Netylant diskusijoms apie sustabdytą kai kurių prekių tranzitą į Kaliningradą, diplomatas Albinas Januška įsitikinęs, kad dabar Rusija šantažu siekia krovinių tranzito sutarties, nes yra tik keleivių tranzito į Kaliningradą sutartis. Tuo metu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, jog teks įdėti daug pastangų, kad nei Vakarų partneriai, nei niekas Lietuvoje neabejotų mūsų veiksmų teisėtumu.

„Ne apie Kaliningrado tranzito stabdymą (ko nėra), o dėl sankcionuotų prekių vežimo per Lietuvą. Kitaip tariant, ar Lietuva sutinka, kad dėl Rusijos norų, pareikštų ultimatumo forma, Lietuva padarytų specialų koridorių geležinkeliu, kuriame nebūtų Europos Sąjungos, o būtų Rusija?“, – feisbuke klausia A. Januška.

Anot diplomato, yra keletas akivaizdžių faktų: yra keleivių tranzito sutartis, tačiau nėra krovinių tranzito sutarties, nors Rusija visada tokios norėjo ir, anot A. Januškos, tuo šantažu dabar to siekia: „Kas to nemato? Ir mums pavyko nepadaryti eksteritorialumo ar specialių išimčių Rusijai, kai mes stojom į ES. Tai mūsų pasiekimas, kurį Rusija tada pripažino ir su tuo susitaikė. Nėra jokių priežasčių, kad dabar turėtų būti kitaip“.

Diplomatas rašo, kad dabar Lietuvos, kaip ES narės, tranzitą reguliuoja daug ES kompetencijų.

„Sankcionuotų prekių tranzito reguliavimas yra išimtinė ES kompetencija ir nėra jokių išimčių, kad prekių tranzitas per Lietuvą turėtų vykti kitaip. Kaip žinome, Lietuva konsultavosi su EK. Teisės viršenybė. Tranzitas nėra stabdomas, yra įgyvendinamos sankcijos tam tikroms prekėms“, – tvirtina jis.

A. Januška kritikavo eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, siūlantį ir priekaištaujantį, kad, kai buvo priimamas ketvirtas sankcijų paketas, reikėjo mums derėtis už Rusiją, kad sankcijos negaliotų Kaliningrado tranzitui.

„Kai rusai daužo raketomis Ukrainą Lietuva prašo ES, kad ES padarytų specialų koridorių sankcionuotoms prekėms per Lietuvą? Kaip tokį dalyką galima buvo įsivaizduoti? Būtų buvęs visiškas skandalas“, – rašo jis.

Diplomatas priduria – ne, Lietuva negalėjo išvengti „Kaliningrado dilemos“, nes jokios dilemos čia nėra. Lietuva negalėjo ir negali rūpintis Rusijos- agresorės interesais.

„Mes negalime siūlyti per Lietuvą daryti specialų koridorių Rusijai, kuriame negaliotų ES teisė. Prieš bet kokį eksteritorialumą su Rusija mes kovojome nuo 1993 m. Ir sunku suvokti, kaip galima kritikams šiandien taip nesuvokti vieno fundamentaliausių Lietuvos interesų? Kad Rusija pagrasino, turime atsisakyti savo suvereniteto, vardan to, kad mums būtų ramiau? Neįtikėtina“, – rašo jis.

A. Januškos teigimu, Rusija visada galėjo pati kalbėtis su ES, bet to nedarė, nes buvo kiti tikslai.

„Taip, Rusijai kelioms dienoms iš dalies pavyko primesti pasaulio žiniasklaidai naratyvą, kad čia tik Lietuvos – Rusijos problema. Bet ne vien ir ne tiek čia Lietuva kalta (o jei ir kiek nesužiūrėta, tai ne laikas dabar susimušti dėl PR problemų), kiek Komisija, kuri jau vakar aiškiai ir nedviprasmiškai turėjo būti apgynusi savo kompetenciją“, – teigia jis.

Pasak diplomato, viskas ten, Briuselyje vyksta iš lėto.

„Lietuvos eurokomisaras sako, kad reikėjo Lietuvai kreiptis, jie patys to negeba daryti. Bet kiek dabar žinoma, Lietuva kreipėsi, derino, viskas buvo žinoma. Ir, manau, bus pasitaisyta. Ultimatumų nei ES, nei Lietuva, tikėkime, nevykdys. Ir mažiau tiražuos rusiškus argumentus, siekiant be karo turėti Rusiją Lietuvoje“, – įsitikinęs jis.

Pasak diplomato, situacija yra rimta, nereikia bijoti, bet mums reikia daugiau NATO buvimo, gal šiandien neturime visų pajėgumų priimti diviziją, bet NATO strategija kuriama ne kelioms paroms.

„Turėsim. Svarbu, kad valdžia neitų į išankstinius kompromisus“, – teigia A. Januška.

Sinkevičius: komisija pateikė teisinį išaiškinimą

Eurokomisaras V. Sinkevičius, antradienį kritikavęs Lietuvą, kad mažai buvo pasiruošusi atremti isterijos bangą iš Rusijos, antradienio vakarą feisbuke teigė norintis šiek tiek labiau paaiškinti situaciją.

„Pirma, šios situacijos ištakos yra Rusijos agresija ir karo nusikaltimai prieš Ukrainą. Dėl to, kad dėl sankcijų šiuo metu negali vežti kai kurių prekių per Lietuvos (ES) teritoriją yra tik Rusijos veiksmų pasekmė. Europos Komisijos diskusijose ir pasitarimuose visuomet siekiau, kaip įmanoma stipresnių, veiksmingesnių ir platesnių sankcijų agresorei“, – rašo jis.

Antra, Anot V. Sinkevičiaus, Lietuva sankcijas, kurioms pritarė, įgyvendina taip, kaip sutarė šalys narės.

„Ar Lietuva galėjo kelti tranzito išskirtinumo klausimą? Galėjo. Ar turėjo? Ne, Lietuva metų metus buvo sveiko proto balsas, reikalavęs Rusijos atsakomybės dėl destrukcijos Sakartvele ir Ukrainoje, tad dabar prašyti nuolaidų būtų keista. Trečia, Lietuva buvo prašiusi teisinio išaiškinimo ir Komisija jį pateikė. Komisija palaiko ir palaikys Lietuvą šioje situacijoje“, – teigia jis.

Ketvirta, anot V. Sinkevičiaus, klausimas, ar nusileisti Kremliui būtų išeitis. Anot jo, jokiu būdu. Tai būtų nusilenkimas V. Putino režimui, to jokiais būdais negalima leisti.

„Sankcijos turi būti įgyvendinamos. Penkta – matydamas šiandieninę diskusiją ir reakcijas galiu pasakyti, tai tik pradžia. Nereikia abejoti, kad Rusijos propagandos mašina toliau puldinės Lietuvą ir visą ES. Todėl turėsime įdėti daug pastangų, kad nei Vakarų partneriai, nei niekas Lietuvoje neabejotų mūsų veiksmų teisėtumu“, – rašo jis.

Komentarai ()