Atlyginimų skirtumai Lietuvoje ir Estijoje verčia suklusti (18)
Nuo Vilniaus iki Talino – vos 600 km, tačiau atlyginimai Lietuvoje ir Estijoje skiriasi įspūdingai. Pirmąjį šių metų ketvirtį oficialus vidutinis atlyginimas Lietuvoje buvo 699,8 euro, Latvijoje – 785 eurai, o Estijoje – 1010 eurų neatskaičius mokesčių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ekonomistai sunkiai randa vieną paaiškinimą, kodėl panašaus ekonominio išsivystymo šalyse - Lietuvoje ir Estijoje – yra toks didelis atlyginimų skirtumas. Lietuviai pagal vidutinį atlyginimą nuo latvių atsilieka daugiau nei 10 proc., o nuo estų – daugiau nei 40 proc.
„Klausimas yra sudėtingas, pagal fundamentalius ekonominius rodiklius sunku tai paaiškinti, nes nėra didelių skirtumų pagal darbo našumą, o pagal BVP vienam gyventojui mes netgi lenkiame estus. Jau seniai Estija pagal atlyginimų dydį lenkia Lietuvą, bet pastaruoju metu šis procesas įsibėgėjo dar stipriau“, - pripažino SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Kita vertus, atlyginimai Estijoje sparčiau nei Lietuvoje jau auga keletą metų iš eilės.
„Estija atsigavo sparčiau ir staigiau nei Lietuva ir ten gana staigiai į viršų pradėjo kilti vidaus rinka, kuri yra vienas iš faktorių, lemiančių darbo užmokesčio atsigavimą. Taip pat infliacija Estijoje buvo spartesnė, o tai taip pat yra vienas iš argumentų darbuotojams prašyti didesnių algų“, - svarstė pašnekovė.
Prie bendro atlyginimų didėjimo prisideda ir minimalios algos pakėlimas. Šiuo metu Estijoje ji yra 390 eurų, Lietuvoje – 300 eurų, o Latvijoje – 360 eurų neatskaičius mokesčių.
Ateinantiems ketvirčiams SEB banko analitikai prognozuoja panašaus tempo vidutinio atlyginimo didėjimą Lietuvoje – 4,2 proc., kitiems metams – 4,8 proc. Atlyginimų augimo tempas Latvijoje ir Estijoje turėtų būti didesnis.
„Lietuvoje mūsų prognozės yra pakankamai santūrios atsižvelgiant į verslininkų atsargumą ir tvyrantį neapibrėžtumą. Matome, kad tiek investicijų, tiek darbo užmokesčio srityje nėra didelio proveržio. Labiausiai atlyginimai didėja ten, kur trūksta darbo jėgos, pavyzdžiui, IT sektoriuje, kur ateina nauji paslaugų centrai ir pan.”, - sakė V. Tauraitė.
Pasak jos, latviai lietuvius pagal vidutinį atlyginimą pralenkė prieš porą metų. Tai labiausiai lėmė spartesnis vidaus rinkos atsigavimas ir didesnis minimalus atlyginimas.
Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, paskaičiuotas pagal perkamąją galią, 2013 m. sudarė 74 proc. Europos Sąjungos vidurkio, Estijos – 72 proc., Latvijos – 67 proc.
„Klausimas yra sudėtingas, pagal fundamentalius ekonominius rodiklius sunku tai paaiškinti, nes nėra didelių skirtumų pagal darbo našumą, o pagal BVP vienam gyventojui mes netgi lenkiame estus. Jau seniai Estija pagal atlyginimų dydį lenkia Lietuvą, bet pastaruoju metu šis procesas įsibėgėjo dar stipriau“, - pripažino SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Kita vertus, atlyginimai Estijoje sparčiau nei Lietuvoje jau auga keletą metų iš eilės.
„Estija atsigavo sparčiau ir staigiau nei Lietuva ir ten gana staigiai į viršų pradėjo kilti vidaus rinka, kuri yra vienas iš faktorių, lemiančių darbo užmokesčio atsigavimą. Taip pat infliacija Estijoje buvo spartesnė, o tai taip pat yra vienas iš argumentų darbuotojams prašyti didesnių algų“, - svarstė pašnekovė.
Prie bendro atlyginimų didėjimo prisideda ir minimalios algos pakėlimas. Šiuo metu Estijoje ji yra 390 eurų, Lietuvoje – 300 eurų, o Latvijoje – 360 eurų neatskaičius mokesčių.
Ateinantiems ketvirčiams SEB banko analitikai prognozuoja panašaus tempo vidutinio atlyginimo didėjimą Lietuvoje – 4,2 proc., kitiems metams – 4,8 proc. Atlyginimų augimo tempas Latvijoje ir Estijoje turėtų būti didesnis.
„Lietuvoje mūsų prognozės yra pakankamai santūrios atsižvelgiant į verslininkų atsargumą ir tvyrantį neapibrėžtumą. Matome, kad tiek investicijų, tiek darbo užmokesčio srityje nėra didelio proveržio. Labiausiai atlyginimai didėja ten, kur trūksta darbo jėgos, pavyzdžiui, IT sektoriuje, kur ateina nauji paslaugų centrai ir pan.”, - sakė V. Tauraitė.
Pasak jos, latviai lietuvius pagal vidutinį atlyginimą pralenkė prieš porą metų. Tai labiausiai lėmė spartesnis vidaus rinkos atsigavimas ir didesnis minimalus atlyginimas.
Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, paskaičiuotas pagal perkamąją galią, 2013 m. sudarė 74 proc. Europos Sąjungos vidurkio, Estijos – 72 proc., Latvijos – 67 proc.
(19)
(0)
(19)