Apie tuos, kurie kas dieną rizikuoja savo gyvybėmis tam, kad užtikrintų mūsų saugumą keliuose.

Karas keliuose – nepatogi nūdienos realybė. Vieni tiesiog skubantys vairuotojai, kiti – užkietėję kelių chuliganai ir taisyklių laužytojai, kurie nė sekundę nepagalvoja, kiek žmonių gyvybių kainuos beprotiškas greitis. Visgi – keliuose pareigūnai susiduria ne tik su blogiukais. Visame pasaulyje garsiai nuskambėjo jautrios istorijos apie dviejų mažamečių gelbėjimo operacijas Vilniaus keliuose, kai pareigūnai atsidūrė tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.

Vienoje gelbėjimo operacijoje dalyvavęs kelių patrulis Saulius policininku dirba jau 16 metų. Paklaustas, kodėl pasirinko būtent šią specialybė Saulius juokiasi – tai buvo labai seniai.

„Tuo metu tai buvo populiari profesija. Bet jei paklaustumėte, ar dabar eičiau – ne, neičiau, jei būtų galima atsukti laiką, “ - šypsosi Saulius.

Saulių pasirinkti taip vadinamą angelo sargo profesiją pastūmėjo pavyzdžiai giminėje, tačiau, anot jo, šiandien policininko darbas visuomenėje nėra vertimas, be to, tokį darbą sunku suderinti su asmeniniu gyvenimu ir šeima.

„Darbas įdomus, galbūt kai kuriems patinka ekstremalumas, bet čia ekstremalumas kitoks. Būna, kad tenka gaudyti automobilius, motociklus, dažnai važiuoji padidintu greičiu, yra to adrenalino, ne kiekvienas gali tai ištverti. Bet aš manau, kad pavojingų situacijų Lietuvoje, mūsų darbe, būna vienetai. Situacijų, kai gresia pavojus gyvybei, mano praktikoje tikrai nebuvo“ - teigia Saulius.

Policininko teigimu, kraują stingdančių incidentų būna tik veiksmo filmuose, tikrasis policininko darbas kur kas ramesnis. Vis dėlto paprašytas prisiminti ekstremalų nutikimą darbe, Saulius įvardijo mažylio gelbėjimo operaciją.

Balandžio 17 dieną, kelių policijos pareigūnams sustabdžius dideliu greičiu skriejusį automobilį „Mercedes Benz“ paaiškėjo, kad dviejų metų mažyliui reikalinga skubi pagalba, nes ant jo užvirto televizorius, vaikas buvo be sąmonės. Tąkart pareigūnai reagavo žaibiškai. Vaiką su mama patruliai pasisodino ant galinės automobilio sėdynės, įsijungė švyturėlius ir nuskubėjo į ligoninę. Mieste greitis kartais siekdavo 130 km/val.

Jau įsėdus į automobilį ir važiuojant ieškoti pagalbos, vaiko motina paaiškino, kad prie prekybos centro „Maxima“ turėjo laukti greitosios pagalbos ekipažas, kuris buvo iškviestas iš karto po įvykusios nelaimės. Privažiavus nurodytą vietą tėvai greitosios pagalbos automobilio nerado, todėl pažeidinėdami kelių eismo taisykles skubėjo iki artimiausių Antakalnio klinikų, tačiau Liepkalnio gatvėje buvo sustabdyti kelių patrulių. Pareigūnai apie incidentą skubiai informavo Vilniaus apsk. policijos budėtojus, kurie ir bendravo su medikais, o patys su švyturėliais vaiką skubiai vežė į gydymo įstaigą. Privažiavus prie klinikų, vaikas atgavo sąmonę ir automobilyje pasigirdo mažamečio verksmas. Mažylis buvo perduotas į medikų rankas.

„Teko susikaupti, o po to jau viskas vyko savaime. Kai esi policininkas, pavojus nesijaučia. Darai savo darbą ir padedi žmonėms,“ - prisimena Saulius. Jis teigia, kad tokiose situacijose negalvoji apie nieką kitą, tik apie tai, kaip padėti ir kaip tinkamai atlikti savo darbą.

„Aš nežinau, kas vyksta viduje, nieko nevyksta. Matai visko, būna skaudžių avarijų. Tiesiog vieni tai gali pernešti, kiti negali. Taip jau Žemė sutverta ir nieko čia nepakeisi,“ - šypsosi pareigūnas.

