Jei paklaustų kas yra „socialinė - ekonominė gerovė“, koks būtų Jūsų atsakymas? Ar Jūs kalbėtumėte apie individualią, t.y. savo asmens gerovę? O gal Jūsų atsakymas apimtų Jūs, Jūsų šeimą, draugus ir kaimynus bei visą visuomenę? Ar būtina paskirstyti viešąsias gėrybes, kad Jūs pasijaustumėte laimingesnis ir saugesnis?

Kiekvienas individas savaip suvokia gerovės lygį. Kai kurie žmonės mano, kad gerovės skirtumo tarp turtingų ir skurdžių padidėjimas yra nepageidaujamas, nes tai gali lemti nepageidaujamą socialinę trintį, didesnį nusikalstamumą, mažesnį visuomenės stabilumą ir laimės lygį. Lietuvoje socialinė - ekonominė gerovė neretai suprantama ganėtinai siaurai – kaip turtingas ir sotus gyvenimas.

Žmonijos siekis būti apsirūpinus būtiniausiais dalykais mokslinėje literatūroje vadinamas socialinės - ekonominės gerovės kūrimu. Apie gerovę ir jos kūrimą skirtingos ekonominės minties mokyklos kalba jau ištisus šimtmečius: merkantilizmo teorijoje svarbiausias gerovės šaltinis – valstybės sukauptas turtas, išreikštas pinigais; maržinalizmo atstovai teigė, kad ekonominė gerovė priklauso nuo kapitalo kaupimo ir gyventojų skaičiaus augimo ne mažesniu laipsniu, kaip ir nuo išteklių paskirstymo; neoklasikinė visuotinės gerovės teorija pagrįsta ribinio naudingumo ir produktyvumo koncepcijomis.

Tautos gerovei išmatuoti gali būti taikoma begalė indikatorių: darbo produktyvumas, šalies nedarbo lygis, gyventojų pragyvenimo lygis, perkamoji galia, mokesčiai, socialinės išmokos, infliacija, emigracijos lygis ir t.t. Gerovė gali būti matuojama ir nauda, susijusia su pajamų paskirstymu. 

Mykolo Romerio universiteto mokslinio projekto „Piliečių ir vartotojų socialinio - ekonominio teisingumo suvokimo formavimo gairės” mokslininkų grupės užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2013 m. balandžio 10 – 14 d. Lietuvoje atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Visuomenės gerovė“ .

Tyrime naudotas daugiapakopės tikimybinės atrankos metodas t.y. respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo vienodą galimybę būti apklaustas. Tyrimas vyko 20 miestų ir 39 kaimuose, apklausta 1050 gyventojų, pradedant nuo 16 metų amžiaus. Respondentai pagal Strauss-Howe kartų teoriją gali būti skirstomi į keturias kartų grupes:

• Tylioji karta, gimę iki 1947 m. (25,6 proc. respondentų),

• X karta, gimę 1968 – 1987 m. (25,5 proc. respondentų);

Pateikiami tyrimo rezultatai susiję su socialinės - ekonominės gerovės problema visuomenėje. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į pajamų nelygybę ir jų priežastis, viešųjų gėrybių paskirstymą, pasitenkinimą gyvenimo kokybe.

Visuomenės socialinei - ekonominei gerovei labai svarbus yra pajamų paskirstymas nes nuo to priklauso, kaip lygiai gerovė paskirstyta tarp atskirų individų. Pajamų nelygybė vienų autorių nuomone daro teigiamą įtaką įvairiems socialiniams bei ekonominiams procesams, kiti teigia - kad neigiamą: pajamų nelygybė suskaido visuomenę, sukelia pavydą ir silpnina socialinį vieningumą, kuris vertingas dėl daugelio geros visuomenės aspektų – asmeninio saugumo, pagarbos, viešųjų gėrybių užtikrinimo.

Pajamų nelygybė visuomenėje sąlygoja nepakankamą dalies visuomenės prieinamumą prie kokybiško švietimo, tinkamo būsto įsigijimo galimybių mažėjimą, augantį nusikalstamumą, migracijos masto didėjimą, neadekvatų vartojimą, dalies visuomenės sveikatos blogėjimą ir todėl didėjantį mirtingumą.

