Amerikos fermeriai gauna tiek daug pieno, kad jiems jau tenka galvoti, kaip juo atsikratyti. Todėl ūkininkai kartais tiesiog išmeta milijonus tonų perteklinės pieno produkcijos.

Pienas dalijamas labdaros fondams, siūloma į mokyklų valgiaraščius įtraukti daugiau pieniškų patiekalų, kartu su stambiomis korporacijomis bandoma kurti naujus pieniškų valgių receptus. Kai kada pieną tenka tiesiog išpili – ir tai yra blogas ženklas europiečiams, rašo Idelija Aiziatulova ir Piotras Oriechinas portale „gazeta.ru“.

Per aštuonis šių metų mėnesius Amerikos fermeriai atsikratė 160 mln. litrų pieno, praneša „The Wall Street Journal“ su nuoroda į duomenis, gautus iš JAV žemės ūkio departamento.

Pienas buvo išpilamas tiesiog laukuose, į komposto duobes, juo buvo girdomi naminiai gyvuliai, jis paprasčiausiai buvo paliekamas pakelėse. Perteklinio pieno buvo tiek, kad juo buvo galima pripildyti 66 olimpinius baseinus, ir tai yra didžiausias per pastaruosius 16 metų niekais paversto pieno kiekis.

Pieno gamintojai verčiasi per galvą bandydami rasti naujų kelių produkcijai realizuoti. Bet daugeliui net neapsimoka, esant dabartinėms kainoms (jos nukrito 36 proc. lyginant su 2014 metais), vežti pieną parduoti, kadangi transportavimo išlaidos bus didesnės už pelną.

„Pieno atsikrato visur, nuo Minesotos iki Naujosios Anglijos,“– sako Mičigano pieno gamintojų asociacijos vadovas Kenas Nobisas. Šios organizacijos nariai rekonstravo ir aprūpino naujais įrenginiais savo pienines Ovide ir Konstantine. Dabar kasdien jie gali papildomai perdirbti dar milijoną svarų pieno (svaras apytikriai lygus 0,5 kg). Asociacija taip pat paaukojo daugiau kaip 300 tūkstančius litrų pieno maisto fondui.

Nepaisant to, vasarą asociacijai teko atsikratyti dalies perteklinio separuoto (nugriebto) pieno, panaudojant jį kaip trašą, kadangi jai nepavyko rasti vairuotojo, kuris būtų galėjęs nuvežti tą pieną į pieninę Viskonsino valstijoje, turinčią laisvų gamybinių pajėgumų.

„Atsikratyti pieno – labai sunkus sprendimas. Niekas iš jo negauna jokios naudos“, – pasakoja K.Nobisas.

Pieno partnerės

Lygiai prieš dvejus metus JAV mėsos ir pieno gamintojai pradėjo plėsti gamybą reaguodami į atsiradusį trūkumą, ir tai atvėrė kelią pertekliui. Šiemet ūkininkai sugebėjo nuimti įspūdingą kukurūzų ir sojos pupelių derlių, taip pat užauginti daug paukščių ir galvijų. Rezultatas buvo tas, kad maisto kainos JAV smarkiai sumažėjo, o ūkių pajamos nuolat mažėja – trečius metus iš eilės.

Spalio 11 dieną JAV žemės ūkio departamentas (USDA) pareiškė ketinantis skirti 20 mln. dolerių čederiui (bene labiausiai pasaulyje vartojamam kietajam karvių pieno sūriui, kurio pavadinimas kilo nuo Čederio (ang. Cheddar) miestelio Anglijos Somerseto grafystėje, kur jis gaminamas nuo XII amžiaus. – Red.) pirkti iš fermerių, ir tai jau antrasis valdžios įsikišimas bandant sureguliuoti situaciją rinkoje per pastaruosius tris mėnesius.

Tuo pačiu metu bendrovė „Dairy Management“ (de facto – marketingo firma, kurios paslaugas apmoka 43 tūkst. Amerikos fermerių) investavo dešimtis milijonų dolerių į naujo, gausiai pieno produktais paįvairinto valgiaraščio parengimą tokių kompanijų restoranams, kaip „McDonald's“, „Taco Bell“, „Domino's Pizza“ ir daugeliui kitų, kurias ji vadina „pieno partnerėmis“.

Pavyzdžiui, „McDonald's“ restoranų tinklui buvo pasiūlyta margariną, kuris naudojamas pusryčių valgiaraštyje siūlomiems sumuštiniams, keksiukams, bandelėms gaminti, pakeisti sviestu. Naujasis receptas 2015 metų rugsėjo mėnesį buvo pateiktas 15 tūkstančių restoranų.

