Infliaciją ir gyventojų pajamas lems ir karas Ukrainoje: po rimtesnių naujienų iškart keičiasi ir prognozės ()
Lietuvoje kovą, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija buvo 15,6 procento. Ekonomistai nesutaria, ar tai yra pikas, ar jo dar teks palaukti. Nors kai kurie ekspertai teigia, kad su antiinfliacinėmis priemonėmis smarkiai vėluojama, kiti pritaria neskubėjimui ir sako, kad stagfliacija, kai vartojimas mažėja, o kainos auga, nėra labai pavojinga „diagnozė“ Lietuvai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie kainų augimą ir kokių priemonių reikėtų imtis, ekspertai diskutavo ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“. Penktadienį Vyriausybė pristatė siūlomą vadinamąjį antiinfliacinį paketą.
„Pricer“ vadovas: daug priklausys nuo karo Ukrainoje
Kainas stebinčio portalo „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas laidos metu pirmiausia atkreipė dėmesį, kad tolesnę šalies ekonominę raidą ir tendencijas daug lems karo Ukrainoje eiga.
„Dabar negalima kalbėti į strategiją, nes viskas remiasi į labiau taktinius dalykus. Pasigirdus naujienoms apie tai, kad Rusijos ir Ukrainos konflikte yra švelnėjančios intonacijos, galbūt matosi kažkokios šviesesnės perspektyvos, iškart keičiasi aplinka – į tai reaguoja ir dujų, ir valiutos kursai, ir naftos kainos“, – sakė A. Vizickas.
Jo teigimu, kylant energetikos kainoms, natūraliai Vyriausybė surenka daugiau mokesčių.
„Tas brangimas yra ne tik kažkam problema – mums, kaip vartotojams. Valstybei tai yra pajamų didėjimas. Kas daroma su tuo pajamų padidėjimu, mes negirdime. Jau vien tai yra gana didelis rezervas“, – pastebėjo „Pricer“ vadovas.
Visgi tam paprieštaravo VU profesorius, ekonomistas Raimondas Kuodis, kuris paaiškino, kad kai mokama daugiau arba didesnių mokesčių, žmonėms lieka mažiau lėšų vartojimui, tad problema apsisuka tiesiog ratu.
A. Vizickas taip pat pakomentavo, ką mano elektros rinkos liberalizavimą, kurio terminas jau buvo atidėtas.
|
„Ši grandinėlė savo kaštus perkelia į vartotojus. Kažkokios efektyvios konkurencijos nėra. (…) Aš manau, kad konkurencija susikuria ne dėl to, kad atsiranda 5-6 tarpininkėliai, o tada, kai pas mane yra pakankamai didelis alternatyvų pasirinkimas – ar elektra, ar saulės energija, ar vėjas“, – įvertino ekspertas.
Jis akcentavo, kad ne tik gyventojai ar įmonės, bet ir, pavyzdžiui, ūkininkai svarsto, kaip toliau elgtis, nes mato augančias į trąšų kainas ir kitas problemas.
„Jei jis sėja mažiau arba nesėja, mes turime mažesnę pasiūlą rudenį ir didesnes kainas“, – konstatavo A. Vizickas.
Tad, pasak jo, šiuo metu labiausiai reikia prognozių, kas bus su verslu – kuriose srityse bus daugiausia bankrotų ir kur mažės užimtumas.
Kuodis: elektros rinkos liberalizacija – abejotinas eksperimentas
Ekonomistas R. Kuodis, vertindamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko idėją kuriam laikui „įšaldyti“ energetikos kainas, teigė, kad tai būtų tiesiog problemų nukėlimas ateičiai.
„Dabar reikėtų nuryti tą karčią piliulę ir vietoje socialinio popso, kuris ištaškys pinigus kažkokioms PVM lengvatoms, tuos pinigus paskirti pamatinių problemų sprendimui – pavyzdžiui, Vilnių išlaisvinti galų gale iš dujų“, – pastebėjo VU profesorius.
Jo teigimu, reikia matyti visą planą dėl priemonių, skirtų energetikos kainoms amortizuoti, ypač – iš kur tai būtų finansuojama, o kainų įšaldymas kaip pakartojo R. Kuodis, gero ilgalaikio rezultato vis tiek neduotų.
