Neliko dievobaimingos motinos, kaip gero auklėjimo archetipo, rodo naujas tyrimas. Jis parodė, kad pasaulietiškas auklėjimas gali būti sveikesnis vaikams, kurie, remiantis 2010 metų Duke universiteto tyrimu, mažiau pasiduoda rasizmui ir bendraamžių spaudimui, ir yra „mažiau kerštingi, mažiau nacionalistiški, mažiau militaristiški, mažiau autoritariški bei tolerantiškesni, nei religingi suaugusieji.” Bet tuo pranašumų sąrašas nesibaigia.

Remiantis Pew Research, pastaruoju metu Amerikoje pagausėjo namų ūkių, religijos grafoje nurodančių „Jokia“ arba „Nieko konkretaus“. 23% dabartinių suaugusių amerikiečių yra nereligingi, kai tuo tarpu šeštajame dešimtmetyje tokių buvo vos 4 %. Augant nereligingumui, tyrėjai pradėjo atidžiau analizuoti nereliginio vaikų auklėjimo pliusus.

Pasak Verno Bengstono, USC gerontologijos ir sociologijos profesoriaus, „ be religijos saugojimo ir priežiūros, sekuliarūs namų ūkiai toli gražu nėra disfunciški, nihilistiški ir pasimetę, jie suteikia vaikams vaikams tvirtą pamatą.” Bengstonas prižiūri Longitudinal Study of Generations, didžiausią vykstantį šeimų ir jų religinių polinkių tyrimą Amerikoje. Pastebėjęs nereligingų namų gausėjimą, 2013 m. Bengstonas sekuliarizmą pridėjo prie savo tyrimų. „Daug nereligingų tėvų buvo nuoseklesni ir tvirčiau laikėsi savo etinių principų, nei kai kurie „religingi“ tyrime dalyvavę tėvai,” pažymėjo Bengstonas. „Didžioji dauguma atrodė gyvenanti tikslų kupinus gyvenimus, charakterizuojamus moraline kryptimi ir gyvenimo prasmės pajutimu.”

„Sekuliariems žmonėms moralė pagrįsta vienu paprastu principu: tarpusavio santykiu, plačiau žinomu kaip Auksinė taisyklė. Elgtis su kitais žmonėmis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Tai senovinis, visuotinis etinis imperatyvas. Jam nereikia nežemiškų tikėjimų.”

Federalinio kalėjimų biuro duomenimis, nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio galo, tarp kalinių yra mažiau, nei 0,5% ateistų. Tai atitinka tai, ką kriminologija fiksavo ilgiau, nei šimtmetį – netikintieji ir nereligingi žmonės padaro daug mažiau nusikaltimų.

Be to, praeitų metų BBC reportaže parodė, kad religingiems vaikams sunkiau sekasi atskirti fantazijas nuo tikrovės, nei nereligingiems vaikams, remiantis Bostono universiteto tyrimu. Vaikams pateikus realius, religinius ir fantastinius pasakojimus, jų buvo paklausta, kaip jie mano, ar pasakojimas buvo tikras ar išgalvotas. Tyrėjai išsiaiškino, kad „religingai auginti vaikai religiniuose pasakojimuose buvo linkę laikyti protagonistą tikru, tuo tarpu vaikams iš nereligingų namų jie atrodė išgalvoti.” Ir kodėl tai problema? Kadangi tai sujaukia vaiko diferenciavimą tarp tikrovės ir išsigalvojimo ir netgi dvasingumą nuo fantazijos, teigiama tyrime.

Catie Keck
www.bustle.com

Komentarai (452)