Pasak kompanijos atstovės spaudai, margarino pakeitimas sviestu buvo perėjimas prie įprastinių maisto sudedamųjų dalių, dėl ko „makmafinų“ (angl. „Egg McMuffin“) – firminių pusryčių sumuštinių su amerikietišku sūriu, kandietišku kumpiu ir kiaušiniu – pardavimai išaugo kelis kartus. Kompanijai perėjus prie sviesto pieno vartojimą bus galima padidinti po 300 mln. litrų per metus.

Padidinus sūrio kiekį picose ir sviesto kiekį bandelėse komercinis šių dviejų pieno produktų vartojimas liepos mėnesį palyginus su ankstesnių metų liepa padidėjo 4 procentais. Šalies Žemės ūkio departamento duomenimis pernai kiekvienas amerikietis suvalgė papildomai apie 0,5 kg sviesto ir sūrio.

Pernai bendrovė „Dairy Management“ padidino investicijas į strateginę partnerystę iki 30 mln. dolerių – beveik dukart daugiau, nei 2010 metais, kai bendrabarbiavimas su stambiomis kompanijomis tik mezgėsi. Netgi ekologinių pieno ūkių savininkai, kurių išlaidos dukart viršija įprastine pieno gamyba užsiimančių ūkininkų išlaidas dėl mažesnės gamybos apimties ir brangių pašarų, yra priversti parduoti pieną įprastinėms pieninėms, kad atsikratytų produkto.

„Kalifornijoje yra gamintojų, kurių noras gauti ekologiško pieno yra toks didelis, kad jie atvažiuoja jo pas mus į Atlantą“, – sako Viskonsino valstijoje įsikūrusios kompanijos „Organic Valley“ pardavimų viceprezidentas Ericas Newmanas. Šiais metais šis pieno kooperatyvas tiekė pieno miltelius klientams Europoje su didžiule nuolaida.

„Tai tiesiog košmaras“, – prisipažįsta E.Newmanas.

Rusiškas pėdsakas

Žemos pieno kainos ir Europos Sąjungoje, konstatuoja leidinys. Panaikinus pieno gamybos kvotas ir Rusijai paskelbus atsakomąsias sankcijas, kuriomis uždrausta įvežti į šią šalį daugelį maisto produktų, tarp jų ir pieno, Europos šalims iškilo pieno pertekliaus problema.

Liepos mėnesį pieno kaina smuktelėjo iki žemiausio rodiklio per pastaruosius septynerius metus – iki 0,2563 euro už litrą („Eurostat“ duomenimis). Tačiau nuo rugpjūčio mėnesio kainos pamažu pradėjo kilti. Kainų kilimą paskatino pieno gamybos mažinimas Europos Sąjungoje.

Pieno gamyba ES yra subsidijuojama. Liepos viduryje ES valdžia priėmė sprendimą paremti pieno gamintojus subsidijų paketu, kurio bendroji suma – 500 mln. eurų. Maisto produktų ir vartojimo prekių perprodukcijos tema tampa ypač aktuali atsižvelgiant į JAV ir ES derybas dėl transatlantinės partnerystės prekybos ir investicijų srityje (TTIP).

Europoje daugelis politikų ir ekspertų mano, kad apsauginių barjerų pašalinimas, reguliavimo ir standartų unifikavimas yra žingsnis link Amerikos kompanijų interesų tenkinimo. Jų sąnaudos mažesnės (visų pirma, dėl mažesnių mokesčių ir darbo sąnaudų), o tai reiškia, kad ir kainos konkurencingesnės už europiečių.

Ką darys Europos žemdirbiai ir gyvulininkystės ūkiai, jeigu jiems sumažins arba visai panaikins subsidijas – neaišku. Greičiausiai, kai kuriems pavyks išsaugoti savo nišą rinkoje, kiti bus priversti nutraukti verslą arba juos užvaldys amerikiečiai. Ir pirmiausia tai palies pienininkus.

Kol kas visuomenės spaudžiama ES vadovybė laikinai sustabdė derybas dėl TTIP. Garsiai skamba pažadai kovoti už europiečių interesus iki galo. Neseniai Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris pareiškė, kad Europa tęs derybas su JAV, bet nesiruošia „klauptis prieš amerikiečius“, praneša Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“.

„Mes derėsimės, bet Europa nesiklaups prieš amerikiečius. Mes nepaleisime vėjais tų principų, kurie užtikrino sėkmę Europai“, – sakė jis Paryžiuje, kur buvo nuvykęs su darbo vizitu. Be to, J-K.Junckeris pridūrė, kad tai „neturi atrodyti taip, tarsi mes izoliuojame save nuo likusios pasaulio dalies“.

Galima tikėti ar netikėti šiais patetiškais Europos Komisijos vadovo žodžiais, tačiau sužinoti, dėl ko susitars ES ir JAV, bus galima tik jau po įvykusio fakto, kadangi derybos ir susitarimo teksto projektas įslaptinti.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (2)