Jei nenorime dar vieno antausio, nebėra ko laukti: jau dabar reikia ruoštis dirbtinio intelekto valdomam pasauliui  (7)

Technologiniai pokyčiai greitėja precedento neturinčiu greičiu ir gali sukurti pasaulį, kurio šiandien net nesugebame įsivaizduoti.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pasaulis taip sparčiai keičiasi, kad daugelis žmonių vargiai gali suvokti savo ateitį. Panagrinėjus istoriją akivaizdu, kad technologiniai pokyčiai vyksta eksponentiškai, nors daugelis iš mūsų to nepastebi. Bet po kelių dešimtmečių pasaulis bus neatpažįstamai pasikeitęs.

Knygoje „Ateitis jau atėjo“ (Tyto alba, 2015) rašiau, kaip dirbtinio intelekto ir robotų kūrimas bei kitos moderniausios technologijos ateitį verčia dabartimi, kaip didina atskirtį tarp moksliškai ir technologiškai raštingų ir neraštingų žmonių. Bet apie tai žmonėms reikia nuolat priminti žiniasklaidoje, nes ateitis juos gali užklupti nepasiruošusius ir skelti antausį skaudžiau, nei kai kuriems skėlė antausį asmeninių kompiuterių paplitimas ir jų taikymas.

Kiek daug senjorų, ir ne tik kaime, dejuoja, kad iš namų negali susimokėti komunalinių paslaugų bankui ir mokesčių kitoms institucijoms, kad nemoka skaityti žinių internetiniuose portaluose, kad jaučiasi beraščiai tuo metu, kai kompiuteris ir internetas tapo langu į pasaulį, o jie liko be informacijos. Kompiuterinio raštingumo paskaitos trečiojo amžiaus universitetuose jiems primena nesuprantamą kinų kalbą.

Amerikiečių kompiuterių specialistas, išradėjas ir futuristas Raimondas Kurzveilas garsėja savo keistomis, bet teisingomis ateities prognozėmis. Jų akivaizdumas seka iš eksponentiškai didėjančio technologinių pasiekimų rinkinio, pradedant kompiuterių skaičiavimo sparta bei duomenų saugojimo galia ir baigiant atsivėrusiomis interneto galimybėmis. Šie pasiekimai kuria technologijas, tokias kaip robotus, dirbtinį intelektą, nanobiologiją, nanotechnologijas ir trimatį (3D) daiktų spausdinimą ir skatina staigius pokyčius pasaulyje. „Mes gyvename šokiruojančiame skirtingame pasaulyje, kitame, nei gyveno mūsų seneliai“, rašo Stenfordo dirbtinio intelekto laboratorijos Kalifornijoje vadovė profesorė Fei-Fei Li, ir tai dar geriau patirs mūsų vaikai ir vaikaičiai.

Kurzveilas ir daugelis kitų mano, kad žmonėms šią pasaulio kaitą sunku suvokti, kadangi tokia yra žmonių prigimtis ‒ pažangą suprasti kaip tiesinį, ne eksponentinį reiškinį, tarsi matytume mažą apskritimo dalį, kuri atrodo tarsi tiesi linija ir nematydami viso apskritimo.

Žmonės stengiasi sutelkti dėmesį ir atsiminti tik keletą praeities metų, bet kas prisimena daug tolimesnę praeitį, tas mato milžiniškus pokyčius.

Daugelis dalykų, kuriuos mes laikome kaip savaime suprantamais, prieš keletą dešimtmečių būtų atrodę kaip futuristinės nesąmonės. Internete galime skaityti milijardus puslapių, žiūrėti tiek pat vaizdų ir daugybę filmų; kišeniniai (mobilūs) telefonai tapo neatskiriama asmenybės dalimi; milijardai jutiklių seka realiu laiku viską, pradedant planetos būsena ir baigiant mūsų širdies ritmu, kraujospūdžiu ar miegu; bepiločiai lėktuvai (dronai) ir Žemės palydovai raižo dangų ir seka viską, kas yra ant žemės ir po ja.

Spartėjanti technologinė pažanga pasiekė tokį momentą, kai gali būti priežastimi pavojingų pokyčių tokiose srityse, kaip dirbtinis intelektas, robotų technika ir medicina. Daugelis pasaulio mokslininkų jau nerimauja, kad netolimos ateities pasaulis taps neatpažįstamai pasikeitęs.

Kas jį taip gali pakeisti?

Pirmiausia
– skaičiavimo sparta. Eksponentiškai didėjanti kompiuterių skaičiavimo sparta yra vienas iš svaiginančių pasiekimų rodiklių. Superkompiuteriai 2020 metais tikėtinai bus 30 kartų galingesni už šių dienų kompiuterius.

Antra
‒ daugybė sukauptos skaitmeninės informacijos. Prognozuojama, kad iki 2020 metų skaitmeninės informacijos kiekis pasauliniu mastu pasieks 44 zetabaitus arba 1000 000 000 000 000 000  000 baitų (1021baitų), panašiai tiek, kiek Visatoje yra žvaigždžių. Tai ir bus dirbtinio intelekto mašinų mokymosi žaliava.

Trečia
‒ ryšių sparta. Interneto veikla ir mastas sparčiai tobulėja. Plačiajuostiškumas ir WiFi sparta didėja ir interneto duomenų srautas didės zetabitais šiemet ir tikėtinai padvigubės iki 2019 metų.

Ketvirta
‒ bendravimo įrenginiai. Iki 2020 metų sujungtų jutiklių ir prietaisų pastatuose, miestuose ir sodybose ‒ tai vadinamasis „Daiktų internetas“ ‒ dvigubai pralenks žmonių skaičių.

Penkta
‒ pokyčiai biologijoje. Konceptualūs ir technologiniai pokyčiai skatina biologijos pažangą. DNR sekos tyrimų kaina mažėja eksponentišku greičiu ir nuo 1985 metų DNR tyrimai tapo daug kam prieinami. Panaši pažanga atsirado neuromoksle, medžiagotyroje ir biologinėje nanotechnologijoje.

Šeštasis
faktorius yra prieinamas greitas ir pigus trimatis (3D) spausdinimas, kuris gali sužlugdyti kai kurias verslo sritis ir leisti tai masiškai atlikti robotams.

Septintasis
faktorius yra sparčiai plintantys robotai. Įsigyti robotą tampa vis lengviau, jie sparčiai pinga, o galimybės didėja, nes kariškiai ir kompiuterių gigantai, tokie kaip Google ir kiti, į dirbtinį intelektą ir robotus investuoja milžiniškas lėšas.

Visi šie faktoriai dabar susilieja ir stumia šias futuristines technologijas iš laboratorijų tuo pačiu kelių, kuriuo nuėjo asmeniniai kompiuteriai ir buitinė elektronika.

Jei šie pokyčiai toliau eksponentiškai spartės, po keleto metų šie technologiniai pasiekimai ateis į mūsų buitį ir taps trivialiais, savaime suprantamais. Imkime „nuodugnaus, kieto mokymosi“ problemą ‒ dirbtinį intelektą, kuris naudoja galingo mikroprocesoriaus lustą ir algoritmus neuroninių tinklų stimuliavimui, kurie treniruoja ir moko patirties būdu, naudodami dideles duomenų bazes.

Pasidalinkite su draugais
(23)
(6)
(17)

Komentarai (7)