Kodėl homoseksualumas mus vis dar trikdo?

Ligų sąrašai ir visokie panašūs skirstymai tera sutarimo reikalas - taip ir homoseksualumas plaukioja iš vienos grupės į kitą. Realiai liga tai organizmo veiklos sutrikimas trukdantis (ar kitaip kenkiantis) funkcionuoti pačiam organizmui (pvz. sloga) ar kenkiantis kitiems asmenims (pvz. šizofrenija). Realiai homoseksualumas pačiam asmeniui ir aplinkiniams niekaip netrukdo ir tarsi netelpa į ligos rėmus. Tačiau jei asmuo, kurio įsitikinimai pvz labai katalikiški, jo homoseksualus potraukis jam pačiam psichologiškai labai trukdo, norėtų pakeisti ir gali būti traktuojamas kaip liga - viskas priklauso nuo perspektyvos. Taip pat žmogus gimęs kurčias - jis gyvenimo girdėdamas neįsivaizduoja, jam gyvenimas pilnavertis savose ribose - jo kondicijos nepavadinsi liga, bet tai akivaizdus trūkumas palyginti su kitais individais. Taip pat ir su homoseksualumu - tai žmonės su trūkumu - jo seksualinis potraukis jiems tiesiogiai trukdo susilaukti palikuonių su patinkančiais partneriais. Biseksualų atvejų šio trūkumo nėra. Gamtoje pagrindinė organizmų funkcijas - dauginimasis (o poto visa kita), o homoseksualus elgesys organizmui yra trūkumas. Nesvarbu homoseksualumas yra įgimtas ar įgytas, bet statistiškai yra nedominuojantis seksualinis elgesys tarp žmonių ir socialiniu požiūriu gali pilnai vadintis nukrypimu. Homoseksualų neigimas savo kitoniškumo tėra savęs apgaudinėjimas - tas pats kas, jei aš gimčiau su ragais ir sakyčiau, kad esu toks kaip visi - aš sau būčiau gražus toks koks esu bet būčiau vistiek kitoks nei dauguma. Pirmykštės bendruomenės gyveno be santuokos, kultūriškai atsirado santuokos terminas apibrėžiantis vyro ir moters sąjungą. Valstybė neleisdama santuokos sudaryti vienalytėms poroms nepažeidžia jokių teisių, nes tokia pora neatitinka santuokos apibrėžimo. Realiai vienalytėms sąjungos turėtu būti sukurt atskiras terminas (pvz. partnerystė) su kitokiomis teisėmis ir pareigomis. Interneto platybėse buvau pastebėjęs statistinius duomenis, kurie teigė jog JAV dvigubai padaugėjo vyrų išbandžiusių lytinius santykius su kitu vyru (http://link.springer.com/article/10.100 ... 016-0769-4). Nediskutuosiu ar čia blogai ar gerai, bet tai nenuginčijamas įrodymas, jog ne prigimimas o požiūris turi įtakos seksualinei elgsenai (paimtam laikotarpyje nebuvo jokios priežasties padvigubėti gimusiu homoseksualu skaičiui) Dar vienas pastebėjimas. Valstybė drausdama narkotinių medžiagų pardavinėjimą istatimiškai kontroliuoja visuomenės elgseną valstybei naudingu aspektu. Žmogaus teisė ką nori ir kaip nori pumpuoti į savo organizmą, tačiau valstybei nenaudingi visuomenės nariai, kurie apsvaigę tik besišypso užuot ėję dirbt. Taip ir su homoseksualizmu - valstybė turi teisę riboti, jei tai nenaudinga socialiniu požiūriu.

O jei žmogus nevaisingas, per senas, kad turėtų vaikų, arba tiesiog jų nenori, toks irgi nenaudingas? Ką su tokiais siūlai daryti?

Reikėtų skirti seksualinę elgseną nuo seksualinės orientacijos. Spėčiau, kad homoseksualios orientacijos žmonių procentas daugmaž pastovus, tačiau seksualinė elgsena priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp jų ir požiūrio.

Kaip sakiau, tai liga ar ne tai tik sutarimo reikalas. Homoseksualumas daugeli metų tų pačių specialistų buvo laikytas liga ir dabar daugelio psichologų vis dar yra laikoma nukrypimu. Homoseksualas dabar jokiu būdu negali susilaukti genetinio abiejų palikuonio su patinkančiu asmeniu. Jei susilauke vaiku su priešingos lyties atstovu, tuomet tuo metu elgesi ne homoseksualiai. Kol kas du vyrai ir dvi moterys negali susilaukti abiejų genetinę medžiagą turinčio vaiko - taip moksliškai neįmanoma. Skaičiau, jog tyriami būdai leisiantys tokį dalyką ateityje, tačiau kol kas taip neįmanoma. Pagrindinė gyvybės funkcija daugintis, o ne gyventi Seniau buvo kitokia socialinė ir kultūrinė aplinka, kurioje egzistavo laisvi ir nelaisvi žmonės ir istatimiškai viskas buvo tvarkoje. Problemos esmė buvo vertinime, kas yra žmogus, o kas mažiau žmogus. Homoseksualiai nesusiduria su tokia problema - jie prieš įstatymą lygūs ir turi teisę sudaryti santuoką (žinoma su priešinga lytimi). Galimybė sudaryti sąjungą tarp vienlyčių turi kitokį pobūdį nei apibrėžia santuokos terminas ir turėtų būti kitoks tokio ryšio apibūdinimas - kaip yra kreditinės ir debetinės sąskaitos - popieriai apibrėžaintys kitokius dalykus. Aš sutinku, jog tokie žmonės turi teisę reikalauti partnerystės įstatymo, bet jis turi būti kitoks kaip ir rišys tarp žmonių kitoks. "Negrai" ir "kiti žmonės" šiuo istoriniu laikmečiu yra vienodai žmonės - palaukim kada mokslas pažengs ir vienalyčiai galės susilaukti savo biologinių vaikų ir tada svarstykime sąvokų suliejimo klausimus. Valstrybė gali riboti ne tokių žmonių laisves, tačiau tokio gyvenimo budo plėtrą. Kaip mano įdėta nuoroda parodo, jog požiūris į tam tikrus dalykus koreguoja žmonių seksualinį elgesį. Aš neabejoju, jog jei nebūtų jokios neigiamos informacijos apie homoseksalumą, ir toks gyvenimo būdas būtų įprastas tai aš jau būčiau permiegojęs su tos pačios lyties atstovu nors manęs tai seksualiai nejaudina, tačiau smalsumo dėlei. Nevaisingus valstybė finansuoja nevaisingumo gydimui. Senus valstybė karšina taip suteikdama saugumo jausmą jaunesniems, nes šie žino kad pasenusių nepaliks valstybė. O nenorinčius vaikų mano nuomone galėtu ir apmokestinti - jei nenori paremti valstybės demografiškai, tai būk mielas įdėk didesnį indelį į finansinę gerovę.

skiriu seksualinę elgsena o orentacijos, bet formuojamas požiūris į tokių santykių naturalumą formuoja atitinkamą seksualinę elgseną.

Pagal EŽTT, kurio sprendimai galioja ir Lietuvai, ir pagal pačios Lietuvos įstatymus jie gali vadintis ir vadinasi šeima.

Ir kas iš to?

Ar ne juokinga, kai 2016 metų tema apie gėjus yra atgaivinama kažkokio anti-gėjaus? Tave gėjai taip domino, kad net 2 metų archyvuose šitos temos ieškojai. Kažkaip siunti dviprasmius signalus čia Gal tiesiog pripažink kad esi gėjus ir nereikės putotis.