Dr. Manvydas Vitkūnas. Ar dviejų Korėjų konfliktas peraugs į tikrą karą? (23)
Ko siekė komunistinė Šiaurės Korėja, eskaluodama konfliktą ir apšaudydama Pietų Korėjai priklausančią salą? Ar šis konfliktas gali peraugti į plataus masto karą? Politologai ir karybos ekspertai kol kas sunkiai randa atsakymus į šiuos klausimus. Prognozuoti Šiaurės Korėjos elgesį yra be galo sunku.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Salą apšaudė artilerija
Antradienį nedidelę Jonpjongo salą sudrebino sprogimai. Šiaurės Korėjos artilerija paleido keliasdešimt sviedinių į Pietų Korėjai priklausančią salą. Per apšaudymą žuvo keturi žmonės, dar 18 buvo sužeisti, užsiliepsnojo kai kurie namai ir miškai. Pchenjanas pareiškė, esą šis išpuolis buvo atsakas į ankstesnius Pietų Korėjos karinius manevrus. Tai tapo rimčiausiu kariniu incidentu po 1950–1953 metais vykusio Korėjos karo. Atsakydamos Pietų Korėjos pajėgos iš savaeigių haubicų iššovė 80 sviedinių į Šiaurės Korėjos teritoriją. Tačiau daugeliui Pietų Korėjos politikų šis atsakas pasirodė nepakankamai adekvatus. Pietų Korėjos parlamento nariai teigė, kad kariškių atsakas turėjo būti griežtesnis, pavyzdžiui, aviacija galėjo atakuoti Šiaurės Korėjos kranto artilerijos baterijas. Šalies gynybos ministras Kim Tae-Youngas teisinosi, kad pasiuntus aviaciją galėjo kilti „didelio masto karas“. Visgi tai neįtikino parlamentarų ir ministras buvo priverstas atsistatydinti.
Ko siekia komunistai?
Šiaurės Korėjos režimas atvirai provokuoja karinius veiksmus. Komunistinė žiniasklaida kupina kovingų pranešimų, esą šalis pasirengusi „atremti agresiją ir suduoti galingą smūgį priešams“. Kodėl Pchenjanas taip elgiasi? Priežasčių reikia ieškoti vidinėse Šiaurės Korėjos problemose. Šalis yra beviltiškai atsilikusi ekonomiškai, gyventojai skursta, o neretai ir badauja. Daug ką pasako faktas, kad Šiaurės Korėja iš „nekenčiamo priešo“ – Pietų Korėjos – mielai priiminėjo humanitarinę pagalbą. Po incidento jos tiekimą Seulas nutraukė. Komunistinis Šiaurės Korėjos režimas nesugeba vystyti šalies. Kol kas šiaurės korėjiečiai, dešimtmečius gyvenantys izoliacijoje ir nuolat veikiami valdančiosios partijos skleidžiamos propagandos, veikiausiai dar tiki savo vadovais. Tačiau vis didėjantis šalies atsilikimas, negebėjimas užtikrinti elementariausių gyventojų poreikių patenkinimo (maisto, vaistų stygius ir pan.) vieną dieną gali sukelti socialinį sprogimą. Todėl visiškai natūralu, kad Kim Čen Iro režimas ieško būdų, kaip visuomenės dėmesį nuo vidinių problemų nukreipti į išorines, ir karo su priešais eskalavimas tam visiškai tinka.
Pavojinga valstybė
Šiaurės Korėja yra nenuspėjama ir pavojinga valstybė. Ji iki šiol neatsisakė branduolinio ginklo kūrimo ir turi gana įspūdingą branduolines galvutes galinčių nešti raketų arsenalą. Per 23 milijonus gyventojų turinti šalis išlaiko milžinišką kariuomenę, kurioje tarnauja daugiau nei milijonas karių. Šiaurės Korėjos kariuomenė yra ketvirta pagal dydį pasaulyje. Privalomoji karo tarnyba skirtingose Šiaurės Korėjos kariuomenės rūšyse trunka nuo 3 iki 12 metų. Į sukarintas struktūras įtraukti beveik visi suaugę šalies gyventojai, taip pat paaugliai. Greta didžiulės reguliariosios kariuomenės, Šiaurės Korėjoje gyvuoja sukarinta Valstiečių ir darbininkų raudonoji gvardija (iki 3,8 mln. žmonių) ir Raudonoji jaunimo gvardija (1 mln. žmonių). Pietų Korėjos kariuomenė ne tokia gausi (672 tūkst. žmonių), bet aprūpinta kur kas modernesniais ginklais ir technika. Pietų Korėjoje šauktiniai tarnauja kur kas trumpiau, nei Šiaurės Korėjos jaunuoliai – iki 2,5 metų. Nepaisant ypatingos gausos, Šiaurės Korėjos kariuomenė yra beviltiškai atsilikusi techniniu požiūriu. Jos ginkluotės pagrindą sudaro 20– 30 metų senumo ginklai, technikai trūksta atsarginių detalių, degalų.