„Ateity mes mokėsime už tą energiją daugiau, jei daugiau neprarysime šio dalyko. Čia net nėra infliacijos valdymo priemonė, tai infliacijos slėpimo priemonė“, – įvertino ekspertas.
Ekonomistas taip pat kritikavo elektros rinkos liberalizavimą.
„Yra logika, empyrika, kuri parodo, kas darosi po tų liberalizacijų. Jau prikaupta tonos faktų, kad tai abejotinas eksperimentas“, – konstatavo R. Kuodis.
Buvęs premjeras: Vyriausybė smarkiai vėluoja
Laidoje dalyvavęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, ekspremjeras Saulius Skvernelis negailėjo kritikos dabartinei valdžiai, kuri, anot jo, labai smarkiai vėluoja su antiinfliacinėmis priemonėmis.
„Kitos valstybės jau po antrą ratą tokių priemonių siūlo“, – pastebėjo politikas.
Jis pabrėžė, kad tokia ryški infliacija stipriai paveikia visus žmones.
„Nors sakoma, kad atlyginimai šiek tiek paaugo ir pensijos, bet visą tą prieaugį degina infliacija, ir milžiniškos tiek paslaugų, tiek resursų, ypatingai energetinių, kainos“, – konstatavo S. Skvernelis.
Buvusio premjero vertinimu, sprendimus dėl energetikos reikėjo daryti dar praėjusią vasarą, kai jau buvo pirmieji signalai apie krizę.
„Tada Vyriausybės vadovė sau įprastu stiliumi pareiškė, kad tai rinkos dalis ir Vyriausybė nesikiš, po to pradėjo kištis“, – pastebėjo Seimo narys.
Jo vertinimu, šiuo metu būtų vertinga įvertinti, ar galima mažinti energetinių resursų akcizus.
„Galima mažinti, kadangi mes turime rezervą, kuris leistų sumažinti akcizus iki to minimalaus lygmens, kurio reikalauja mūsų įsipareigojimai ES“, – tvirtino S. Skvernelis.
Be to, pasak parlamentaro, būtų galima svarstyti apie PVM mažinimą jautriausioms prekėms.
„Galbūt siūlyti alternatyvą – ne pirmo būtinumo ar kitos paskirties prekėms jį kažkiek padidinti“, – komentavo politikas.
S. Skvernelis taip pat kaip galimas priemones įvardijo kompensacinius mechanizmus, socialinę paramą, NPD didinimą, platesnę paramą komunalinėms paslaugoms.
„Tų priemonių yra pakankamai daug – aišku, jas reikia svarstyti, modeliuoti, žiūrėti, kaip kitos valstybės daro, bet kažką daryti“, – pabrėžė jis.
Politiko teigimu, ateina ruduo, tad iššūkiai ekonomikai bus dar didesni.
„Daugybė problemų, bet jos nustumiamos kažkur į ateitį“, – apibūdino S. Skvernelis.
Genytė-Pikčienė: stagfliacija Lietuvai nėra labai pavojinga „diagnozė“
INVL grupės ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės vertinimu, visgi labai skubėti su antiinfliacinėmis priemonėmis nereikėjo.
„Tikrai Lietuva jau darė ir tų gelbėjimo ratų buvo mesta tiems, kas susiduria su labai skaudžia infliacijos akistata“, priminė laidos dalyvė.
Ji atkreipė dėmesį, kad dar anksčiau buvo pakeltos pensijos, išmokos, patobulinta indeksavimo tvarka, pakelta minimali alga, jau minėtas NPD.
„Tos tiesioginės išmokos, kurios padėtų ištverti šildymo sezoną, buvo irgi adaptuotos esamai sudėtingai infliacinei aplinkai. Vis dėlto suprantama, kad niekas negalėjo numatyti Rusijos karo Ukrainoje ir tai dar labiau paaštrino infliacinį foną“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Ji paaiškino, kad kitos šalys ėmėsi priemonių anksčiau, bet jose atlyginimų augimas buvo kuklesnis nei Lietuvoje.