Būtina paminėti tai, kad siekiant socialinės - ekonominės gerovės, svarbiausias dėmesys turėtų būti nukreiptas ne vien į pajamų lygybę, bet ir galimybių lygybę. Galimybių lygybė būtina kuriant vienodas sąlygas ir vienodas pradines pozicijas visiems visuomenės nariams, taip sudarant vienodas galimybes jiems varžytis dėl savo padėties visuomenėje.

Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad net 84,1 proc. respondentų yra įsitikinę, kad skirtumas tarp to ką uždirba Lietuvoje turtingi žmonės ir eiliniai piliečiai yra per daug didelis ir tik 5,7 proc. – per didelių skirtumų neįžvelgia.

Pastebėta, kad kuo vyresni respondentai, tuo tvirtesnę turi nuomonę šiuo klausimu.

Daugiau nei pusė respondentų tiki, kad pajamos neturėtų daug skirtis, likusi dalis teigia, kad pajamos gali skirtis ir išskyrė sekančias šiuos skirtumus paaiškinančias priežastis: daugiau nei penktadalis mano, kad pajamų skirtumai yra galimi, nes asmenų turimos galimybės ir talentas yra skirtingi; kiek mažiau nei dešimtadalis mano, kad pajamų skirtumai motyvuoja žmones dirbti.

Lyginant skirtingų kartų atsakymus reikėtų pabrėžti sekančius aspektus:

• 65,1 proc. Tyliosios, 59,4 proc. Boom ir 48,0 proc. X kartos atstovų turi tvirtą nuomonę, kad pajamos neturėtų daug skirtis, o 62,2 proc. Tūkstantmečio kartos atstovų pritaria pajamų skirtumams;
• pajamų skirtumus visos kartų grupės, ypač Tūkstantmečio karta, pateisina žmonių talento ir galimybių skirtumais.

V. Paretas savo darbe Socialistinės sistemos (1902 m.) rašė: „Skurdžių klasių gerovės augimo problema greičiau yra turto gamybos ir išsaugojimo, nei paskirstymo problema“. V. Pareto išvestas dėsnis nusako priklausomybę tarp pajamų dydžio ir jas gaunančių asmenų skaičiaus: pajamų, artimų vidutinėms ir viršijančių vidutines, pasiskirstymas gana pastovus, nes jis atspindi gyventojų gabumų pasiskirstymą. Todėl didžioji pajamų dalis akumuliuojama daugumos gyventojų, o didelės pajamos sudaro tik mažą nacionalinių pajamų dalį. Tačiau jei bendra pajamų suma auga greičiau nei gyventojų skaičius, skirtumas tarp įvairių gyventojų sluoksnių gali mažėti.

Respondentai taip pat pažymėjo priežastis, nuo kurių turi priklausyti gyventojų pajamos.

33,8 proc. Tyliosios, 41,2 proc. Boom ir 39,1 proc. X kartų atstovų pabrėžė priežastį "kaip sunkiai ir daug žmogus dirba“, o 38,5 proc. Tūkstantmečio kartos atstovų pabrėžė priežastį "kaip lavina savo gebėjimus, kelia kvalifikaciją". Tą patvirtina tai, kad didžioji dalis vyresnės kartos (ypač neišsilavinę) dažniau dirba fizinį nei intelektinį darbą; o jauni ir išsilavinę žmonės svajoja dirbti ir dirba intelektinį darbą. Reikia pripažinti, kad situacija turi teigiamą tendenciją: tiek darbdaviai, tiek ir darbuotojai supranta, kad socialinė - ekonominė gerovė yra sukuriamas savomis rankomis ir intelektu. Tik 8 proc. respondentų akcentuoja, kad pajamos gali skirtis nuo to, kiek jie turi praktinės patirties (stažo), nes visuomenėje nusistovėjusi  situacija, už sukauptą darbo stažą gauti priedą prie bazinės algos. Santykinai mažas respondentų skaičius vis dar tikisi "komunistinės" lygybės ir privilegijų perskirstant viešąsias gėrybes.

Pasvarstykime kas būtų, jeigu suvienodintume visų individų pajamas. Žinoma niekas nepaneigs, kad visuomenės moralės požiūriu visiškos lygybės idėja labai patraukli, bet  ekonominio efektyvumo požiūriu lygių teisių į lygias pajamas suteikimas visiems ko gero neįmanomas, nes tai atsigręžtų prieš pačią visuomenę: sulyginus atlygį už darbą, išnyktų stimulas dirbti; dingtų verslumas, iniciatyvumas ir veiklumas. 

