Dažnai kalbame apie rusiškų žiniasklaidos priemonių skleidžiamą propagandą, tačiau retas iš mūsų pasiryžtame pažvelgti jai į akis ir giliau paanalizuoti, kodėl ir kaip ji veikia. Išeivis iš Rusijos, sukūręs sėkmingą karjerą JAV pasiryžo tokiam eksperimentui ir aprašė, kas nutiko.

Sėkmingu investicijų valdytoju JAV tapęs Vitalijus Kacenelsonas pamena, kad kai 1991 metais paliko byrančią Sovietų Sąjungą amerikietiškas gyvenimo būdas atrodė pavyzdžiu. Praėjo 23 metai ir Šaltasis karas vėl grįžo, konstatuoja jis, aprašydamas savo socialinį eksperimentą businessinsider.com.

„Po to, kai Rusija įsiveržė į Krymą ir surengė ten referendumą, nuoširdžiai maniau, kad Vladimiro Putino viražai baigėsi. Krymo užgrobimas pažeidė tarptautinės teisės normas, bet būkime sąžiningi – pasaulinės galios dažnai pažeidinėja tarptautinę teisę, jei mano, kad tai bus geriau jų interesams“, – teigė V. Kacenelsonas.

„Aš neteisinu tokio elgesio, bet suprantu, kodėl rusai gali racionalizuoti tokį žingsnį. Krymas nuo seno buvo Rusijos dalimi. Visgi man pasirodė keista rusų reakcija į tolesnius įvykius Ukrainoje, maniau, kad tai sukels jų pasipiktinimą“, – stebėjosi jis, pabrėždamas, kad norėjo pats įsitikinti, kas kalbama rusiškoje žiniasklaidoje.

Nusprendęs išsiaiškinti, kokia informacija pasiekia eilinius rusus, V. Kacenelsonas atliko eksperimentą, kurio metu septynias dienas žiūrėjo tik Rusijos Pirmojo kanalo televizijos naujienas ir skaitė tik „Pravdos“ laikraštį. Štai ką jis sužinojo:

Jei Rusija nebūtų aneksavus Krymo nauja, neteisėta Ukrainos valdžia būtų perėmusi karinio laivyno bazes ir atidavusi jas amerikiečių laivynui.

Nėra ir nebuvo jokių rusų kareivių Ukrainoje. Jei ten ir buvo kokie rusų kariai, tai tikrai ne tarnybos metu. Jie vyko ten palaikyti ukrainiečių brolių ir seserų, kurie engiami Ukrainos nacionalistų (jie galbūt pasiskolino keletą tankų ar profesionalių gebėjimų reikalaujančių raketinių sistemų, bet šios detalės nėra minimos Rusijos žiniasklaidoje). Lapkričio 12 dieną NATO pranešė apie Rusijos tankus Ukrainos teritorijoje. Rusija kategoriškai paneigė šią informaciją, kaltindama NATO antirusiškumu.

Malaizijos oro linijų lėktuvas buvo pašautas ne Rusijos ar jos remiamų separatistų, o ukrainiečių arba tuo metu pratybas vykdžiusių NATO pajėgų paleistos raketos „oras–oras“. JAV turi tai patvirtinančią palydovo nuotrauką, tačiau jos kažkodėl neviešina.

Padėtį Ukrainoje destabilizavo JAV, kuri sukelti šiai revoliucijai nepagailėjo 5 mlrd. dolerių. Kaip įrodymą televizijos naujienos rodė JAV senatoriaus Johno McCaino pasisakymą protestuotojams Kijevo Maidano aikštėje. Taip pat buvo rodomas JAV viceprezidento Joe Bideno vizitas neramumų Kijeve metu. Kaip tai tiesiogiai susiję paaiškinta nebuvo.

Kalbant apie J. Bideną, rusų televizijos paskelbė, kad jo sūnus tapo vienos didelės Ukrainos dujų kompanijos valdybos nariu. Taip JAV ketina pasipelnyti iš destabilizuotos Ukrainos.

Ukraina yra visiškai chaose paskendusi valstybė, kuriai vadovauja Rusijos nekenčiantys asmenys ir neonaciai. Visa šalis labai korumpuota ir be ateities.

Ukrainos parlamento rinkimuose kandidatavo tokie veikėjai kaip Darthas Vaderis ar vyrams savo kūną pardavinėjęs prostitutas, kuris skelbiasi gyvenąs kaip paprasti žmonės, bet iš tiesų gyvena milijonus kainuojančioje viloje.

V. Kacenelsonas pripažįsta, kad savaitę žiūrint tik tokias naujienas, galima pradėti abejoti, kas iš tiesų vyksta pasaulyje, tačiau tada reikia sau priminti, kad jokios laisvos spaudos Rusijoje nėra. Visi didieji televizijos kanalai, laikraščiai ar interneto portalai finansiškai priklausomi nuo Kremliaus.

Prieš pradėdamas analizę, V. Kacenelsonas pateikia Oksfordo žodyno pateikiamą propagandos apibrėžimą: „Sistemiškas informacijos atrinkimas, ypač šališku ir klaidinančiu būdu, norint skelbti tam tikrą politinę doktriną ar pasaulėžiūrą“.

Išeivis iš Rusijos pripažįsta manęs, kad internetas suteikė tokias galimybes kritiniam mąstymui ir informacijos sklaidai, kad jokia propaganda nebeturės daug šansų. Vis dėlto, rusiškos propagandos mašina jį nustebino. Čia ne tik nepaliekama vietos bet kokiai kritikai, bet ir įtikinama, kad visos kitos žiniasklaidos priemonės yra korumpuotos ir skleidžia melą.

