Kaip manote, kiek kainuoja nukalti vieną amerikietišką centą? Ar, apskritai, monetų kalimas rentabilus reikalas? Pasirodo, 1 cento monetos nukalimas kainuoja daugiau kaip 2 centus, o 5 centų – daugiau nei 11. Norėdama atpiginti savo produkciją, Filadelfijoje įsikūrusi JAV monetų kalykla atlieka bandymus su naujais metalais.

Praeitą savaitę kalykla pateikė Kongresui 400 puslapių ataskaitą, susijusią su beveik du metus joje vykdytais bandymais, kurių metu buvo tikrinami įvairiausi metalų lydiniai, leidžiant juos pro sunkiasvorius ir greitaeigius monetų kalimo mechanizmus.

Paaiškėjo, kad nė vienas iš 29 išbandytų lydinių idealiai netenkina jiems keliamų reikalavimų. Valstybės Iždo departamentas nusprendė, jog reikia atlikti papildomus tyrimus – tik po to jis neva apsispręs, ar pritarti kokiems nors keitimams.

Kalyklos vykdomasis direktorius Dickas Petersonas antradienį pranešė, kad įmonė ketina tęsti bandymus su naujais metalų lydiniais ir ateinančiais metais.

JAV vyriausybė mėgina rasti įvairių būdų, kaip sutaupyti milijonus, kurie kasmet skiriami monetų ir banknotų gamybai. Kongreso auditoriai neseniai pasiūlė visiškai atsisakyti vieno dolerio banknotų, juos keičiant monetomis. Jų nuomone, per ateinančius 30 metų tai padėtų sutaupyti maždaug 4,4 milijardo dolerių mokesčių mokėtojų pinigų. Kanada išvis atsisakė savojo cento, ėmusis tokios priemonės kaip vienos iš griežto taupymo politikos sudėtinių dalių.

Atliktų bandymų metu buvo tiriamos metalų lydinių spalvinės savybės, apdaila, atsparumas trinčiai ir korozijai, kietumas ir magnetinės savybės. Pastarosios, ko gero, kelia daugiausia rūpesčių, kadangi monetas naudojanti mechaninė įranga, tokia kaip įvairių prekių pardavimo automatai ar automobilių stovėjimo aikštelių apskaitos įrenginiai padirbtas monetas nustato ne tik pagal šiųjų dydį ir svorį, bet ir pagal joms būdingas tam tikras magnetines savybes.

Minėtoje ataskaitoje sakoma, kad visos Jungtinėse Valstijose cirkuliuojančios monetos, išskyrus vieno cento monetą, pasižymi vario elektromagnetinėmis savybėmis. Truputį sumažinus 1, 10 ir 25 centų monetose esančio nikelio kiekį, pavyktų jas atpiginti visiškai nepakeitus jų magnetinių savybių. Atlikus rimtesnius keitimus, pavyzdžiui, panaudojus plieną ar kitus lydinius, kurių magnetinės savybės skiriasi nuo vario, pavyktų sutaupyti nemažai, bet nuo to smarkiai nukentėtų monetinių automatų verslas. Šio verslo atstovų teigimu, visų tokių mašinų perkalibravimas jiems atsieitų nuo 700 milijonų iki 3,5 milijardo dolerių.

Yra ir daugiau problemų mėginant sumažinti monetų kalimo išlaidas. Tai – didėjanti vario (jo yra visose JAV monetose) ir nikelio, kurio yra visų nominalų monetose, išskyrus vieno cento monetą, kaina.

Vienintelė moneta, kurios sudėties nežadama keisti yra vieno cento moneta. Tai tiesiog neapsimokėtų, bet jos gamybos nuostoliai būtų padengiami kitų monetų sąskaita. Vieno cento monetų atsisakyti neketinama, nes tai labai paklausi moneta. Pasak Petersono, kasmet jų nukalama apie 6 milijardus.

Filadelfijoje esanti monetų kalykla yra pati seniausia (įsteigta 1792 metais) ir didžiausia JAV. Kita monetų kalykla veikia Denveryje.

Komentarai (19)