Emigracija – Lietuvos bėda. Ne tik žmonių emigracija, bet ir pinigų. Jei Lietuva nesustabdys pinigų emigracijos, šalies laukia dar vienas diržų veržimasis arba bankrotas, tvirtina „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pusantro milijardo litų – tiek per 8 šių metų mėnesius iš Lietuvos emigravo pinigų. Nors tai dar neprilygsta prieš krizę buvusio pinigų emigracijos lygio, tendencija tokia, kad jų srautas iš šalies gali tik didėti.

Ž. Mauricas skaičiuoja, jog didžioji dalis pinigų iš Lietuvos iškeliauja atsiskaitant už prekes, kurių patys nepasigaminame. Mainais iš energetikai naudojamų žaliavų esą kasmet iškeliauja keliolika milijardų litų.

Jis teigia, kad tik emigrantų į Lietuvą siunčiami pinigai šiek tiek pagerina bendrą pinigų migracijos likutį, tačiau toks sprendimas yra trumpalaikis, nes sukūrę šeimas ir įsikūrę svečiose šalyse emigrantai bus linkę vis mažiau siųsti pinigų namo.

Beje, blogis yra tas, kad bene didžioji dalis tokių pinigų skiriama automobiliams iš Vakarų įsigyti, taigi pinigai vėl iškeliauja arba išleidžiama šildymui, „pravalgoma“, bet neinvestuojama, kad liktų šalyje.

Iš euro įvedimo bene daugiausia išlošė Vokietija

Ž. Mauricas pastebi, kad viena iš kompleksinės Graikijos skolų priežasčių yra ta, kad kapitalas nesulaikomas teka į Šiaurės Europą. Jis pastebi, jog tendencija, kad prekės ir paslaugos iš Šiaurės Europos migruoja į Pietus, o iš Pietų Europos į Šiaurę – pinigai. Taip, be kita ko, yra dėl to, kad prekių ir paslaugų daugiau suvartojama, nei sukuriama.

Ekomonistas perspėja: „Brendame į tą pačią upę. Mes per mažai gaminame, o importuoti mažiau negalime.“

Paklaustas, ar ES mums taip pat mestų gelbėjimosi ratą kaip Graikijai, Ž. Mauricas atsakė neigiamai.

„Mes per maži, kad mus gelbėtų. Graikus gelbėja, nes jie euro zonos nariai, Graikijos ekonomika yra daug didesnė nei mūsų, į Graikijos obligacijas investavę Europos bankai“, – priežastis, kodėl graikai gelbėjami, o mes tokiu pat atveju nebūtume taip lengvai gelbėjami ES, vardija Ž. Mauricas, pridurdamas, jog Lietuva ir skolinasi daugiausiai JAV, tad jai tektų kapstytis pačiai.

Išgelbės investicijos ir eksportas?

Ž. Maurico manymu, Graikijos laukia bankrotas ir skolų nurašymas. Kad panašiai nenutiktų ir Lietuvai, netektų po kurio laiko dėl emigruojančių pinigų vėl veržtis diržų arba skelbti bankroto, reikia, be kita ko, pritraukti investicijų.

„Mažai tikėtina, kad artimiausiu laiku Lietuvoje bus atrasti nauji naftos telkiniai ar kaip grybai po lietaus pradės dygti naujos naftos perdirbimo, trąšų ar automobilių gamyklos, tačiau pastangos siekiant sumažinti priklausomybę nuo importo ir skatinti eksportą ilgainiui turėtų duoti apčiuopiamų rezultatų“, – svarstė „Nordea“ ekonomistas.

Jis siūlo Lietuvai imti pavyzdį iš Vengrijos ar Slovakijos – vilioti investicijas į aukštųjų technologijų pramonę ir eksportuojančias įmones.

„Lietuva taip pat galėtų pasimokyti iš savo Baltijos kaimynių ir aktyviau plėtoti paslaugų eksportą. Turėdama gerai išvystytą interneto ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą, Lietuva gerokai mažiau eksportuoja kompiuterinių bei informacinių paslaugų negu šiaurinės Baltijos kaimynės“, – mano Ž. Mauricas.

Jo žodžiais, mokytis galima ir iš Pietryčių Azijos šalių – „aktyviau remti patentų bei licencijų įsigijimą ir mažiau laiko gaišti išradinėjant lietuvišką“. Tam esą reiktų mažinti darbo jėgos ir kapitalo bei didinti vartojimo ir turto apmokestinimą.

„Skandinavijos šalys – puikus pavyzdys, kaip galima mažinti priklausomybę nuo energetinių išteklių importo. Didesnis vietinių atsinaujinančių energetinių išteklių naudojimas Lietuvai leistų vienu šūviu nušauti du zuikius: sukurtų naujas darbo vietas, taip sumažindamas gyventojų emigraciją bei apribotų importuojamųjų dujų ir naftos kiekius, taip sumažindamas pinigų emigraciją į Rytus“, – siūlo „Nordea bank Lietuva“ ekonomistas Ž. Mauricas.

Komentarai (23)