Profesija, kokios pasaulis dar nematė: jei įtariama, kad vyras turi meilužę, pats laikas pasamdyti „meilužės atsikratymo“ profesionalus ()
Kinijos ekonomikos šuolis ir iškreiptas lyčių pasiskirstymas sukūrė naują industriją – „meilužės atsikratymo“ paslaugas, kurias teikia profesionalūs „išvaduotojai“. Meilužių nuviliojimo procesas gali užtrukti ir mėnesius, o priemonės yra pasirenkamos labai įvairios – nuo papirkimo iki tikrų jausmų sukėlimo.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Yu Ruojian buvo laimingas sužinojęs, kad jo medžioklės objektas – sekso krautuvės savininkė“, – „The New Yorker“ rašo korespondentė Jiayang Fan.
„Tie, kurie užsiima mažmenine prekyba yra pratę bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, ir bus lengva, apsimetus pirkėju tokio intymaus pobūdžio parduotuvėje, pradėti kalbą apie asmeninį gyvenimą“, – aiškina ji.
Taigi, praėjusių metų kovą Yu atėjo į parduotuvę Usi mieste ir jos savininkei – damai virš keturiasdešimt, kurią autorė dėl anonimiškumo išlaikymo nusprendė pavadinti Van, pareiškė, kad ieško žolelių draugui, kurio santuokinei laimei trukdo drovumas. Yu ir Van paplepėjo, apsikeitė telefonais.
„Prieš tai į Yu kreipėsi vyresnė nei penkiasdešimt moteris, vieno iš fabrikų Usi vadovo žmona, ir pareiškė, kad jos vyras suka romaną su Van.
Moteris kelis metus kentėjo, tačiau dabar išsiaiškino, kad vyras ant Van išleido daugiau nei 200 tūkst. juanių (apie 30 tūkst. eurų) – santaupas, kurias jie taupė senatvei ir išleisti sūnaus namo statybai“, – rašoma straipsnyje.
„Išvaduotojai“
„Yu, švelnių bruožų 43-ų vyras, su ramiomis jogos instruktoriaus manieromis, užsiima meilužių nuviliojimu. Prieš dešimt metų tokia profesija išvis neegzistavo, tačiau šiandien juos galima sutikti kiekviename didesniame kinų mieste.
Jo klientės tikisi išgelbėti savo santuoką, atsikračius „Mažosios Trečiosios“, kaip tai vadinama kinų kalboje. Šiuo terminu gali būti įvardijama tiek atsitiktinių ryšių partnerė, tiek ir ilgalaikė „išlaikytinė“, – teigiama straipsnyje.
Trečiajai gali būti duodamas kyšis arba suteikiama informacija, priversianti apsigalvoti dėl santykių tęstinumo (pavyzdžiui, skolos arba būtinybė rūpintis senai tėvais), arba jas galima sugėdyti, išsiuntinėjant laiškus draugams ir artimiesiems. Jeigu „išvaduotojas“ arba klientė turi gerų ryšių, „Mažoji Trečioji“ gali netikėtai aptikti, kad jos darbdavys „nusprendė“ perkelti ją į kitą miestą. Moteris, nusprendusi atsikratyti meilužės, kartais veržiasi susitikti ir pabandyti įtikinti moterį, kad jos ryšys su vyru neabejotinai baigsis skyrybomis.
„Kai kuriais atvejais iš to užsidirbantys vyrai gali netgi suvilioti meilužę. Kaip ir visi mano apklausti išvaduotojai, Yu pareiškė, kad niekada nesirenka šios taktikos, tačiau pripažino, kad kai kurie renkasi ir tokius veiksmus“, – rašoma straipsnyje.
Sukūrė planą kaip atbaidyti vyrą nuo meilužės
Yu ir Van pradėjo kartu vaikščioti į restoranus, Yu pasiūlė jai apsilankyti Šanchajuje. Ji sutiko su sąlyga, kad galės pasikviesti draugę.
