitokia karinė pagalba tiek iš Jungtinės Karalystės, tiek iš NATO.

Pavyzdžiui, jo manymu, Jungtinės Karalystės karinės oro pajėgos į Ukrainą galėtų pasiųsti naikintuvų, o šalies valdžia galėtų skaudžiai kirsti pinigus Londone laikantiems milijardieriams iš Rusijos.

Per interviu „The Daily Mail“ sekmadienį 62 metų britų gynybos sekretorius sakė: „Nemanau, jog stovime ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio, tačiau NATO privalo reaguoti. Akivaizdu, jog rytiniam NATO flangui kilo grėsmė, štai kodėl privalome pasiūlyti kuo įmanoma daugiau garantijų – ypač Baltijos šalims. Štai kodėl nuo gegužės ten dislokuoti keturi mūsų „Typhoon“ naikintuvai“.

Paklaustas apie Rusijos ir Vakarų konfrontacijos riziką, politikas pareiškė: „Štai kodėl taip ir stengiamės to išvengti“.

M. Fallonas teigia, jog didžiausią nerimą kelia galimas konflikto Ukrainoje užkrato persikėlimas į Moldovą ir Kaukazo šalis, tačiau nesutinka su teiginiu, jog Jungtinė Karalystė negali sustabdyti V. Putino.

„Jeigu Rusija didžiausias nusikaltėlis, mes galima prieš jį imtis griežtesnių veiksmų ir aiškiai parodyti, jog toks karas per tarpininkus taip pat yra nepriimtinas. Kalbant apie Rytų Ukrainos žmones, jie yra remiamo terorizmo aukos. Nežinome, ar kažkas pasakė „numuškime keleivinį lėktuvą, kad ir iš kur jis bebūtų“, tačiau turime tai išsiaiškinti“, – sako M. Fallonas.

Paklaustas, ar V. Putinas kursto ir palaiko separatistus, M. Fallonas atsakė: „Taip. Tai didžiausias pavojus, keliamas Ukrainoje per pastaruosius mėnesius. Štai kodėl jam reikia skubiai patraukti karius nuo sienos ir liautis kišusis ne į savo reikalus. Jiems reikia nešdintis iš Rytų Ukrainos ir palikti Ukrainą ukrainiečiams“.

Apie teiginius, esą krizė Ukrainoje – V. Putino bandymo atkurti Sovietų Sąjungą rezultatas, M. Fallonas teigia: „Ryškėja tendencija. Matėme, ką jis padarė Gruzijoje, o dabar matome, kas nutiko Kryme – reikia į tai reaguoti. Mūsų karių batai nepalies Ukrainos žemės, tačiau galime padėti technologijomis, žvalgyba ir technine parama“.

O kaip dėl britų karinės jėgos panaudojimo?

„Pasiųsdami savo naikintuvų į Estiją, prisidėjome prie Baltijos oro erdvės apsaugos misijos. Be jokios abejonės padarysime viską dėl bet kurios mūsų partnerės iš NATO, suteiksime garantijų ir reikiamą pagalbą“, – teigia gynybos sekretorius.

Paklaustas, o jeigu Ukraina Jungtinės Karalystės paprašytų karinės pagalbos, M. Fallonas atsakė: „Čia bus NATO sprendimas – ne mano atsakomybė“.

Žurnalistai klausė, ar sekretorius iš viso atmeta tokią galimybę: „Mūsų niekas neprašė siųsti karių į Ukrainą, todėl šią akimirką tai tėra spekuliacijos“. Tačiau sekretorius pridūrė, jog rugsėjį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime „reikės pagalvoti, kaip suteikti daugiau garantijų besiribojančioms šalims“ – jis ypatingai pabrėžė būsimąjį savo teiginio laiką. Anot M. Fallono, karinė pagalba gali būti įvairi: gynybinių pajėgumų didinimas, techninė pagalba, lėšos.

Paklaustas, kokiomis sąlygomis Londonas gintų Ukrainą nuo Rusijos agresijos, sekretorius sakė: „Neketinu spėlioti. Prieš mus – naujos kartos, kitoks karas, labai painus: tokios šalys kaip Rusija veikia per remiamas grupes, naudojami automobiliai be skiriamųjų ženklų, beveidės uniformos. Reikia galvoti, kaip į tai deramai reaguoti“.

Jungtinės Karalystės sekretorius atskleidė, ką tiesiai į akis pasakytų V. Putinui: „Šaliai veltis į tokius veiksmus kitos nepriklausomos šalies teritorijoje yra nepriimtina. Jau yra įrodymų, jog finansinės sankcijos veikia, stringa prekyba. Dar turime daug neišnaudotų sankcijų variantų, daug būdų, kaip nutraukti santykius su Rusija. Jis prekiauja su Vakarais, kliaujasi Londonu“.

Skirtingai nuo savo pirmtako, itin atsargaus ir nuosaikaus Philipo Hammondo, chirurgo šeimoje gimęs M. Fallonas linkęs sakyti tai, ką galvoja.

Komentarai (12)