Ar visuomenės gerovė priklauso nuo viešųjų gėrybių perskirstymo?

Siekiant išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie socialinę - ekonominę situaciją šalyje, buvo suformuluotas teiginys "Visuomenėje sukurtas gėrybes reikia perskirstyti taip, kad būtų patenkinti pagrindiniai poreikiai ne tik gerai uždirbančių, bet ir visų kitų žmonių“. Su šiuo teiginiu sutiko daugiau nei pusė (69,8 proc.) respondentų, dešimtadalis – nesutiko, penktadalis neturėjo tvirtos nuomonės šiuo klausimu.

Didžioji dalis Tyliosios, Boom ir X kartų atstovų sutinka, kad visuomenėje sukurtas gėrybes reikia perskirstyti. Tą galima paaiškinti, ypatingai vyresniosios kartos atstovų lūkesčiais oriai gyventi ir gauti pakankamą – per visą gyvenimą užsidirbtą – senatvės pensiją. Tūkstantmečio karta yra lankstesnė šiuo opiu klausimu, nes tiki, kad gerovę individai turi susikurti patys, o ne laukti kol bus „paduota ant auksinės lėkštutės“.

Palyginimui buvo siekiama nustatyti kokia respondentų nuomonė, dėl šiuo metu gyvuojančios situacijos, apibūdinančios, kodėl Lietuvoje žmonės vieną dieną tampa turtingais.

Beveik trys ketvirtadaliai respondentų įsitikinę, kad galimybę tapti turtingu nulemia šalyje vyraujantys nesąžiningi susitarimai bei  įsišaknijusi korupcija ar likimas (atsitiktinumas), ir tik ketvirtadalis tiki, kad tą nulemia individo įgyjamas išsilavinimas, jo gabumai bei darbštumas.

Teigdami, kad galimybę tapti turtingu nulemia korupcija Tylioji ir Boom kartos turėjo omenyje tai, kad kuriant laisvąją rinką ir atkuriant privačios nuosavybės instituciją, perskirstydami valstybės turtą dalis veikėjų sugebėjo tuo pasinaudoti ir praturtėti. Masinės privatizacijos metu dar netobula įstatyminė bazė ir neskaidrios privatizavimo procedūros sudarė terpę korupcijai ir  leido valstybės turtą įsigyti apeinant įstatymus.

X kartos atstovai linkę manyti, kad įgytos žinios ir individo gebėjimai sąlygoja ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir sumažina  nedarbo riziką bei suteikia didesnių galimybių rasti patrauklesnį, perspektyvesnį ar prestižinį darbą.

Gyvenimo idealumą kiekvienas individas suvokia savaip: vienam tai siejasi su dideliais turtais, kitam su mėgiamu ir gerai apmokamu darbu, trečiam su tam tikromis laisvėmis ir poreikių tenkinimu.

Apklausos metu pateikus klausimą ar respondentų gyvenimas yra bent kiek artimas idealiam, net pusė respondentų teigė, kad nėra patenkinti savo gyvenimu, 38 proc. – neturėjo aiškios nuomonės ir tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalis pasisakė besijaučiantys gerai ir saugiai, todėl jų gyvenimas yra artimas idealiam.

Nors net pusė respondentų  nėra patenkinti savo gyvenimu (t.y. nejaučia, kad jų gyvenimas yra bent kiek artimas idealiam), bet tik 10 proc. yra tvirtai nusprendę emigruoti, nes nemato ateities perspektyvų Lietuvoje, o 69 proc. respondentų emigruoti neketina. Didžioji dalis ketinančių emigruoti yra jauni žmonės.

Apklausos rezultatai parodė, kad mažiau nei trečdalis respondentų yra patenkinti dabartine socialine ir ekonomine situacija Lietuvoje. Nors yra visa eilė priemonių, galinčių pagerinti socialinį ir ekonominį teisingumą ir padidinti gerovę, tačiau jos nėra tinkamai išnaudojamos.

Niekas nepaneigs, kad stengtis sukurti gerovės visuomenę būtina, bet, deja, kol kas ideali harmoninga visuomenė dar gyvena labai toli – „Utopijos saloje“.

Straipsnis parengtas vykdant LMT finansuojamą projektą SIN-12005 “Piliečių ir vartotojų socialinio – ekonominio teisingumo suvokimo formavimo gairės“.

Dalia Karlaitė, Mykolo Romerio universitetas

Komentarai (1)