Mokslininkų tyrimas visiškai patvirtino skundus: dirbti tokiuose biuruose yra kankynė ()
Nugirstas darbinis pokalbis trukdo labiau nei šiaip beprasmis triukšmas, teigiama naujausiame tyrime.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei jums sunku susikaupti atviro išplanavimo biure, žinokite, kad nesate vienas (-a).
Dabar net mokslininkai yra jūsų pusėje: naujas tyrimas įrodė, kad pokalbiai darbiniais klausimais mažina juos girdinčių darbuotojų produktyvumą ir didina susierzinimą labiau nei atsitiktinis beprasmis foninis triukšmas, rašoma realsimple.com.
Dabar vis labiau populiarėja atviro išplanavimo biurai – tai leidžia įmonėms optimizuoti erdvę ir, teoriškai, skatina darbuotojų bendradarbiavimą ir dialogus.
Tačiau tokie biurai susilaukia ir nemažai kritikos ir skundų dėl privatumo stokos ir triukšmingų bendradarbių.
Nieko nuostabus, kad triukšmas gali blaškyti, o tyrėjai iš Jamagučio universiteto Japonijoje nusprendė palyginti pokalbių darbiniais klausimais ir beprasmiško foninio triukšmo poveikį. Jie atliko seriją eksperimentų, siekdami ištirti įvairių rūšių triukšmo poveikį, naudodami „išskirtinio kamuoliuko“ paradigmą.
Šio testo metu dalyvių prašoma nustatyti išskirtinius daiktus, paslėptus tarp serijų pasikartojančių daiktų. Norint atlikti šią užduotį, reikia sutelkti dėmesį į stimulą, pranešime spaudai paaiškino inžinerijos profesorius Takahiro Tamesue.
Viename iš eksperimentų dalyviai stebėjo kompiuterio monitoriuje pasirodančius paveikslėlius ir tuo metu klausėsi arba rožinio triukšmo (panašus į baltąjį triukšmą, bet spektras labiau primena žmonių balsus), arba moters ar vyro kalbą.
Po 10-ies minučių jų buvo paprašyta pasakyti, kiek kartų tarp vienodų besikartojančių objektų pastebėjo raudoną stačiakampį.
Antro eksperimento metu dalyviai turėjo suskaičiuoti, kiek kartų girdėjo 2 kilohercų toną tarp pasikartojančių 1 kiloherco tonų. Po to jų buvo paprašyta įvertinti pagal skalę nuo vieno iki septynių, kiek juos erzino kiekvienas garsas.
Šių ir kitų eksperimentų metu tyrėjai tyrė dalyvių smegenų bangas, prie galvos prijungę elektrodus. Jie kreipė ypatingą dėmesį į dvi reakcijas, žinomas kaip N100 ir P300 komponentai. Šios reakcijos sustiprėja praėjus apytikriai 100 ir 300 milisekundžių po to, kai pajuntamas stimulas (šiuo atveju, išgirstamas garsas).
Pasak T. Tamesue, tai iš esmės yra neuronų, atsakingų už analizavimą ir sprendimų apie gaunamą sensorinę informaciją priėmimą, suaktyvėjimas.
Tyrėjai pastebėjo, kad kai dalyviai klausėsi ne triukšmo, o žmonių kalbų, jų smegenyse akivaizdžiai sumažėdavo N100 ir P300 komponentų. Tai parodo, kad triukšmas paveikė jų gebėjimą sutelkti dėmesį į mąstyti reikalaujančias užduotis.
Kiti eksperimentai taip pat parodė, kad nuo prasmingo triukšmo, tokio kaip muzika ir pokalbiai, gerokai susilpnėjo dalyvių gebėjimas atlikti atminties ir aritmetines užduotis.
Be to, ko gero nieko nenustebins tai, kad prasmingas triukšmas dalyviams kėlė didesnį susierzinimą, palyginus su beprasmiu triukšmu.
T. Tamesue tyrimo tikslas – pagerinti aplinką analizuojant fiziologinį ir psichologinį triukšmo poveikį. Savo naująjį tyrimą jis pristatė Akustinės Amerikos ir Japonijos bendruomenės susitikime Havajuose.
Tyrimo išvadose teigiama, kad projektuojant erdves, skirtas kognityvinėms užduotims atlikti (pavyzdžiui, darbo biurus ar mokyklas) turėtų būti atsižvelgiama į galimą triukšmą – ne tik į jo lygį, bet ir pobūdį, sako T. Tamesue.
„Atviro išplanavimo biuruose verslo operacijas labai trikdo iš aplinkos sklindantys pokalbiai, – sako jis. – Kadangi atviro išplanavimo erdvėse sunku išvengti triukšmo, galimas sprendimas – užmaskuoti prasmingą triukšmą kitais garsais, tai padės sukurti jaukesnę ir labiau darbui pritaikytą atmosferą.“
O jeigu jūs jau dirbate netinkamai suprojektuotame atviro išplanavimo biure? Viena iš galimų išeičių – dirbti su ausinėmis, įsijungus baltąjį triukšmą.
Arba pasinaudokite kito mokslinio tyrimo išvadomis: tyrimai parodė, kad muzika be žodžių didina protinę veiklą, o stresinėje darbo aplinkoje atpalaiduoja ir ramina gamtos garsai, pavyzdžiui, kalnų upelio čiurlenimas.