Profesionalus „meilužis“ nufotografavo jas kartu Šanchajaus krantinėje, o vėliau surežisavo viską taip, kad Van draugė nufotografuotų Van jo glėbyje. Vėliau šios fotografijos pateko klientės vyrui į rankas. Šis nutraukė savo ryšius su meiluže ir grįžo pas žmoną. Įgyvendinti „misiją“ profesionalui užtruko keturis mėnesius.
Anot autorės, Yu nesididžiuoja savo darbu, tačiau ir nesiteisina, jis nesistengia smerkti tų, kuriuos sutinka savo kelyje, elgesio.
„Santykiai būna painūs ir skausmingi dar iki jo įsikišimo, ir, nors jo „gydymo kursas“ taip pat atneša skausmą, jam pasiseka sukurti situaciją, kuri iš esmės geresnė negu buvusi“, – tikina Jiayang Fan.
Moterys kenčia labiau
Į klausimą, kodėl klientė iš Usi negalvoja apie skyrybas su vyru, Yu nustebęs tik žioptelėjo.
„Šiandieniame pasaulyje išsilaikiusi moteris – tai kaip dėvėta mašina. Mašina su dideliu kilometražu nekainuoja ir menkos savo pirminės kainos“, – pareiškė jis.
„Už tai išlaikytas vyras, aiškina Yu, – kažkas panašaus į rekonstruotą namą Kinijos nekilnojamo turto rinkoje, „jo kaina tik auga“, – perpasakoja jo žodžius autorė.
Sprogstamasis sparčių socialinių pokyčių ir teisinių reformų su tradiciniu požiūriu mišinys pagimdė kažką tokio, pasireiškiančio kinų santuokų krize. Per pastaruosius 10 metų skyrybų skaičius padvigubėjo.
Pati dažniausia priežastis – santuokinė neištikimybė (trečdalio skyrybų priežastis), o vyrai neištikimi būna 13 kartų dažniau, už moteris. Šios tendencijos atrodo neraminančiai šalyje, kur santuokiniai ryšiai laikomi itin svarbiais socialiniam statusui įtvirtinti.
Skiriantis kinės kenčia neproporcingai stipriau, negu jų buvę vyrai. „Yu nuomonė, kad moterys turi nedaug galimybių ištekėti dar sykį, atitinka išplitusius stereotipus, tačiau yra ir konkretesnės problemos, susijusios su ekonomine nelygybe santuokoje“, – pasakojama straipsnyje.
Profesionalūs „išvaduotojai“ nuo meilužių – tik vienas iš milžiniškos industrijos, kuri padeda moterims išgelbėti santuoką, elementų.
„Meilės industrija“
Yu – vienas iš trijų šimtų „Weiqing Group“ darbuotojų, kuri reklamuojasi kaip „pirmoji profesionali nacionalinė meilės ligoninė“.
Vieną iš bendrovė įkūrėjų – 48-ių Min Lee, pageidaujanti, kad ją vadintų „Mokytoja Min“ (Kinijoje į žmogų dažnai kreipiasi, minint jo profesiją – tai tampa kaip ir vardo dalimi). Anksčiau ji iš tiesų dirbo mokytoja, o dabar ji mano, kad jos darbas yra mokyti žmones.
„Ilgaamžių santuokų nebūna, – pareiškė Mokytoja Min savo interviu. – Būna tik meilužės, kurios įdėjo nepakankamai pastangų, kad sugriautų santuoką“.
Pati „mokytoja“ ištekėjusi dvidešimt metų, ji turi dukterį. Tačiau moteris juokauja, kad jai svarbiausi santykiai – santykiai su darbu.
Leidinys aprašo bendrovės teikiamas paslaugas.
