Bombos ir telefonai: kodėl saugumo tarnybos bijo naudoti ryšio blokatorių ir verčiau rizikuoja žmonių gyvybėmis ()
Niujorke ir Naujajame Džersyje praėjusią savaitę sprogdinimus surengęs afganistanietis bombas detonavo mobiliuoju telefonu. Tai gąsdina, nes sumeistrauti tokį įtaisą lengviau, negu su juo kovoti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Terorizmas žengia priekyje, o teisėsauga vejasi iš paskos. Tokia lemtis dažniausiai ištinka pareigūnus, kurie mėgina užkirsti kelią vis naujam būdui surengti teroro išpuolį.
Jau dešimtmetį keliautojai gąsdinami tuo, kad nedidelis skysčio buteliukas lėktuve gali tapti sprogstamuoju įtaisu. Pavojus gali slėptis batuose, apatiniuose ar greitpuodžiuose. O praėjusią savaitę amerikiečiams primintas dar vienas ginklas, kurį beveik visi glaudžia savo kišenėje – mobilusis telefonas.
Šiuos radijo signalą priimti ir jį perduoti bombos sprogdikliui galinčius prietaisus teroristai jau seniai moka paversti mirtinais ginklais. Niujorke ir Naujajame Džersyje sprogusios, bet nė vieno žmogaus gyvybės nepasiglemžusios bombos taip pat buvo sumeistrautos iš mobiliųjų telefonų.
JAV teisėsauga neslepia: užblokuoti bombai perduodamą signalą sunku ir neteisėta, o be reikalo to ėmęsi pareigūnai gali padaryti tik dar daugiau žalos.
Sprogimas nustebino
Praėjusio šeštadienio rytą sprogimas Naujajame Džersyje prieš JAV jūrų pėstininkų labdaros bėgimą atrodė kaip vienkartinis incidentas. Per išpuolį niekas nenukentėjo, o pareigūnai šalia aptiko ir neutralizavo dar du savadarbius sprogstamuosius įtaisus.
Tačiau šeštadienio vakarą naujas sprogimas sudrebino kitoje Hadsono upės pusėje esantį Manhataną. Amerikiečiai sukluso. Ar prasidėjo nauja teroro banga? Čelsio rajono šiukšlių konteineryje paslėpta bomba sužeidė 29 žmones, bet jie visi po apžiūros buvo paleisti iš ligoninės. Nukentėjusiųjų galėjo būti kur kas daugiau, tačiau nuo didesnės nelaimės apsaugojo sprogdintojo neapdairumas.
Regis, išpuolio organizatorius tikėjosi, kad geležinė konteinerio konstrukcija sutrupės į skeveldras, kurios dar labiau sužeis aplinkinius. Tačiau tvirti dėžės šonai sulaikė didžiąją dalį sprogimo bangos ir nukreipė ją į viršų – ten, kur nebuvo nė vieno žmogaus.
Pasimokę, kad bėda dažniausiai po vieną nevaikšto, pareigūnai leidosi ieškoti, ar netoliese nėra kitų sprogstamųjų įtaisų. Įtarimas pasitvirtino. Už keturių kvartalų tyrėjai rado metalo nuolaužų prigrūstą greitpuodį, iš kurio kyšojo tamsūs laidai, o sidabro spalvos lipniąja juosta prie įtaiso buvo priklijuotas atlenkiamas mobilusis telefonas.
Išdavė rinkti numeriai
Praėjusio sekmadienio vakarą penki sprogmenys vėl buvo aptikti Naujajame Džersyje. Elizabeto traukinių stoties šiukšlių duobėje paslėptus įtaisus aptiko du vyriškiai, kurių tapatybės policija iki šiol nežino.
Radę įtartiną lagaminą jie iškrapštė viduje esančius sprogmenis, o patį krepšį pasiėmė. Vienas iš penkių įtaisų sprogo, kai policijos robotas mėgino bombas neutralizuoti.