Sauliaus teigimu, darbas policininko ekstremalu nepaverčia. Tiesa, pareigūnas pats laisvalaikį leidžia aktyviai, sportuoja ir važinėja motociklu, todėl iš dalies pripažįsta, kad yra adrenalino fanatikas, tačiau juokiasi, kad tokią transporto priemonę nusipirko dėl to, jog buvo madinga, o ir tėvai į šį norą žiūrėjo liberaliai.

„Jeigu genuose yra vienaip, tai darbas tikrai neužprogramuos kitaip. Nemanau, kad darbas gali pakeisti asmenines savybes,“ - juokiasi Saulius.

Vaikų gelbėjimo operacijų vaizdo įrašai išpilto ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje.

Pirmasis paviešintas ir didelių atgarsių susilaukęs įvykis nutiko vasario 18 dieną, kai prie pareigūnų tarnybinio automobilio Laurų gatvėje privažiavo „Peugeot“, kurio vairuotoja garsiai šaukėsi pagalbos. Netrukus iš automobilio išlipo vyras, kuris rankose laikė kūdikį – vaikas buvo užspringęs maistu, praradęs sąmonę ir pamėlynavęs. Skubi pareigūnų pagalba išgelbėjo mažo žmogučio gyvybę.

Tuomet pareigūnų darbu žavėjosi socialinių tinklų vartotojai, jie dalinosi filmuota vaizdo medžiaga ir gyrė pareigūnus už profesionalumą, džiūgavo, kad Lietuvoje yra tokių puikių darbuotojų.

„Lietuvos pareigūnai sugebėjo išlikti ramūs lėkdami pašėlusiu greičiu, kad išgelbėtų kūdikio gyvybę,“ - rašė naujienų portalas independent.co.uk. Euronews.com antraštė skelbė „Lietuva: vaizdo registratorius užfiksavo stulbinantį pareigūnų skubėjimą vežant į ligoninę užspringusį kūdikį“. Ir tai tik kelios naujienos, pasirodžiusios pasaulinėje žiniasklaidoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio patruliui, jaunesniajam policininkui Aleksandrui Rapšiui ir vyresniajam patruliui, viršilai Viačeslavui Tolstorožichui padėkas ir dovanas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą įteikė ir Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Būtent šie pareigūnai padėjo išgelbėti ant plauko pakibusią kūdikio gyvybę.

Antra panaši situacija susiklostė beveik po dviejų mėnesių. Ir šį kartą gelbėjimo operacija susilaukė audringos visuomenės reakcijos. Žmonės žavėjosi policijos darbu ir gyrė pareigūnus už greitą reakciją, rašė užsienio žiniasklaida.

„Dramatiška filmuota medžiaga rodo žaibišką pareigų reakciją į pagalbos šauksmą, socialiniai tinklai lūžta nuo pagyrų,“ - skelbė independent.ie. Vis dėlto, šį kartą socialiniuose tinkluose pasigirdo ir kita nuomonė. Kai kurie socialinių tinklų vartotojai piktinosi, kad pareigūnai yra taip liaupsinami, esą toks jų darbas ir pareiga.

Ir patys kelių policijos patruliai, atsiimdami apdovanojimą už gerą ir pavyzdingą darbą kuklinosi. Nors pripažino, kad situacija buvo neeilinė, tačiau savo nuopelnų nesureikšmino.

„Tai kasdienis darbas mūsų tarnyboje, ir tai, kad ši neeilinė situacija teko būtent mums – grynas atsitiktinumas. Reagavome greit, pritaikėme būtinąjį reikalingumą. Žinoma, smagu, kad visos tarnybos padarė, ką turėjo atlikti, ir mes savo darbą atlikome iki galo. Niekas nemini Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojos, kuri radijo ryšio pagalbą koordinavo šią gelbėjimo operaciją. Smagiausia, kad viskas baigėsi gerai ir pavyko išgelbėti vaiko gyvybę“, – tuomet kalbėjo pareigūnai.

Kad viešojoje erdvėje buvo išpūstas gana didelis burbulas pripažįsta ir Vilniaus apskr. VPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės pirmos kuopos vadas Audrius Šeškevičius.

„Nuoširdžiai, be pavydo, anoks čia didvyriškumas. Tiesiog žmonės atsirado reikiamu laiku, reikiamoj vietoj. Tiek tėvai to vaiko, tiek pareigūnai,“ - teigia A. Šeškevičius.

Anot jo, tokios situacijos nėra retenybė policininko darbe, tačiau anksčiau jos buvo mažiau viešinamos, o ir techninės galimybės neleisdavo pateikti panašių įvykių filmuotos medžiagos.

„Vienas dalykas, mes mažiau tai akcentuodavome. Esu ir aš pats lydėjęs iki Santariškių. Tada nebuvo vaizdo registratorių, negalėjome pateikti filmuotos medžiagos, tai buvo plika informacija, gal ir su žurnalistais mažiau bendraudavome,“ - tikina A. Šeškevičius.