Pasiųstas JAV lėktuvnešis
Pagalbą galimos šiauriečių agresijos akivaizdoje Pietų Korėjai suteikė ištikimiausia sąjungininkė – JAV. Prie Korėjos pusiasalio krantų buvo pasiųstas lėktuvnešis „USS George Washington“. JAV ir Pietų Korėja planuoja nuo sekmadienio pradėti bendras karo laivyno pratybas, kurios truks keturias dienas. Pasak Vašingtono, šie manevrai buvo suplanuoti dar prieš antradienį įvykusį incidentą, tačiau jais taip pat siekiama pabrėžti JAV ir Pietų Korėjos vienybę. Penktadienį Šiaurės Korėja per savo valstybinę žiniasklaidą perspėjo, kad Vašingtono ir Seulo planuojamos bendros jūrų pajėgų pratybos atves Korėjos pusiasalį „arčiau prie karo slenksčio“. Kaip praneša naujienų agentūra BNS, Pchenjano valstybinė Korėjos centrinė naujienų agentūra penktadienį paskelbtame straipsnyje užsipuolė „JAV imperialistus ir Pietų Korėjos karingas marionetines jėgas“ dėl karinių manevrų, kurie buvo pavadinti „ginklų žvanginimu“.
Tolesnės prognozės
Ar įtampa Korėjos pusiasalyje gali peraugti į tikrą karinį konfliktą? Daugelis apžvalgininkų skelbia atsargias prognozes. Viliamasi, kad Šiaurės Korėjos režimas supranta padėties rimtumą. Tačiau labai tikėtina, kad prasidėjus bendroms JAV ir Pietų Korėjos karinėms pratyboms šiauriečių nervai gali neatlaikyti. Jie kurį nors pratybų epizodą gali palaikyti arba propagandiniais tikslais įvardyti kaip „priešų puolimo pradžią“ ir bandyti suduoti „atsakomąjį smūgį“. Ar šiauriečiai galėtų panaudoti branduolinį ginklą? Sunku pasakyti. Veikiausiai techniškai atsilikusi šalis nėra pajėgi to padaryti. Ji turi tam tikrą kiekį branduolinį ginklą galinčių nešti raketų, tačiau neaišku, ar branduolinės galvutės pagamintos ir paruoštos naudoti. Šiauriečiai neabejotinai yra pajėgus surengti galingą artilerinį Pietų Korėjos apšaudymą, disponuoja gausiomis sausumos pajėgomis. Tačiau Šiaurės Korėjos aviacija ir laivynas karo atveju turėtų tapti lengvu taikiniu techniškai išvystytoms JAV ir Pietų Korėjos pajėgoms. Bet kokiu atveju naujas karas Korėjos pusiasalyje būtu itin kruvinas, nes Šiaurės Korėjos visuomenė ir kariuomenė yra itin paveiktos valdžios skleidžiamos propagandos ir nuoširdžiai tiki, kad būtent tautiečiai pietuose ir jų sąjungininkai kėsinasi sugriauti šiauriečių „revoliucinius laimėjimus“ ir užkariauti jų šalį. Amerikiečių ir pietų korėjiečių bendros pratybos, be abejo, tam tikra prasme provokuoja šiaurės korėjiečius, tačiau jos yra būtinos. Antraip komunistai gali pasijusti nebaudžiami, toliau eskaluoti įtampą. Ateina diena, kai Gordijo mazgu tapęs konfliktas Korėjos pusiasalyje turi būti perkirstas. Vienintelė jėga, turinti rimtą įtaką Šiaurės Korėjos vadovams ir galinti atvėsinti jų karingą įkarštį, yra kaimyninė Kinija. Belieka viltis, kad jai pavyks užgesinti beįsiplieskiančią karo ugnį.
