Trokštantys geresnės fizinės ar psichologinės sveikatos dažnai nuleidžia rankas sakydami, kad ką davė gamta – to nepakeisi. Pasak genetiko, medicinos mokslų daktaro Danieliaus Serapino – tai tik dar vienas mitas.

Specialistas įsitikinęs, kad norint teigiamų permainų labai dažnai užtenka tik pakeisti gyvenimo būdą.

– Profesoriau, ar tiesa, kad visi žmonės turi panašų bazinį genetinį modelį?

– Taip, jei negauname paveldimas ligas lemiančių genų pakitimų. Visų žmonių bazinis genetinis modelis yra labai panašus. Tai – startinė pozicija.

– Tai kas tuomet lemia žmogaus sveikatos būklę?

– Kaip bazinis genetinis modelis pasireikš, kokią sveikatos būklę kiekvieno žmogaus gyvenime lems, daug kas labai priklauso nuo pačio asmens.

Žmogaus genome tik dalis genų yra aktyvūs, tačiau įpročiai, mąstymas, meditacija, mankšta, mityba – tai yra veiksniai, kurie „išjungia“ arba „įjungia“ genus. Pavyzdžiui, miegantys potencialūs vėžio genai (proonkogenai) normaliomis sąlygomis nieko blogo nedaro, o suaktyvinti užveda vėžinį procesą. Todėl žmogaus mąstymo būdas ne mažiau svarbus už visus išorinius veiksnius.

Šiuolaikinė genetika įrodė, kad tiek fizinis judėjimas, tiek tinkamas emocinis nusiteikimas aktyvina smegenų genus, įjungia tuos, kurie atsakingi už kognityvines funkcijas, pažinimą, atmintį.

– Dažnai girdime sakant, kad žmonės turi du amžius: kalendorinį ir biologinį. Ar genų mokslas tai gali pagrįsti?

– Žmogaus senėjimą apsprendžia genų ir aplinkos veiksnių sąveika. Kiekvienos chromosomos gale yra telomerai, kurie apsaugo chromosomą bei DNR grandinę nuo suirimo ir yra tiesiogiai susiję su senėjimu. Kiekvieną kartą pasidalijus ląstelėms, telomerų ilgis palaipsniui trumpėja, kol galiausiai pasiekia kritiškai trumpą ilgį. Dėl šios priežasties DNR tampa pažeidžiama, o ląstelės nustoja dalytis bei pradeda senti tuo pačiu sendindamos ir visą kūną.

Tačiau kalendorinis žmogaus amžius nuo biologinio gali gerokai skirtis. Kai sakoma, kad žmogus jaunai atrodo, jo biologinis amžius nuo kalendorinio išties gali skirties net keliolika metų. Jei telomerų ilgis optimalus, galima daryti išvadas, kad iki šiol jo propaguojamas gyvenimo būdas yra optimalus ir žmogus gyvena pakankamai sveikai. Jei telomerų dydis mažesnis nei turėtų būti pagal kalendorinį amžių, žmogus turi permąstyti ir koreguoti visą savo dienos režimą, mitybą bei emocinę būseną.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad žmogaus ląstelėse yra fermentas telomerazė, kuris gali prailginti ir iš dalies atstatyti telomerų ilgį. O šio fermento gamybai įtaką daro ir išoriniai veiksniai: vaistai, mityba, rūkymas, virusai, aplinkos užterštumas ir kiti faktoriai.

– Tai reiškia, kad jaunystę gali padėti išsaugoti aktyvus gyvenimo būdas, sveika mityba, minčių higiena?

– Vieną stipriausių teigiamų poveikių daro fizinis aktyvumas, mankšta, ypač vadinamieji „Penki Tibeto pratimai“. Įdomūs profesorės Elizabetos Blackburn, gavusios Nobelio premiją už ilgaamžiškumo genetikos išaiškinimą, tyrimai. Ji nustatė, kad psichologiniai veiksniai gali pagreitinti ir sulėtinti telomerų trumpėjimo procesą – chroniškas stresas ir pyktis pagreitina, o gera nuotaika, geranoriškumas ir meilė lėtina telomerų trumpėjimą.

Dabar formuojasi nauja genetikos šaka – psichogenetika, leisianti keisti sveikatos būseną per genus, t. y. koreguojant gyvenimo būdą bei pritaikius tam tikrus metodus ir pratimus. Manau, kad tai gali būti ateities genetikos pagrindinė ašis.

Apie psichogenetiką, neuroplastiką ir neuroedukaciją Lietuvoje žino savo srities specialistai, tačiau užsienyje tai nėra naujiena ir plačiajai visuomenei.

– Ar galėtumėte paaiškinti, kaip tarpusavyje siejasi psichogenetika, neuroplastika ir neuroedukacija?

– 1992 metais italų neurobiologas Giacomo Rizzolatti atrado veidrodinius neuronus. Johns Hopkins universitetas jau seniai atlieka įvairius tyrimus susijusius su neuromokslais: neuroplastika, neuroedukacija ir t. t. bei ieško atsakymų, kokiais metodais galima padėti žmogui keisti požiūrį, mąstymą, elgseną.

Psichogenetika – naujai besiformuojanti genetikos šaka, leisianti keisti sveikatos būseną per genus, koreguojant gyvenimo būdą ir taikant tam tikrus metodus ar pratimus.

Neuro mokslų sritys, tokios kaip neuroedukacija ir neurolingvistinis programavimas padarė proveržį psichologijos srityje, parodant, kad žmogaus psichika yra labili ir paslanki.

Specialių metodikų pagalba galima išugdyti naujas smegenų asociacijas, naujus sąlyginius refleksus ir taip tobulinti asmenybę. Psichogenetika giliau paaiškina šių metodikų mechanizmus molekuliniame lygyje.

Kita vertus psichogenetika nagrinėja ir klinikinės medicinos sritis: padeda paaiškinti kai kurių psichinių ligų (autizmo, šizofrenijos ir kt.) atsiradimo priežastis bei raidą.

– Kur šiuo metu dėstote psichogenetiką? Kur susidomėję šio mokslo atradimais gali paklausyti Jūsų paskaitų?

– Psichogenetiką dėstau Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Medicinos akademijoje trečio kurso genetikos bakalauro pakopos studentams. Deja, šiame specialybės kurse laisvų klausytojų dalyvavimas nenumatytas.

Artimiausiu metu dėstysiu Asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ ir Mykolo Romerio universiteto vykdomoje mokymosi visą gyvenimą programoje „Aš esu kūrėjas“. Šios programos dalyviams, kurie mokysis neuroedukacinių metodų taikymo paslapčių, dėstysiu įvadą į psichogenetiką ir pristatysiu naujausius genetikos mokslinius tyrimus bei jų svarbą asmens ir visuomenės sveikatai.

Komentarai ()