Taigi socialiniuose tinkluose bumbantiems dėl per didelio pareigūnų liaupsinimo atsakymas aiškus – patys pareigūnai didvyriais nesijaučia ir yra įsitikinę, kad kiekvienas policininkas, pakliuvęs į tokią situaciją pasielgtų identiškai, nes tai – jų darbas.

Visgi Vilniaus kelių policijos patrulių kuopos vadas mano, kad nei adrenalino, nei pavojingų situacijų policininko kasdienybėje tikrai netrūksta, o gyvybe rizikuoti tenka bent kartą per mėnesį, o retkarčiais ir dažniau.

„Bent kartą į mėnesį kiekvienam ekipažui kažkas nepaklūsta ir prasideda persekiojimas, o tai yra tiesioginis pavojus. Manau, kad šis darbas ekstremalus ir psichologiškai, ir fiziškai. Tai – darbas pilnas pavojų,“ - teigia A. Šeškevičius.

Paklaustas, kokiu greičiu pareigūnams tenka lėkti bandant pagauti nepaklusnius vairuotojus, Vilniaus kelių policijos patrulių kuopos vadas juokiasi, kad dažnai pareigūnai pasiekia tokį greitį, kokį tik leidžia automobilis.

„Nežinau, kaip kiti, bet manau, kad visi iš mašinos išspaudžia viską, kas įmanoma. Yra tekę vytis Molėtų plentu apie 190 km/val. greičiu. Aš manau, kad kiek spaudžia bėgantis, tiek spaudžia ir besivejantis. Tuomet važiavau su „VW Vento“, jau galvojom, kad ji pames sparnus,“ - juokiasi A. Šeškevičius.

Pareigūnas teigia, kad pavojingos situacijos ne visada tos, kai greitis didelis. Anot jo, kur kas pavojingesnės gaudynės būna mieste, kur eismas itin intensyvus, tačiau nesinori leisti bėgliui pasprukti.

„Tiek jau yra vaikytasi, kad visko ir nebepamenu. Pavojus yra ne tada, kai važiuoji S. Batoro ar Laisvės gatve. Yra baisesnis pavojus, kai tu važiuoji 70-90 km/val. greičiu per miestą. Ties „Mados“ parduotuve teko vytis automobilį, išvažiavusį į priešpriešinį eismą ir važiuojantį Justiniškių link. Tai, kai tu persekioji važiuodamas priešpriešinėje eismo juostoje, tada yra pavojus, nors greitis trigubai mažesnis nei greitkelyje,“ - teigia Vilniaus kelių policijos patrulių kuopos vadas.

Nors dėl kelių chuliganų pareigūnai patenka į itin pavojingas situacijas ir yra priversti rizikuoti ne tik savo, bet ir kitų vairuotojų gyvybėmis, A. Šeškevičiaus teigimu pabėgti pavyksta vos keliems. Anot jo, sprukti bando tik tie vairuotojai, kurie žino, jog yra kalti. Dažniausiai tai – girti kelių ereliai.

„Pameta sprunkančius vairuotojus kartais pareigūnai, nes aklai nerizikuojama tiek, kad adrenalinas užpiltų smegenis . Kartais negali atvirai rizikuoti gyvybe, todėl pareigūnai važiuoja šiek tiek atsargiau nei bėglys ir jį pameta. Dažniausiai, sunkiau bėgančiajam, nes mes kartojame jo manevrus, o jam reikia staigiai priiminėti sprendimus,“ - teigia A. Šeškevičius.

Paklaustas, ar policininkai savo darbe gauna adrenalino, Vilniaus kelių policijos patrulių kuopos vadas lakoniškas: „Man atrodo, per akis. Aišku, diena dienai nelygi“.

Darbas, reikalaujantis ne tik ištvermės, drąsos reakcijos, bet ir pažeriantis pliūpsnį adrenalino – štai taip gyvena policininkai. Ir ne tik jie – neabejotina ugniagesiai gelbėtojai ar medikai patenka į ne mažiau pavojingas situacijas. Ne visiems reikia lipti į kalnus ar šokti su virve nuo tilto – kitiems užtenka ateiti į darbą.

Charles de Montesquieu sakė: „Patys geriausi mūsų darbai yra tie, kuriuos dirbame gera valia ir su įgimtu polinkiu“. Belieka tikėti, kad su polėkiu ir gera valia iš tiesų dirba kur kas daugiau žmonių, nei patenka į žiniasklaidos akiratį.