Net penktadalis lietuvių netaupo pinigų, trečdalis Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus su pinigų stygiumi susidūrė dažniau nei prieš pandemiją, o tai sukelia nesaugumo ir nepasitikėjimo jausmą, kuris vėliau gali peraugti į rimtas problemas.

Nors pandemijos metu visame pasaulyje ūgtelėjo taupymo rodikliai, lietuviai vis dar išlieka vieni mažiausiai taupančių visoje Europoje. Remiantis „Statista“ duomenimis, 2020 m. lietuvių taupymo rodiklis siekė 6,9 proc., kai  Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 14,3 proc. 

„Credit24“ atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, jog trečdalis lietuvių taupymui atideda mažiau nei 150 eurų per mėnesį. Tik 15 proc. respondentų per mėnesį sutaupo daugiau nei 300 eurų. „Credit24“ Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė teigia, kad vyrauja tam tikros tendencijos, lemiančios tokius tyrimo rezultatus. 

„Apklausa parodė, kad rečiau taupo žmonės, turintys žemesnį, nei aukštasis, išsilavinimą. Be to, tie respondentai, kurie uždirba mažiau nei 700 eurų. Daugiausiai pinigų atsideda gyventojai, gaunantys didžiausias pajamas – virš 1200 eurų per mėnesį. Tyrimas taip pat parodė, kad dažniausiai pinigus taupo Vilniaus miesto gyventojai. 80 proc. vilniečių teigia, kas mėnesį atsidedantys tam tikrą pinigų sumą“, – teigia D. Stoškuvienė.

Praėjusiais metais su pinigų stygiumi susidūrė 33 proc. lietuvių. Anot D. Stoškuvienės, finansinį trūkumą dažniausiai patiria bedarbiai (68 proc.), tėvai, gyvenantys su vaikais iki 18 metų (39 proc.), ir asmenys, uždirbantys mažiau nei 700 eurų per mėnesį (47 proc.). 

Pastebima, kad pinigų stygius dažnai yra lemiamas veiksnys, dėl kurio žmonės susiduria su psichologinėmis problemomis. Žinoma, tai yra kompleksinė problemų visuma, tačiau mokslininkai teigia, kad stabili finansinė padėtis padeda išlaikyti normalią emocinę būklę.

Kaip valdyti finansus? 

Protingas finansų valdymas gali palengvinti kasdienį gyvenimą ir nesukelti didesnių pasekmių. „Credit24” tyrimas atskleidė, kad net 85 proc. respondentų daugiausiai pinigų išleidžia maistui. Žinoma, vertėtų dar kartą peržvelgti kasdienį pirkinių krepšelį, ko gero, įmanoma rinktis pigesnę prekę, o tokiu būdu pradėti taupyti. Visgi toks taupymo būdas nekelia didelio malonumo, tad norint protingai valdyti pinigus, verta prisiminti ir, jei dar to nedarote, pradėti taikyti 50-30-20 taisyklę. 

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vidutinis europietis per mėnesį uždirba 1473 eurus. Taikant minėtą finansų valdymo taisyklę, 50 proc. šios sumos, 736 eurai, turėtų sudaryti būtiniausių išlaidų sumą, skirtą būsto nuomai, įvairioms sąskaitoms ir kt. 

30 proc. (441 euras) turėtų padengti išlaidas, skirtas pramogoms, sporto klubui ar atostogoms. 

Likę 20 proc. (apie 300 eurų) turėtų būti skirti taupymui. 

„Taikant tokią taupymo strategiją, per metus asmuo galėtų sutaupyti apie 3500 eurų. Jei dalį tų pinigų pavyktų investuoti, tuomet suma dar labiau išaugtų. Disciplinuotai laikantis tokio finansų valdymo galima pasiekti puikių rezultatų. Dalis žmonių, taikančių šį metodą, ilgainiui pamiršta, kad taupo. Tai tampa įpročiu, teikiančiu puikią emocinę būklę ir finansinį stabilumą. Savo klientams rekomenduojame atidžiau planuoti savo išlaidas, be to, į priekį numatyti galimas išlaidas“, – teigia D. Stoškuvienė.

Pasak D. Stoškuvienės svarbu kruopščiai planuoti mėnesio įplaukas ir išlaidas, taupymą pradėti mažais žingsniais, nesitikėti greito rezultato, bet tikėti procesu. Tikėtina, kad susitvarkius finansinį pagrindą, ko gero, išsisklaidys ir kitos gyvenimo problemos. 

Komentarai ()