Manoma, kad kas antras planetos gyventojas dėl intensyvaus gyvenimo būdo susiduria su mieguistumo problema. Dažniausiai tai jauni 25-40 metų žmonės. Anot specialistų, mieguistumas susijęs ne tik su emociniu diskomfortu.

Tokie žmonės neretai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, pablogėjusiu darbingumu bei atmintimi, nesugebėjimu susikaupti.

Žmonės bando gelbėtis beprotišku kavos puodelių skaičiumi ar cigaretėmis, nors tai esą blogiausia, ką jie gali daryti.

Gali būti rimta liga

Teigiama, kad gan dažnai mieguistumą, kuris gali trukti keletą mėnesių ar net metų, sukelia lėtinis nuovargis, atsiradęs dėl netinkamo gyvenimo režimo. Žmogus tampa vangus, apatiškas, nebesugeba niekuo džiaugtis, viską daro per prievartą. Galiausiai sutrinka jo miegas – vakare ilgai neužmiega arba pabunda labai anksti. Gali atsirasti raumenų silpnumas, padidėti limfmazgiai ar net nežymiai pakilti temperatūra.

Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovo prof. Leono Valiaus teigimu, „tamsiaisiais“ metų mėnesiais mūsų platumoms būdingos niūrios, monotoniškos dienos, todėl ir organizmo energetinis tonusas krenta. Tai gali sukelti būseną, kuri populiariai vadinama mieguistumu.

Nors yra nuomonių, kad nuo mieguistumo reikia gintis didesnėmis vitaminų dozėmis, pašnekovas linkęs manyti, kad mityba nėra svarbiausias veiksnys.

„Didžioji dalis žmonių šiuo metu ir žiemą valgo pilnavertį maistą. Gal tik visiškai mažas pajamas gaunantys žmonės negali kasdien nusipirkti mandarinų ar banano. Todėl nemanyčiau, kad vitaminų trūkumas – pagrindinė mieguistumo priežastis. Pirmiausiai žmonėms reikėtų peržiūrėti savo veiklos režimą: gal valgoma nereguliariai, nepakankamai laiko skiriama poilsiui. O vėliau toks žmogus ateina pas gydytoją ir reikalauja jį išgydyti nuo ligos, kuri jau nepagydoma.

Save reikia labiau mylėti. Mūsų organizmo ištekliai – ne begaliniai. Tai nėra atominė elektrinė, todėl visada ateina laikas pasakyti „stop“. Geriau pasakyti pačiam nei laukti, kol įvyks kokia nors katastrofa. Visų pasaulio pinigų gyvenime juk vis tiek neuždirbsime. Reikia daugiau optimizmo, nors jis lietuviams ir nėra labai būdingas. Mūsų mentalitetas vis dar pažeistas sovietizmo. Šviesių veidų nėra daug – visi kuo nors susirūpinę“, - svarstė L. Valius.

Anot mediko, pervargimas sukelia emocinį stresą bei įtampą, o pastarieji veiksniai greitina išeminės širdies ligos vystimąsi, t.y. didina infarkto, insulto riziką, skatina kraujospūdžio sutrikimus bei su jais susijusias pasekmes, gali sukelti nerimo sutrikimus, depresiją, sutrikdyti cholesterolio apykaitą. Nuovargis mažina imunitetą, todėl žmogus gali dažniau ir sunkiau sirgti peršalimo ligomis.

"Tačiau jei mieguistumas sukelia gyvenimo kokybės ir veiklos pakitimus, būtina pasitarti su gydytoju. Mat mieguistumą gali sukelti depresija, nerimo sutrikimai, cukrinis diabetas, ypač kai jis vystosi iš lėto ir žmogus prisitaiko prie pokyčių, virškinimo trakto, kepenų, inkstų ligos, kurios nesukelia skausmo. Todėl žmogus neturėtų numoti ranka į mieguistumą ir nesitikėti, kad, pagėrus vitaminų, jis praeis“, - įspėjo pašnekovas.

Didžiausias priešas – tingumas

Dienos režimą, kovojant su mieguistumu, pabrėžia daugelis specialistų. Norint atsikratyti mieguistumo, pirmiausiai esą reikia išsimiegoti naktį. Medikai pataria gultis, kiek įmanoma, tuo pačiu laiku ir prieš miegą bent 15 min. paskaityti, išgerti puodelį šilto pieno su medumi ar raminamosios žolelių arbatos.

Kambaryje, kuriame miegame, turėtų būti 16-18 laipsnių šilumos tempetarūra, todėl prieš miegą patalpą būtina išvėdinti. Jei namuose labai sausas oras, verta radiatorius užkloti šlapiu audiniu. Mat sausame ore mes miegame blogiau.

Turbūt sutiksite, kad ryte nėra nieko nemaloniau už žadintuvą, net jeigu jis „groja“ mėgstamą melodiją. Pasirodo, labai svarbu, per kokią mūsų miego fazę žadintuvas suskamba. Jei mus prižadina vadinamojoje „greito miego“ fazėje, paprastai puikiai atsimename savo paskutinį sapną, o dieną jaučiamės prastai, net jei miegojome 8 valandas.

Atsibudus „lėtojo miego“ fazėje iš lovos išlipti daug lengviau. Kadangi 15 min. „greito miego“ fazė kartojasi maždaug kas 1,5 val., skaičiuojama, kad jei žmogus atsigulė vidurnaktį, atsibusti bus kur kas paprasčiau 6-tą arba 7.30 val., o ne 6.30 ar 7-tą.

Nuskambėjus žadintuvui nepatariama iš lovos šokti strimgalviais. 3-5 min. dar pagulėkite, stipriai pamirksėkite, gerai pasiražykite, pasukiokite galvą, rankų riešus ir kojų pėdas, iškėlę kojas paminkite „dviratį“.

Vienas svarbiausių ginklų, kovojant su mieguistumu, yra judėjimas, todėl rytą specialistai pataria pradėti nuo bent 5 minučių mankštos. Kita vertus, yra nuomonių, kad šis receptas tinka ne visiems. Esą žmogus pats turėtų įsiklausyti į savo organizmą ir susivokti, kada šiam maloniau sportuoti – pirmoje ar antroje dienos pusėje.

Dar vienas būdas gintis nuo mieguistumo – grynas oras ir saulė. Net ir šaltuoju metų laiku lauke reikėtų pasivaikščioti bent 20 min., o šviečiant saulei – dar ilgiau. Anot specialistų, tinka visos priemonės, kurios padeda išjudinti organizmą – šaltas dušas, tranki muzika, patiekalai su aštriais prieskoniais ir pan. Svarbiausia – nepersistengti.

Komentarai (22)