Bet ant kitų keturių vamzdinių bombų palikti mobilieji telefonai ypač padėjo policijai. Mat ant nesprogusių prietaisų liko 28 metų Ahmado Khano Rahami pirštų atspaudų, o telefonuose – informacija apie paskutinius jo rinktus numerius.
„Pareigūnams padėjo ne tiktai Naujajame Džersyje, bet ir Niujorke rasti nesprogę mobilieji telefonai. Radome pakankamai informacijos, kad galėtume išsiaiškinti, kas sukonstravo bombas“, – teigė NBC žurnalistas Pete’as Williamsas.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) atkreipė dėmesį ir į sprogstamųjų įtaisų gamintojo nagingumą. „Dauguma bombų JAV pagaminama iš vamzdžio ir sprogstamųjų miltelių. Čia mobilusis telefonas jau tapo laikmačiu, o sprogdiklis buvo pagamintas iš kalėdinės lempučių girliandos. Tai tikrai labai gudriai sukonstruotas objektas“, – AP agentūrai teigė anonimu išlikti norėjęs valstybės tarnyboms talkinantis ekspertas.
Nesunku sumeistrauti bombą
Išmoningi ar primityvūs – visi iš mobiliųjų telefonų pagaminti ir jais detonuojami sprogmenys yra tikras galvos skausmas teisėsaugai. Mat telefoną paversti nuotoliniu sprogdintuvu nėra sunku, o užkirsti kelią tokiam nusikaltimui blokuojant signalus yra ne tik sudėtinga, bet ir daugeliu atvejų neteisėta.
Mobilieji telefonai iš esmės yra tik nedideli radijo aparatai, kurie signalą paverčia elektros srove, o ji suskamba garsu. Šio elektros impulso užtenka, kad prie jo prijungtas sprogdiklis suveiktų ir detonuotų pagrindinį įtaisą. Sprogdintojams tereikia paskambinti telefonu, kuris pritaisytas prie bombos, ir ji sprogsta.
Tai ne naujas ginklas. Vos tik atsiradus šiai technologijai atsirado būtų ją panaudoti blogiems tikslams. Daugiau kaip prieš dešimtmetį mobiliaisiais telefonais teroristai įtaisus sprogdino Saudo Arabijoje, Izraelyje, Prancūzijoje.
Nereikia net ir mobiliųjų telefonų – dar laidiniuose aparatuose nusikaltėliai anksčiau slėpdavo prietaisą, kuris užsidegdavo, jeigu telefonas suskambėdavo. Tiesa, taip dažniau būdavo mėginama ne nužudyti žmogų, o sudeginti pastatą ir tada susižerti nekilnojamojo turto draudimo išmoką.
Gali sukelti nemalonumų
Teoriškai tam kelią užkirsti būtų galima blokuojant mobiliojo ryšio signalus. Bet tada be mobiliojo ryšio liktų visa teritorija.
„Ryšio blokavimo technologija nesirenka, kuriuos prietaisus blokuoti, o kuriuos ne, todėl kelia pavojų viešajam saugumui“, – tokią išvadą pateikė JAV federalinė ryšių komisija.
Antai jei policija sulauktų patikimos žinios, kad mieste nusikaltėlis nori susprogdinti įtaisą telefonu, bet nežinotų, kur jis paslėptas, jai reikėtų užblokuoti ryšį kelioms valandoms. Net jei tai apsaugotų nuo sprogimo, pačių pareigūnų komunikacija sutriktų, o šimtai miestiečių nelaimės atveju net negalėtų prisiskambinti pagalbos telefonu.
Tiesa, ryšio signalų blokavimas tam tikroje uždaroje teritorijoje gali būti visai naudingas. Daug kalėjimų – taip pat ir Lietuvoje – neleidžia naudotis mobiliaisiais telefonais.
Blokuoja tik valdžia
JAV slaptosios tarnybos blokavimo prietaisus vežiojasi kaskart, kai šalies prezidentui reikia kur nors vykti automobilių kolona. Tokiame elektroniniame saugumo burbule galima garantuoti, kad joks sprogmuo nebus detonuotas.
