Lietuvoje sociologai išnagrinėjo, kuo skiriasi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos didmiesčių gyventojai. Tyrėjai nutarė nagrinėti keturias miesto gyvenviečių grupes: miesto centrą, daugiabučių rajonus, senuosius darbo klasės rajonus ir priemiesčius, tyrimo rezultatus vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ Palangoje pristatė Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros doktorantas ir miestų sociologijos ekspertas Apolonijus Žilys.

„Visų pirma, senieji darbininkų klasės rajonų gyventojai yra vyresni, dažniausiai jų pajamų pagrindinis šaltinis yra ne tik atlyginimai, bet ir pensijos ir įvairios kitos šalpos formos, pavyzdžiui, kompensacijos už šildymą, o tai parodo, kad žmonės yra mažiau privilegijuoti, o jų pajamos – žemesnės“, - konstatuoja A. Žilys.

Tyrėjai nustatė, kad didžiausios pajamos yra priemiesčių gyventojų (1,598 tūkst. litų) ir įsikūrusių miesto centre (1,581 tūkst. litų). Viduriniąją klasę sudaro daugiabučių gyventojai (1,417 tūkst. litų), o mažiausias vidutines pajamas gauna senųjų darbininkų klasės rajonų rezidentai (1,269 tūkst. litų).

Be to, skiriasi ne tik gyventojų pajamos, bet ir jų šaltiniai. Gyvenantys priemiesčiuose pajamas gauna iš atlyginimų ir privačios veiklos, tai rodo, kad jie yra verslūs. Miesto centre dažniau įsikūrę samdomi specialistai, gyvenantys iš atlyginimų, daugiabučių rajonuose taip pat gyvena samdomi darbuotojai ir pensininkai, o senuosiuose darbininkų rajonuose pajamos įvairios: atlyginimai, pensijos ir įvairios šalpos išmokos.

Palygino didmiesčius vieną su kitu

Šio tyrimo tikslas buvo sistemingai pasižiūrėti Lietuvos didmiesčius ir įvertinti, kas gyvena miesto centre, daugiabučių ir darbininkų rajonuose bei priemiesčiuose.

„Vilniaus centras ir priemiesčiai tampa turtingesnių gyventojų rezidavimo vieta ir jos yra finansiniu požiūriu kitokios, ten gyvena daugiau uždirbantys žmonės, kuomet daugiabučių rajonai užima pilkąją viduriniąją dalį, o į žemiausią kategoriją patenka darbininkų rajonai, Vilniuje tokiu galima pavadinti Naujininkų rajoną“, - daro išvadą specialistas.

Pasak jo, Klaipėdoje situacija yra visiškai kitokia.

„Miestas yra pakankamai vienodas finansiniu požiūriu vertinant centrą, darbo klasę ir daugiabučių rajonus, bet yra didelis atotrūkis tarp miesto ir priemiesčių. Kai kurie matavimai rodo, kad greičiausiai Klaipėdos priemiesčiuose reziduoja vieni turtingiausių Lietuvos gyventojų“, - sako A. Žilys.

Kaune miesto centras ir yra labiausiai pamėgtas turtingųjų gyventojų, jie rečiau kuriasi priemiesčiuose.

„Kaune miegamieji daugiabučių rajonai sudaro vidutinę klasę, o Vilijampolė patenka prie mažiausiai privilegijuotų“, - vardija sociologas.

Nustatyta, kad kaimynystės formos priklauso nuo to, kokie gyventojai dominuoja rajone, dėl to rajonuose formuojasi skirtingos „tradicijos“, saugumo jausmas, pasitikėjimas aplinka.

Europos kontekstas: Lietuvoje dar nėra getų

Paklaustas, kaip Lietuvos didmiesčių vertinimas atrodo Europos miestų kontekste, A. Žilys sako, jog galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje dar nėra getų.

„Tarp Lietuvos ir kitų posovietinių šalių yra lokaliniai skirtumai, bet jie nėra esminiai, nes panašios studijos buvo daromos Budapešte, Taline ir Varšuvoje. Kitus pastebimas dar didesnis atotrūkį tarp didmiesčių rajonų. Bet Budapešto atveju tai galima paaiškinti ir tuo, kad miestas yra žymiai didesnis. Be to, pas mus Lietuvoje, visuomenė yra pakankamai homogeniška“, - pažymėjo sociologas.

Pasak jo, kol kas Lietuvoje negalima kalbėti apie getų formavimasi, nes, jei Lietuvos didmiesčiuose vienoje vietoje ir gyvena socialinę atskirtį patiriantys žmonės, jų yra nedaug, be to, dalis jų randa darbo ir įsilieja į visuomenę.

„Jei vertinti Naujininkus, Vilijampolę ar Žvejybos uostą dalis jų gyventojų integruojasi į darbo rinką, į visuomenę, o getas rodo visišką atskirtį ir dezintegraciją nuo visuomenės. Bet reikia pasakyti, kad tokie rajonai, neprivilegijuotos kaimynystės šalia centrų, tampa labai patrauklūs investuotojams, nes turto kainos kyla, kai žmonės ieško pigesnio būsto šalia centro. Tačiau yra ir kita tendencija: tuomet tokių rajonų veidas keičiasi, nes mažiau privilegijuoti žmonės iš jų išsikrausto. Vilniaus atveju, manau, mažiau uždirbantys kraustosi vis toliau, sutikčiau su nuomone, kad ateityje daugiau žmonių gali persikelti iš Naujininkų, pavyzdžiui, į Naująją Vilnią“, - mano A. Žilys.

Tyrimą atliko Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra, jame dalyvavo 1,89 tūkst. respondentų iš trijų didžiųjų miestų. 495 jų gyveno miesto centruose, 454 – senuosiuose darbo klasės rajonuose, 491 – tipiniame daugiabučių rajone, 450 – priemiesčiuose.

Specialistas patikslino, kad vakarų valstybėse tokioms analizėms naudojami gyventojų surašymo duomenys, tačiau Lietuvoje surašymo duomenis panaudoti yra sudėtingiau, nes jie kitaip apdoroti, t.y. nesmulkinami rajonais – todėl buvo atlikta gyventojų apklausa.

Komentarai (2)