Nuodugniausias pasaulyje visuotinių bazinių pajamų tyrimas parodė, kad tai gerina recipientų psichinę ir finansinę gerovę, o taip pat šiek tiek didina užimtumą.

Suomija 2017–2018 metais atliko visuotinių bazinių pajamų tyrimą, kurio metu vyriausybė 2000 nedirbančių 25-58 metų amžiaus žmonių mokėtos sumos be jokių įsipareigojimų.

Šios €560 per mėnesį išmokos nebuvo apskaitomos ir buvo teikiamos besąlygiškai, tai yra, nebuvo sumažinamos, jei žmogus įsidarbindavo ar jam būdavo padidinama alga. Tyrimas vyko visoje šalyje ir parinkti recipientai negalėjo atsisakyti dalyvauti, nes bandymas buvo teisiškai įpareigojantis.

Paklaustas, ar bazinės pajamos galėtų padėti žmonėms tvarkytis su tokiomis situacijomis, kaip covid-19 pandemijos ekonominės pasekmės, Ylikännö sakė, kad tai galėtų padėti susidoroti su neužtikrintų laikų keliamu stresu.

„Manau, tai suteiktų žmonėms saugumą labai nesaugiose situacijose, kai jie nežino, ar gaus kokių nors pajamų,” sakė ji.

Tyrimo išvadose pastebima, kad bazinės pajamos nemažina žmonių noro dirbti.

Tačiau bazinių pajamų efektą komplikavo įstatymai, vadinamasis „aktyvavimo modelis“, kuriuos Suomijos vyriausybė pristatė 2018 metų pradžioje. Jis sugriežtino nedarbo pašalpos gavimo sąlygas.

Dėl jų paskelbimo laikas sunku atskirti bazinių pajamų eksperimento efektą nuo politikos pokyčio, pažymėjo Ylikännö. „Tegalime pasakyti, kad mūsų stebėtas įdarbinimo efektas buvo jungtinis eksperimento ir aktyvavimo modelio rezultatas,” sakė ji.

Preliminarūs duomenys, paskelbti pernai vasarį, neaptiko skirtumų tarp dviejų grupių dirbtų dienų skaičiaus 2017 metais.

„Pinigai svarbu, bet vien jų nepakanka ženkliai paskatinti darbo pasiūlą ar paklausą,” apibendrino Ylikännö.

Donna Lu
www.newscientist.com

Komentarai (15)