Rugpjūčio mistika, rublio pikiravimas įkandin naftos ir revoliucijos išvakarių déjà vu

Rugpjūtis Rusijai – sunkus mėnuo. 1991 metais komunistinės viršūnėlės maištas vos nesunaikino tada vos užgimstančio naujojo rusiško valstybingumo. 1998 metų rugpjūtį vyriausybė nebegalėjo vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir paskelbė defoltą, kuris išprovokavo fondų biržos ir nacionalinės valiutos griūtį. Pačioje 1999-ųjų metų rugpjūčio pradžioje ginkluoti nepriklausomos Čečėnijos šalininkai įsiveržė į Dagestano teritoriją, ir prasidėjo antrasis Čečėnijos karas, kuriam Rusija skolinga už autoritarinio režimo atkūrimą. 2008 metais, rugpjūtį, prasidėjo staigus fondų rinkos kritimas, o taip pat „penkiadienis karas“ su Gruzija. 2014-ųjų rugpjūtį buvo visiškai įgyvendintos antirusiškos sankcijos ir prasidėjo naftos kainos kritimas. Ir politikoje, ir ekonomikoje, taip jau įprasta, pateikia svarbias perspektyvos tendencijas. Ir, savaime aišku, šiltomis vasaros dienomis sunku atsispirti pagundai pasvarstyti,ką šis nepaprastas mėnuo Rusijai ruošia šiais metais.

Surizikuosiu tarti, kad ir 2015-ųjų rugpjūtis taps mėnesiu, galinčiu nustatyti ateinančių dviejų, ar ne trijų ateinančių metų ekonomines tendencijas – iki pat naujo rinkimų ciklo. Tai paremta dviem faktoriais.

Visų pirma, pastarosiomis savaitėmis santykiai tarp Rusijos ir Vakarų ženkliai paaštrėjo, nors ir ne visi tai pastebėjo. JTO Saugumo taryboje Malaizijos pateiktai tribunolo sudarymo dėl MH17 reiso lainerio sudužimo virš Donbaso rezoliucijai Rusijos uždėtas veto sukėlė naują tarpusavio pasipriešinimo bangą. Per artimiausius metus ar porą, pasaulis galutinai suvoks, kad Rusija neketina laikytis pasaulinių teisės normų – ten, kur tai susiję su tarptautiniais tyrimais, ūkinių ginčų teismų sprendimais, tarptautinės teisės prioritetu prieš nacionalinę. Iš esmės, 2015 metų rugpjūtis turi visas galimybes tapti pirmuoju Rusijos išėjimo iš dabartinių teisės sistemų mėnesiu.

Be to, liepos viduryje buvo pasirašytas istorinis susitarimas tarp Irano ir tarptautinių tarpininkų šešeto, žymintis greitą sankcijų režimo atšaukimą ir Irano grįžimą į globalųjį pasaulį. Iranas gali būti naudingas Vakarams, spręsdamas regiono problemas ir bus logiška, jeigu jis praktiškai išsyk atlaisvins blogio imperijos vietą – Nėra priežasčių abejoti, kad Irano atlaisvintą blogio imperijos vakansiją ryžtingai užims būtent Rusija. Jei anksčiau kas ir galėjo abejoti, kad Maskvos politika kelia naują šaltąjį karą, tai būtent rugpjūtį tokios abejonės ir pasirodys esančios bereikalingos.

Galiausiai, ką tik buvo sudėti taškai ant „i“ ir pačioje Rusijoje vykstančioje kovoje tarp „patriotų“ bei „vakariečių“: „nepageidaujamų organizacijų“ sąrašo atsiradimas, iš esmės reiškia civilizuoto pasaulio seniai pamirštų mastų ir formų raganų medžioklės sezono atidarymą. Ši priemonė, kaip ir kontrasankcijų sugriežtinimas, duoda signalą: politinis kursas keičiamas nebus. Jei 1999 metų rugpjūtį Rusija ėmė dreifuoti į dešimtojo dešimtmečio demokratijos sugriovimą, tai 2015-ųjų rugpjūtį imsime trauktis nuo atviros ir santykinai įsitenkančios globaliame pasaulyje šalies, kuria Rusija pastaruosius dešimtmečius buvo. Bent jau tiek pati šalis, tiek jos oponentai tam visiškai pasirengę.

Antra, ekonominė padėtis Rusijoje dabar gerokai prastesnė, nei per pastaruosius penkiolika rugpjūčių. Nuo birželio 30 d iki liepos 31 d. Brent markės nafta atpigo nuo 63,3 $/bbl iki 51,8 $/bbl, tai yra, daugiau, nei 18 %, kas tapo didžiausiu kritimu nuo metų pradžios. Svarbesnis faktas, kad įvykiai naftos rinkoje 2014–2015 metais sulaužė kilimo tendenciją, kurią prekiautojai seka dar nuo 1999 metų; tam būtų pakakę liepos 31-osios Brent pirkimus baigti, esant mažesnei už 54 $ kainai, tačiau rodiklis buvo dar žemesnis. Techninė kainų tendencijų analizė nuo šiol veda naftos kainą link labiau kritinių reikšmių – 44 $/bbl, ar net žemiau. Vargu ar verta priminti, kad kiekvienas naftos kainos sumažėjimo doleris Rusijos biudžetui atsieina daugiau nei 100 mlrd rublių, perskaičiavus į metines pajamas.

