Įvykiai JAV Misurio valstijos Fergusono mieste iškėlė ne tik policijos savivalės prieš juodaodžius problemą, bet ir policijos apginklavimo kariniais ginklais klausimą.

Kevinas Drumas išdėsto tai paprastai

Pastaruosius du dešimtmečius militarizavome policijas pajėgas kaip atsaką į taip ir nesimaterializavusias problemas.

Šios dvi problemos buvo narkotikų maitinama nusikaltimų banga aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje ir po rugsėjo 11-osios kilusios baimės, kad vietines policijos pajėgas greitai užgrius vietinių teroristų pajėgos. Amerikoje didelės problemos sprendžiamos dideliais ginklais, tad vienas tokių baimių atsakas buvo vadinamoji „1033 programa“, pagal kurią Gynybos departamentas paskirsto perteklinę karinę techniką vietinėms policijos pajėgoms. Kaip Amanda Taub paaiškina:

1033 programos šaknys siekia narkotikų karą – iš čia ir antinarkotinis impulsas. Pirmą kartą ji buvo sukurta 1990 m., kaip Nacionalinės apsaugos autorizavimo aktas, leidęs Pentagonui perduoti karinę įrangą teisėtvarkos pareigūnams, jeigu tai „tinkama panaudoti prieš narkotikus nukreiptai veiklai“. Po rugsėjo 11-osios atakų programa praplėsta ir į ją įtraukta ir antiteroristinė veikla.

Nors 1033 programos tikslas buvo parengti specializuotus dalinius ekstremalioms, pavojingoms situacijoms, kovai su slaptais al-Qaeda'os padaliniais ar galingais narkotikų karteliais, galiausiai SWAT stiliaus reidai pradėti naudoti įprastinėse policijos operacijose. Tarp jų ir kratose, tačiau jokiu būdu tuo neapsiribojama. Iš dalies tai gali vykti dėl to, kad programa reikalauja, kad visa pagal 1033 programą išduota įranga būtų panaudota per metus nuo jos išdavimo. Tai reiškia, kad jei policijos departamentai nori išlaikyti savo naują įrangą, jie negali laukti, kol pasitaikys tokia reta jos panaudojimo proga, kaip šaulys ar įkaitų pagrobimo situacija.

Atidžiai perskaitykite šiuos kelis sakinius. Policija gauna visą šią įrangą ir pagal programos sąlygas, privalo panaudoti ją per metus. Tačiau jie nėra treniruojami. Amerikos pilietinių laisvių sąjungai (ACLU) priklausanti Kara Dansky, svarbaus pranešimo apie policijos militarizavimą autorė, sakė, kad „ji nežino apie kokius nors vyriausybės rengiamus įrangos naudojimo mokymus," ar apie „kokią nors Gynybos departamento priežiūrą, naudojantis šia įranga.“

Taigi, policija turi visą šią karinę ginkluotę, labai mažai treniruočių kaip ja naudotis, ir reikalavimą panaudoti ją per metus. Bet problemos, kurių sprendimui ši įranga turėjo būti panaudota sumažėjo arba išnyko.

Nusikaltimų banga ritosi per šalį aštuntajame dešimtmetyje ir devintojo sandūroje su dešimtuoju ir nuo tada mažėjo. 1980 metais buvo įvykdyta 23 000 žmogžudysčių. 2012-aisiais – 14 827. (Pažymėtina, kad per tą laiką Amerikos gyventojų skaičius išaugo daugiau, nei 80 milijonų.) Tuo tarpu al Qaeda niekada taip ir netapo didele vietinės teisėsaugos problema.

Todėl įranga panaudojama iš esmės taikių protestų, kaip Fergusone slopinimui, ar reidams prieš organinio maisto ūkius. Ir tai gali reikšti, kad bendruomenės ima laikyti militarizuotas policijos pajėgas grėsme:

Išaiškėjo situacijos prastumas. Bendruomenėms reikia policijos. Bet čia ir dabar menkiausias policijos buvimo ženklas siutina žmones.

— Antonio French (@AntonioFrench) 2014 rugpjūčio 16

„Policijos millitarizavimas buvo klaida,“ daro išvadą Drum. „Galite teigti kad galbūt tada nežinojome. 1990 m. niekas nežinojo, kad nusikaltimų ims dramatiškai ir ilgai mažėti, o 2001-aisias niekas nežinojo, kad vietinis terorizmas taip ir netaps rimta grėsme. Bet dabar žinome. Nebėra net menkiausio pateisinimo tokiam mūsų policijos pajėgų apginklavimui.“

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

One sentence that explains why local police don’t need military weapons

Aut. teisės: Input.lt

Komentarai (24)