Ar demokratija (ne)kenkia Europos ateičiai?

)

Demokratija veiktų efektyviai, jei visi visuomenės nariai būtų išsilavinę, bet jei jie būtų išsilavinę, jie suprastų demokratijos trūkumus, ir jie pereitų prie sistemos, kuri efektyviui sprendžia visuomenes problemas kaip skurdas, nusikaltimai, karai, genocidai ir pan. Visas šias problemas sukelia monetarinės sistemos, politinės sistemos - demokratikos mišinys. Šiame mišinyje gyvenantys "stručiai", bando spręsti problemas sistemoje, net nesuprasdami, kad , nors ir bus pasiūlytos geresnės sistemos negu jų, ir bus parodytos jų sistemos trūkumai. Jų neįtikinsi loginiais argumentais, jiems bus nesuprantami kitų argumentai, kurie yra už jos sistemos duodamos supratimo ribų, nes bandos mentalitetas padaro juos "kvailais", "aklais", nelogiškais ir dogmatiškai - tai pavirsta kitokia religijos forma. Išvada: Meritokratijos efektyvumas, tik parodo, kad vakarų pasaulio idėjos kaip kapitalizmas (nėra konkurencijos, nėra kapitalizmo), demokratija yra neefektyvios, sprendžiant visuomenes problemas. Meriokratija yra žingsnis pereinant prie valdymo formos, kurioje mokslinis metodas pritaikomas socialinės problemoms spręsti.

Kalbėjau apie senus laikus, kai valdymo forma iš dalies buvo panaši į aprašomą šiame straipsnyje.

Tai kada buvo ta valdymo forma ir kada buvo tas sąstingis? Ir dabartiniai pavyzdžiai kaip Singapūro rodo, kad kaip tik esant šiai valdymo formai, pasiekiamas didžiulus progresas, o ne sąstingis.

Vikipedijoje tik bendrai kalba ir tai daugausiai apie pliusius šios sistemos. Nors vienoje vietoje užsimena, kad "the system contributed to the narrowness of intellectual life and the autocratic power of the emperor". http://en.wikipedia.org/wiki/Keju Deja nerandu straipsnio, kuriame ši sistema iš dalies buvo peikiama (neneigiant, kad ji turėjo ir pliusų).

Iš esmės meritokratijos idėja yra puiki, tačiau praktiškai ją būtų ypatingai sunku įgyvendinti (ypač Lietuvoje). Tokios valdymo sistemos greitai nesukurtume dėl pernelyg menkos viduriniosios klasės, tačiau kryptingai ją kuriant, įmanoma sukurti specialistų valdomą šalį. Vis tik į bet kokios vienos grupės valdymą reikia žvelgti itin atsargiai, nes ji gali (ne)tyčia pažeisti vieną iš pagrindinių demokratijos ir sveikos visuomenės principą - būtent individualų visuomenės narių tobulėjimą, kuris atsiranda iš siekio pritapti laisvoje visuomenėje. Be to, gana naivu tikėtis, jog Europoje lengvai prigytų Azijai būdingas kolektyvizmas.

Čia tu Europos problema užkliuvai ir labai logiškas pasisakymas, bet Lietuvai tiktu tik "teisę balsuoti, turėtų turėti tik mokesčius mokantys, pensininkai, nes jie jau mokėjo, invalidumo pensininkai". dėl pencininku nesutinku- nes jie balsuoja tik už tuos, kurie žada padidinti pensijas.

Dėl balsavimo teisės. O kaip Jums tokia mintis, ji visiškai žalia, bet esmė tokia: Kad galėtum balsuoti, turi išsilaikyti egzaminus - Konstitucinė teisė, politologijos pagrindai, ekonomikos pagrindai ir t.t. Išsilaikai egzaminą - gauni rinkėjo pažymėjimą. Rink į sveikatą atstovus. Laikai kiek nori kartų. Kaip su auto teisėm ar maklerio licenzija ar kt. Kas nenori ruoštis egzaminui, kam per sunku, neturi laiko ir t.t., tai gal ir valstybės valdyme nėra prasmės dalyvauti. O tech. pusė, tai čia jau smulkmenos, bet ar pati idėja perspektyvi?

Man kelia įtarimų jau pats pirmas sakinys. Kas būtent spręs, kuris pilietis pakankamai išmano (vertinančiųjų supratimu) minėtas disciplinas? Valdžios paskirti vertintojai?