„(Lietuvos) gyventojai yra išties finansiškai geriausiai pasirengę per pastarąjį dešimtmetį susidurti su tokiomis nepalankiomis bei atšiauriomis aplinkybėmis“, – įvertino ekonomistė.
I. Genytės-Pikčienės nuomone, įmonėms, patiriančioms nuostolių, reikia likvidumo injekcijų bei galimybių greitai pasiskolinti.
„Apskritai mokesčiai yra sisteminis dalykas, tad gaisrų gesinti mokesčiais nereikėtų, nes tai yra labai horizontalios ir plačiai veikiančios priemonės, kurios paprastai nėra taikios, todėl nereikėtų skubėti“, – sakė pašnekovė.
Ji teigė, kad atsargiai reikėtų vertinti ir įvairias populiarias priemones, tokias kaip akcizų degalams mažinimą.
„Visų pirma tai nėra taiklios priemonės – mes, keisdami tokius vartojimo mokesčius, remtume ne ti ktuos, kuriems tikrai reikia pagalbos, bet ir pasiturinčius gyventojus, kurie gali atremti infliacijos išbandymus. Kitas dalykas – šiuo metu, supraskime, kad viešieji finansai nėra guminiai ir tų surenkamų pajamų reikia, nes turime paaštrėjusius krašto apsaugos ir saugumo prioritetus, kuriuos reikia iš kažko finansuoti
Todėl su surenkamais mokesčiais turime elgtis taupiai ir labai dosniai kovos su infliacija, nors tai ir populiaru politiškai, netęsti“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Visgi, pasak jos, stagfliacija, kai vartojimas mažėja, o kainos auga nėra labai pavojinga „diagnozė“ Lietuvai.
„Stagfliacija būtų epizodinė – natūralu, kad turėję pernai įspūdingus plėtros metus ir eksporto rezultatus, kurie viršijo lūkesčius kelis kartus, šiemet galime fiksuoti ne tik lėtėjimą ar stagnaciją, bet net ir recesiją, tai natūralu“, – paaiškino ekonomistė.
„Lietuvai tai būtų trumpalaikis šaltas dušas, po kurio labai operatyviai atsigautume, nes tas ekonominis užtaisas Lietuvoje yra iš tiesų geras, turime nemažai konkurencinių pranašumų ir mes, išgyvenę karo akivaizdą bei persigrupavę, galime ilgainiui tapti dar stipresniais. Tuo tarpu to negalime pasakyti apie Rytų kaimynes, kurios po šio karo ilgam grims į situaciją, stebėtą prieš keletą dešimtmečių“, – tęsė ji.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, siūlant „įšaldyti“ energetikos kainas labai svarbu išanalizuoti, ar valstybė tam būtų pajėgi.
„Aš manau, kad labai daug šiuo metu sklandančių pasiūlymų kvepia populizmu ir reikėtų labai atsargiai tai vertinti, nes ne vien tik kainos vartotojams šiuo metu yra iššūkis Vyriausybei. Kaip matome, yra ir tiesioginių sankcijų įtakos įvairioms įmonėms“, – taip pat priminė ekonomistė.
Tad, anot jos, labiausiai reikia pasirūpinti pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis, o NPD, laidos dalyvės nuomone, reikėtų prilyginti minimaliai algai.
Starkevičius: PVM maistui mažinimas nebūtų taikliausia priemonė
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius priminė ankstesnes priemones, bet pripažino, kad to nepakanka, tad akcentavo naująjį Vyriausybės priemonių paketą.
„Labai svarbu ir dėl įmonių – yra numatytos skolinimosi galimybės, nes žaliavos brangsta, yra kainų pasiutpolkė“, – sakė politikas.
Jo nuomone, dabar būtų galima pagalvoti apie dar vieną elektros rinkos liberalizacijos atidėjimą.
„Su PVM maistu yra rizika, ar jis pasieks tikslinį vartotoją, ar ta kaina tikrai ilgai laikysis. (…) Geriau ieškoti būdų, kaip amortizuoti per didesnius atlyginimus, išmokas tiems socialiai remtiniems sluoksniams. Šis būdas turbūt būtų efektyvesnis“, – pridūrė K. Starkevičius.