Įrašą apie šiuos įvykius kažin ar būtumėte kada pamatę „Islamo valstybės“ (ISIS) paskyrose socialiniuose tinkluose. Tačiau mus pasiekė atgarsiai apie kitokią ISIS gyvenimo pusę.

Tik ką iš Londono atvyko stambaus kūno sudėjimo „Islamo valstybės“ savanoris, prisiekęs ištikimybę kalifatui ir tapęs lojaliu kovotoju. Jo rankose nėra nei Kalašnikovo automato, nei granatsvaidžio. Jis laiko krepšelį su viščiukais ir kiaušiniais ir yra paskirtas į visai nekariškai atrodantį paukštienos pardavimų „dalinį“.

„Mums trūksta pinigų, broli, eik ir parduok tai moteriškėms gatvėje“, – štai tokį nurodymą gavo naujasis „Islamo valstybės“ narys. Neatrodo įspūdingai, tiesa? Vis dėlto būtent tokia yra „Islamo valstybės“ savanorių realybė Libijos Surto mieste, kur kovotojai pastarosiomis savaitėmis priversti prekiauti viščiukais ir kiaušiniais.

Surtą šiuo metu Vakarų remiamos kovos su „Islamo valstybe“ pajėgos yra izoliavusios nuo likusio pasaulio beveik iš visų pusių, rašo „The Telegraph“. Dėl šios priežasties „Islamo valstybės“ nariams labai trūksta pinigų, o tai verčia juos imtis šviežios produkcijos verslo, pardavinėjant iš vietinio paukštyno pasisavinamus produktus.

Prekeiviais tapę kovotojai neatsisako baugiai atrodančių juodos spalvos galvos apdangalų, tačiau tai turbūt susiję su jaučiama gėda, o ne su kuo kitu. Nors tai panašu į didžiausią baimę keliantį ūkininkų turgų, vis dėlto sudėtinga suvokti, ką gi gangsteris džihadistas iš Jungtinės Karalystės (JK) galvoja, kai prisiekia ištikimybę „Islamo valstybei“. Ką jis ketina skelbti „Instagram“, kai suvokia, kad labiausiai prie kovos jis priartės tuomet, kai teks nusukti viščiukui sprandą?

„Poilsiauju su savo plunksnuotaisiais bičiuliais „Islamo valstybėje“, jie man pažadėjo duoti automatą, kai parduosiu šešias dešimtis kiaušinių“, – štai galimas realią situaciją atspindintis įrašo variantas. Belieka tik įsivaizduoti pašaipių komentarų virtinę, kuris neišvengiamai atsirastų po štai tokiu įrašu.

Taigi peršasi mintis, kad pašalinus ginklus iš nuotraukų, kurias skelbia „Islamo valstybė“ ar jos pasekėjai, mažai kas beliktų. Šios grupuotės pagrindas – patiniškos idėjos apie karą ir kovą. Tiesa, perdėtas didžiavimasis karu – šlykštus beveik visų ekstremistinių valdymo formų bruožas.

Puikus pavyzdžiai – Hitlerio Vokietija ir Stalino Rusija. Vis dėlto Hitleris ir Stalinas bent jau tikino galvojantys apie ekonomiką, todėl nepamiršdavo nuolat gyventojams kelti nuobodulį informuodami apie traktorių gamybos statistiką ir kitus panašios reikšmės „pasiekimus“. Kada pastarąjį kartą girdėjome iš „Islamo valstybės“ lyderio Abubakro al Baghdadi ką nors susijusio su gamybos pasiekimais Eufrato slėnyje?

Kodėl nė vienas „Islamo valstybės“ savanoris iš užsienio niekada neskelbia nuotraukų, kuriose jis būtų užfiksuotas naujajame darbe, pavyzdžiui, tapęs Mosulo apskrities kelių priežiūros tarnybos komandos dalimi? Juk tokių darbuotojų turėtų labai trukti – reikia lopyti Vakarų antpuolių iš oro paliktas skyles keliuose.

Panašu, kad „Islamo valstybės“ žlugimas neišvengiamas, nepriklausomai nuo to, ar su Vakarų pajėgų intervencija, ar be jos. Jei tik neviliotų galimybe gauti ginklų ir sukelti chaosą, „Islamo valstybė“ būtų kur kas mažiau patraukli daugumai iš užsienio atvykstančių savanorių.

Galiausiai tiems, kuriuos iš tiesų domina galimybė gyventi dvasiškai tyrą gyvenimą, taikių religinių bendruomenių islamo pasaulyje tikrai netrūksta. Tiesa, įrašai apie maldas ir gerus darbus turbūt nebus tokie populiarūs feisbuke.

Komentarai ()