„Rusijos propaganda veikia, versdama dešinįjį jūsų smegenų pusrutulį, atsakingą už emocijas, prispausti kairįjį, atsakingą už loginį mąstymą. Pavyzdžiui, Rusijos televizija jums rodo Ukrainos pajėgų subombarduotą mokyklą, širdį spaudžiančius vaizdus, aiškindama, kad tai Ukrainos nacionalistų darbas“, – pasakojo V. Kacenelsonas.

„Kas nėra pasakoma reportažuose – tai, kad Ukrainos armija kaunasi su puikiai ginkluotu priešu, kuris nutraukė paliaubas ir ėmėsi agresyvių atakų ir provokacijų, kad už jų paramą atsakinga Rusijos valdžia ir V. Putinas asmeniškai. Faktai nutylimi, bet emocijos rodomos atvirai“, – pastebėjo eksperimento dalyvis.

„Jie net neprivalo meluoti, kad meluotų. Ilgai nesupratau, iš kur buvo ištrauktas faktas apie 5 milijardus, skirtus Ukrainos destabilizavimui, kol nepamačiau vienos JAV valstybės departamento pareigūnės kalbos. Rusijos žiniasklaida pasičiupo jos kalbos sakinį apie tai, kad nuo 1991 metų JAV investavo 5 milijardus dolerių Ukrainoje. Rusijos televizijos, žinoma, neminėjo, kad tai 23 metų bendradarbiavimo faktas ir įvardino tai, kaip tris mėnesius trukusį revoliucijos finansavimą“, – sakė jis.

„Kitas puikus dešiniojo smegenų pusrutulio atakos kairiajam pavyzdys – žinia apie Ukrainoje siautėjančius neonacius. Buvo pasinaudota istoriniu faktu apie Ukrainoje Antrojo pasaulinio karo metais veikusią grupuotę, kuri išties žudė vietinius žydus ir rusus, bet ką tai turi bendro su dabartimi? Kaip sakė mano tėvas: Ukrainos pasienio gyventojai per vakarą negalėjo tapti naciais“, – ironizavo V. Kacenelsonas.

Jis priminė, kad vienintelė antisemitine ir nacionalistiška retorika pasižymėjusi „Svobodos“ partija rinkimuose į Parlamentą nesurinko net 5 procentų, kad peržengtų nustatytą ribą, o štai Rusijos televizijos tuo pat metu rodė Antrojo pasaulinio karo vaizdus apie Ukrainoje siautėjančius nacius ir jų kolaborantus, vesdami paraleles su dabartimi.

Pasak V. Kacenelsono, dar sudėtingiau yra tai, kad skirtingai nei amerikiečiai, kurie tiesiog nepasitiki savo politikais ir kvestionuoja lyderių veiksmus, rusai aklai įsimyli savo lyderius. Rusams šalies lyderis įkūnija tėvą. Štai net ir žiauriomis represijomis rusus kankinęs Stalinas po mirties sulaukė tautos raudų ir nostalgijos.

„Manau, kad Lordo Actono žymioji frazė apie tai, kad valdžia gadina, o absoliuti valdžia gadina absoliučiai, visai tinka Rusijai. Neužmirškime, kad V. Putinas ne visada darė tik blogus darbus. Pirmojoje kadencijoje jis išties nemažai padarė, kad suvaldytų organizuoto nusikalstamumo siautėjimą šalyje, kad pakeistų seną ir stambiam verslui naudingą mokesčių sistemą“, – priminė V. Kacenelsonas.

„Rusijos propaganda man primena paskaitas Kolorado universitete. Nedaug iš jų pamenu, bet vieną dalyką mums į galvas įkirto neblogai. Jei norite, kad klientas įsimintų jūsų žinia, privalote pakartoti ją šešis kartus. Atrodo, kad ir Rusijos žiniasklaida išmoko šią pamoką“, – juokavo jis.

Išeivio iš Rusijos teigimu, vakariečiai pašaipiai žvelgia į V. Putiną kaip į rūstų KGB vyruką, kuris valdo valstybę be marškinėlių, bet rusai jį mato visai kitoje šviesoje. Bent penktadalis rusiškų naujienų eterio laiko skiriama rodyti rūpestingą, griežtą ir reiklų prezidentą, kuris auklėja ministrų kabineto narius ir domisi eilinių rusų interesais.

„Klausiau nemažai V. Putino kalbų ir esu priverstas pripažinti, kad jis Johno F. Kennedy ar Ronaldo Reagano kalibro oratorius. Jis nesako kalbų, jis tiesiog kalba. Jo kalba prieinama visiems. Be to, jis kalba ramiai ir dėsto mintis logiškai“, – pastebėjo V. Kacenelsonas.

Lyginti V. Putiną su Adolfu Hitleriu, pasak jo, tiesiog neįmanoma. „Tokie palyginimai menkintų tuos žiaurumus, kuriuos sukėlė A. Hitleris ir išaukštintų pasiekimus, kuriuos padarė V. Putinas. Visgi, jei jau norime lyginti, tai turėtume sakyti, kad V. Putinas dabar yra 1936 metų nacių Vokietijos lyderis. Ar jis taps 1939 metų lyderiu ir bandys atakuoti visą Europą? Negaliu atsakyti“, – kalbėjo V. Kacenelsonas.

„Viena, kas aišku, kad V. Putinas yra pasirengęs pažeisti tarptautinius susitarimus, išnaudoti karinį pranašumą ir Vakarų kalbas atskleisti kaip blefą. Kaip teisingai apibrėžė Garis Kasparovas, kol Vakarai žaidžia šachmatus, reaguodami į kiekvieną ėjimą, V. Putinas žaidžia rizikingą pokerį. Mes ignoruojame jį savo pačių nenaudai“, – užbaigė analizę jis.

Parengė Paulius Gritėnas

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (23)