Testai. Ne rašinėlius gi rašyti. O testų vertinimas pakankamai objektyvus dalykas. Jei su rezultatais nesutinkama, tai galima prašyti rezultatų peržiūros. Klausimas kas testus sudarys, va čia pats įdomumas. Bet manau, kad būtų galima sugalvoti pakankamai gerą sistemą, metodiką. Juolab, kad kalba gi eina apie mokslinius dalykus, tai galima sudaryti darbo grupes ir t.t. Čia jau technikos klausimas. Dar kartą sakau, kad idėja žalia... tik šiaip, pamąstymams. Na gerai, kokia kita alternatyva, kad valdžia rinktų išsilavinę rinkėjai?

Nėra kol kas alternatyvų. Jei valdžią rinks tik išsilavinę rinkėjai, tai dėl pastarųjų nedidelio skaičiaus santvarka bus aristokratinė, o ne demokratinė. Nesakau, kad aristokratija blogai, tačiau tai turėtų būti tikri aristokratai. Realiai šiuo metu aristokratus greitai išstumtų išsilavinę demagogai. P.S. o kokius neramumus tuomet keltų neišsilavinusi dauguma?

Kitas dalykas, ką duos tie testai? Kaip jais pamatuoti tikrą išsilavinimą? Kaip pamatuoti ir įvertinti moralę, sąžinę ir atsakomybę? Tam tikri asmenys gali gerai išlaikyti testus ir po to ramiai prabalsuoti už alaus bambalį ar 10 Lt. Kita vertus tarp neišsilavinusių yra žmonių, kurie gerai įžvelgia melą ir demagogiją ir yra pakankamai atsakingi. Be to, nereikia pamiršti, kad šiame žaidime dalyvauja ne tik rinkėjai, bet ir renkamieji. Kol kas Lietuvoje politinės jėgos yra brendimo ir formavimosi stadijoje. Todėl, bent jau man, tenka balsuoti ne už gėrį, o už mažesnį blogį.

)!

Pagal Lietuvos teisę šiuo metu nepalyginamai daugiau kvalifikacinių reikalavimų keliama valstybės pareigūnams ir tarnautojams, nei politikams.

O ką pozityvaus galite pasiūlyti?

- manau būtų labai pozytyvu, jei visose partijose, slaptu balsavimu, vadai gautų partiečių pasitikėjimo mandatus!

Nebloga idėja.

Rodos, utopinė idėja. Visų pirma reikia iš esmės suvokti, kad neįmanoma sukurti tobulos sistemos ar struktūros. Socialiniai santykiai yra per daug kompleksiniai, kad jiems būtų įmanoma pritaikyti tam tikrus specifinius mokslinius ar kitokius sprendimus. Tai tiesiog praktiškai neįmanoma. Galbūt tolimoje ateityje tai ir galėtų veikti, bet tik tuo atveju jeigu socialiniai santykiai supaprastėtų, tai yra jeigu atsirastų tam tikri elgesio, ar būdo, ar veiksmo "pattern'ai". Aš puikiai pritariu, kad tam tikrus aspektus iš meritorkatijos ir demokratijos galima būtų perimti ir sukombinuoti, tačiau demokratijos principas vienu ar kitų būdų išliktų dominuojantis. Negalima visko palikti technologiniam, moksliniam sprendimams. Žmogus ir taip yra neatsiejamai priklausomas nuo savo technologijos. Sistema, kuri dar labiau žmogų pririštų prie technologijos ir mokslo būtų dar žalingesnė bendruomenei. Labai paprastas pavyzdys. Kodėl politikai negali susitvarkyti su klimato kaita ir žemės tarša? Todėl, kad tam tikros politikos įgyvendinimas yra per daug radikalus arba praktiškai sunkiai įgyvendinamas (pvz. Sustainable Development). Kas lieka? Laukimas mokslinio/technologinio sprendimo arba lėtas ekologinio modernizavimo procesas, kuris nėra galutinis sprendimas, tik procesas. Nėra ir nebus magiško aparato, kuris galėtų sustabdyti klimato kaitą, nėra magiškos technologijos, kuri galėtų sustabdyti žemės taršą. Mes galime ilgai svajoti apie technologinį sprendimą, tačiau jo nebus. Todėl, kad problema yra susijusi su esminė šiuolaikinė žmogaus prigimtimi, tad jokio paprasto, technologinio atsakymo į sociališkai sukeltas problemas nebus.

ąjungą!

Daug minčių ir visos pro šalį. Visiškai nesvarbu kokia bus kratiją, valdymo efektyvumas nuo to priklauso labai nežymiai, jeigu iš vis priklauso. Kodėl privati firma dirba efektyviau negu valdiška. Todėl kad privačioje vadovas atsako savo kišene. Jeigu politikas už priimtus sprendimus atsakytų savo turtu, jokie demagogai ir parazitai bėgtų nuo valdžios kuo toliau. Pats paklausk savęs, ar apsiimtum daryti darbą, kurio nemoki, jeigu nuostolius tau pačiam tektų padengti?