JAV kariuomenė taip pat naudoja stiprius blokatorius, kurie gali apsaugoti net orlaivius. Tačiau šie prietaisai turi būti naudojami labai tiksliai, kad staiga nenutildytų ir savų telefonų bei radarų. O į karines bazes įvažiuojančios šarvuotų transporto prietaisų kolonos taip pat turi išjungti blokavimą, kad neužblokuotų visos vadavietės ryšio.
Būtent galima netiesioginė žala ir lemia tai, kad JAV mobiliųjų telefonų ryšio blokavimo įrangą turi tik valdžia, o paprastiems piliečiams ją pirkti, turėti ir naudoti yra neteisėta. Tai draudžia dar 1934 metais priimtas Ryšių įstatymas, kuris apriboja ir teisėsaugos galias sugalvojus užblokuoti paprastų amerikiečių galimybes skambinti.
Naudojo kilniems tikslams
Žinoma, galima blokavimo įrangą nusipirkti internetu – kaip ir sprogmens gamybai reikalingas priemones, kurias tokiu būdu parsisiuntė Niujorke bombas suslapstęs A.K.Rahami.
Antai Federalinė ryšių komisija gegužę Floridos valstijos gyventojui skyrė 48 tūkst. JAV dolerių (43 tūkst. eurų) baudą už neteisėtai laikomą ryšio blokatorių. Vyras prietaisą naudojo kilniu tikslu – įjungdavo važiuodamas į darbą, kad aplinkinių automobilių vairuotojai negalėtų naudotis mobiliaisiais telefonais ir nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.
O kovą Čikagos policija suėmė žmogų, kuris blokuodavo kasdien šalia jo traukinyje sėdinčių miestiečių telefono ryšį. „Jį paprasčiausiai labai erzindavo garsiai šalia kalbantys žmonės“, – taip paaiškino šį amerikietį ginantis advokatas.
Sprogdinti moka ir slaptosios tarnybos
Kai mobilieji telefonai vėl tampa vis didesni, sprogmenį galima paslėpti ir jų viduje. Regis, būtent to baimindamasi JAV transporto saugumo agentūra prieš porą metų nusprendė prašyti kai kurių į lėktuvus lipančių keleivių įjungti savo išmaniuosius telefonus. Taip agentai norėjo įsitikinti, kad šie prietaisai yra tikri, o ne tik tikslios aparatų kopijos, viduje slepiančios sprogmenis.
Tačiau jeigu teroristams ir kiltų mintis taip panaudoti prietaisą, ją pakišo būtent slaptosios tarnybos. Izraelio saugumo agentūra tokiu būdu dar 1996 metais nužudė teroristinės organizacijos „Hamas“ sprogmenų gamintoją Yehyą Ayyashą.
Slaptieji agentai užverbavo teroristo vaikystės draugo dėdę, kad jis perduotų Y.Ayyashui mobilųjį telefoną, kuriuo Izraelis galėtų klausytis pokalbių. Tiesa, agentai nutylėjo, kad aparate taip pat buvo paslėpta 15 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno.
Bendrininkas perdavė telefoną Y.Ayyasho draugui Osamai Hamadui, kurio namuose Gazoje sprogmenų ekspertas dažnai apsistodavo. Kai į šį telefoną paskambino Y.Ayyasho tėvas, pokalbio klausęsi Izraelio agentai įsitikino, kad į skambutį atsiliepė pats teroristas, ir detonavo sprogmenį. „Hamas“ bendrininkas žuvo.
Tiesa, prieš dvidešimt metų mobilieji telefonai buvo pakankamai dideli, kad juose būtų galima paslėpti mirtiną kiekį sprogstamosios medžiagos, o dabartiniai išmanieji telefonai nei teroristams, nei slaptosioms tarnyboms tikriausiai nepagelbėtų.