„Bazinio konsultavimo kurso kaina prasideda nuo 100 tūkst. juanių (apie 15 tūkst. dolerių). Jeigu yra meilužė, kurios reikia atsikratyti, kaina kyla triskart, jeigu meilužė turi vaiką nuo paklydėlio vyro (dažnas reiškinys) – penkiskart“, – aiškinama straipsnyje. Pirmosios konsultacijos metu darbuotojai moterų klausinėja apie jų elgesį su vyru: „Jūs jį graužiate?“, „Jūs suteikiate jam malonumą?“
Šie klausimai yra tipiški bendrovės filosofijai. Čia niekas negalvoja, kad sutuoktiniai turi kartu dėti pastangas, siekiant pakeisti savo santykių eigą. Klientės nori išmokti, kaip iš naujo užkariauti savo vyrų širdis vienpusiais veiksmai, daugeliu atveju jos slepia konsultacijas. Viena iš klienčių paaiškino: „Jeigu jis sužinos, kad vaikščiojau pas psichologą, pagalvos, kad tai spąstai ir aš stengiuos jį suvilioti savo naujais metodais“.
Min duoda patarimų, kaip gelbėtis tokiose situacijose: „Jeigu žmona daugiau nebežino, ką pasakyti vyrui, jai patartų nupirkti dovanų arba į švarko kišenę įdėti netikėtą romantišką raštelį. Vyrams reikia meilikauti, rengtis patraukliai.“
„Visą santykių išsaugojimo naštą vykdo žmona, o vyras apie tai dažniausiai nenutuokia“, – rašo autorė. „Santuoka – tai plaukiojimo pamokos, – pasakoja Min. – Nesvarbu, koks didelis ar modernus tavo baseinas, ir ne visada svarbu, ar geras yra tavo vyras. Jeigu tu nemoki plaukti, tu nuskęsi, kas moka plaukti, ateis ir mėgausis tuo baseinu“.
Min, kartu su kitu įmonės savininku Shu Xinu, sukūrė platų teikiamų paslaugų spektrą, tačiau pripažįsta 80 proc. naujų klienčių banaliai reikalauja atsikratyti meilužėmis.
Shu Xinas savo karjerą pradėjo kaip patarimų skilties laikraštyje autorius, vėliau ėmės individualių konsultacijų. 2001-aisiais jis ir Min įkūrė bendrą įmonę, po to kai valstybė supaprastino skyrybų procedūras. Abu jie dažnai remiasi kinų patarle „Apsaugoti namus – apsaugoti valstybę“, o autorei pasirodė, kad jie savo veiklą netgi laiko patriotinės duoklės davimu.
„Skyrybos ant juoko“
Min pažymi, kad jos tėvų kartos kinai laikė skyrybas ir svetimavimą kažkuo gėdingu. Tam įtakos taip pat turėjo ir pragyvenimo lygis: žmonės tuo metu mokėsi tenkintis lopytais drabužiais, neskaniu maistu ir santuokomis, kurios padeda išlikti. Dabar, anot Min, „už pinigus galima įsigyti pasirinkimą. Vyrai, kurie turi pinigų, nori viską keisti į naują, įskaitant ir žmonas“.
Skyrybų advokatė iš Šanchajaus Grace Gui pasakojo autorei: „Skiriantis daugelis kinų iš anksto perrašo turtus kam nors kitam. Yra trys būdai: nuslėpti turtą, perregistruoti jį svetimu vardu, falsifikuoti savo skolas“.
Kartais jis aptinka, kad klientai fiktyviai skiriasi, kad galėtų įsigyti subsidijuojamo nekilnojamo turto, į kurį pretenduoja tik tie asmenys, kurie nėra susituokę. Yra žinomi atvejai, kuomet vyrai įkalbinėja taip pasielgti „ant juoko“, o kai tik popieriai pasirašomi, pabėga pas meilužes.
Straipsnyje taip pat kalbinami privatūs detektyvai, kurie teikia ir „atsikratymo meilužėmis“ paslaugas. Detektyvas Lee, kartu su partneriu Dai dirba šešėlyje: jų veikla nėra draudžiama, tačiau nėra ir oficialiai pripažįstama.
Li straipsnio autorei parodė vaizdo įrašą, kuriame moteris ir vyras guli lovoje, o į jų kambarį įsiveržia storulis rėkiantis: „Policija jau ateina! Nesirenkit!“ Li aiškina, kad suorganizavo šį cirką tam, kad jo klientas – tas pats storulis – galėtų iškviesti policininkus ir šie galėtų paliudyti svetimavimo faktą.