Rugpjūtis grasina tapti nelengvu mėnesiu ir rusiškam rubliui.

Liepą jis nuvertėjo beveik 10 %, tai yra, gerokai mažiau, nei nafta, į kurią jis lygiuojasi: taigi, rugpjūtį pagrįstai galima laukti kurso kritimo paspartėjimo – itin ženklaus, jei energijos išteklių kainos ir toliau mažės. Šliaužiančioji devalvacija, savo ruožtu, neišvengiamai atgaivins infliacinius lūkesčius, kurie, regis, kiek pritilo ir rugpjūtis taps pirmu visavertės stagfliacijos mėnesiu – gan ženklaus infliacijos spartėjimo, vykstant visų kitų ekonomikos sektorių mažėjimui.

Liepą pasirodę duomenys apie smarkų pajamų ir vartojimo sferų nuosmukį (per pirmąjį 2015 m. pusmetį realios gyventojų pajamos, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 4,7 %, mažmeninė prekių apyvarta sumažėjo 9,4 %) nurodo gilią negatyvią tendenciją – dar nereikia pamiršti, rugsėjį Rusijos kompanijoms ir bankams užsienio kreditoriams teks sumokėti beveik 17 mlrd dolerių (22,6 mlrd $ už visą antrą ketvirtį). Dėl to galima spėti naujo investicijų aktyvumo silpnėjimo, užimtumo ir pajamų mažėjimo – dėl ko rudens pradžioje tikėtina antroji krizės banga, nulemsianti 5,5–6% ekonomikos kritimą ir sukurs sąlygas recesijos tęsimuisi 2016 ir 2017 metais.

Kitaip tariant, 2015 m. rugpjūtis gali būti panašus ne tiek į 1991-ųjų ar 1998 m. rugpjūtį, t.y. į mėnesius, kai Rusijoje atsitiko iškart pasirodę epochiniais įvykiai, kiek į 1999-ųjų ar 2008-ųjų rugpjūtį. Kaip kad 1999-ųjų rugpjūtį Rusija pradėjo lėtą savo traukimąsi nuo demokratijos, taip ir šį mėnesį ji gali pradėti lėtai, bet užtikrintai judėti link visiško savęs pašalinimo iš pasaulinės teisės sistemos, be to, kad taptų visiška atstumta šalimi, nepripažįstančia taisyklių, be kol kas pretenduojančia, kad sa ja elgtųsi pagal taisykles. Įvykių vystymąsi išvysime toliau – juk namai Maskvoje 1999 metais sproginėti pradėjo ne rugpjūtį, o visavertis karas Šiaurės Kaukaze kilo ir dar vėliau. Kaip 2008-ųjų rugpjūtį Rusija prisiartino prie pragaištingų įvykių fondų rinkoje ir galingos devalvacijos bangos, taip ir dabar esame prie tokios pat ribos; bet tais metais patys rimčiausi fondų rinkos sukrėtimai vyko spalį, o krizės dugnas ištiko ant 2008-ųjų ir 2009-ųjų metų ribos. Ir dabar galime fiksuoti tik visų būtinų ir pakankamų krizės sąlygų formavimąsi, nors jos specifika ir nurodo, kad ji bus daug glotnesnė ir ilgesnė, nei visos tos krizės, su kuriomis anksčiau susidūrė Rusija.

Vladislavas Inozemcevas. Ekonomikos mokslų daktaras, Postindustrinės visuomenės tyrimų centro direktorius

Nors, žinoma, 2015-ųjų metų rugpjūtis gali priminti ir dar vieną analogiją – su šimtmečio senumo įvykiais.1915-ųjų rugpjūtis tapo Rusijos armijos „didžiojo atsitraukimo“ metu Pirmajame Pasauliniame kare: būtent tada buvo prarasta Varšuva ir Libava, Brest–Litovskas ir Gardinas; vokiečiai prisiartino prie Minkso ir Rygos. Tuo metu praeityje buvo 1913-ųjų ekonominis perteklius ir taikus gyvenimas, patriotinis užsidegimas ir pergalingo 1914-ųjų karo troškimas, o priešaky – visiškas valdančiojo režimo kritimas, imperatoriaus nuvertimas, spalio perversmas ir ilgi brolžudiško karo ir bolševikinio teroro metai.

Владислав Иноземцев
slon.ru

Komentarai (24)