Šių metų Nobelio premija už laimėjimus chemijos srityje trečiadienį skirta Richardui Heckui iš Jungtinių Valstijų ir japonų mokslininkams Ei-ichi Negishi bei Akirai Suzuki, kurie surado būdą kaip laboratorinėmis sąlygomis kurti sudėtingus organinius junginius, iki tol surandamus tik natūralioje aplinkoje.

Chemija – pakankamai sudėtingas mokslas, tad norint bent kiek aiškiau aprašyti atradėjų indėlį į organinės chemijos vystymą, tenka pasitelkti plačiai paplitusius pavyzdžius. Buityje mes sutinkame daugybę sintetintų medžiagų, be kurių jau nė neįsivaizduojame savo gyvenimo – tai ir plastikas, kai kurie vaistai, pagaliau elektronikos produkcija – ir daugeliu atveju šių medžiagų pagaminimui reikia sudėtingų cheminių reakcijų, kurias mokslininkams pavyko surasti tik po ilgų tyrimų. Į šių sintetinei chemijai labai svarbių reakcijų sąrašą patenka ir dabartinių Nobelio premijos laureatų atrastos ir jų vardais pavadintos cheminės reakcijos: Heck reaction, Negishi coupling, Suzuki reaction.

Kuo gi svarbios šios cheminės reakcijos? Jų pagalba inertiška ir chemikams „nepaklusni“ anglis pagaliau tapo suvaldoma. 60-ame ir 70-ame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose du japonai ir vienas amerikietis intensyviai tyrinėjo, kodėl anglies atomai be vargo laboratorinėmis sąlygomis jungiasi į paprastus organinius junginius, tačiau sudėtingas struktūras tiesiog „ignoruodavo“ Nors natūralioje gamtoje pilna tokių junginių: tik jų dėka gėlės pasižymi tokiu įvairiapusiu spalvingumu, kai kurie gyvūnai nuo plėšrūnų ginasi pavojingais nuodais ir netgi kai kurios iš šių medžiagų sugeba naikinti žmogaus sveikatai pavojingus mikrobus.

Po ilgų tyrimų mokslininkai surado tinkamą katalizatorių – paladį. Jo dėka pavyko atskiras stambias organines molekules sujungti į dar sudėtingesnius junginius ir taip imti sintetinti tas medžiagas, kurios iki šiol buvo surandamos tik natūralioje aplinkoje, arba iš viso joje neegzistavo. Be to, reakcijose su katalizatoriumi paladžiu išsiskirdavo labai nedaug šalutinių produktų – tai leido gerokai atpiginti pramoninės sintezės kaštus.

Dėka to pasaulį išvydo galybė naujų vaistų ir viena iš populiariausių medžiagų – plastikas. Be to, mokslininkų sukurtas metodas naudojamas dirbtinai gaminant preparatą diskodermolidą, kuris ateityje gali būti naudojamas vėžio terapijai ir pirmiausiai buvo aptiktas jūrinių pinčių organizmuose, sakoma Karališkosios mokslų akademijos pranešime. Nobelio komitetas pridūrė, kad kol kas joks vaistas su šia veikliąja medžiaga dar nesukurtas. „Tik ateitis parodys, ar diskodermolidas taps gyvybę gelbstinčiu vaistu, – pridūrė premijos teikėjai. – Kad sukurtų šias sudėtingas chemines medžiagas, chemikai turi gebėti sujungti anglies atomus. Tačiau anglis yra stabili, o anglies atomai nelengvai sąveikauja tarpusavyje. Paladžio katalizuojamos jungimo reakcijos išsprendė šią problemą ir suteikė chemikams tikslesnį ir veiksmingesnį darbo įrankį“.

79 metų R.Heckas šiuo metu yra Delavero universiteto profesorius emeritas; 75 metų E.Negishi – chemijos profesorius Purdue universitete, įsikūrusiame Indianos mieste Vest Lafajete. Tuo tarpu 80 metų A.Suzuki profesoriauja Hokaido universitete, veikiančiame Japonijos mieste Sapore.

E.Negishi telefonu sakė Stokholme susirinkusiems žurnalistams miegojęs, kai jam paskambino ir pranešė apie sėkmę. „Praeitą vakarą nuėjau miegoti gerokai po vidurnakčio, todėl miegojau, tačiau nepaprastai džiaugiuosi, kad man paskambino“, – pridūrė jis.

Hokaido universiteto pareigūnus taip pat nudžiugino ši žinia, sakė šios aukštosios mokyklos atstovas Hidetoshi Nakatsuka. „Profesorius Suzuki pastaruosius kelerius metus minėtas kaip kandidatas, o mes visus šiuo metus laukėme, kada tai įvyks, – aiškino H.Nakatsuka. – Palaikėme jį ir nepaprastai džiaugiamės.“

Prie to pačio galite prisiminti, kas Nobelio chemijos premiją laimėjo 2007, 2008 ir 2009 metais.

Komentarai (2)