Geriau vaikus auginti be religijos, rodo naujas tyrimas

Labai taikliai, kaip tik to tikiuosi iš jūsų, kad jums giliai neduoda ramybės tokia dilema: "kad vis dėl to klystu ir to dievo iš tos pasakos nėra"

RELAXUI. Žydų sakmė apie LOGIKĄ (Apie Talmudą, Sokratą ir dūmtraukį) Dvidešimtųjų vidury jaunas žydas atėjo pas įžymų Niujorko rabiną ir pareiškė, jog nori studijuoti Talmudą. - Tu moki aramėjiškai? – paklausė rabinas. - Ne. - Ivritą? - Ne. - O Torą vaikystėje studijavai? - Ne, rabi. Bet nesijaudinkite. Aš baigiau Berklio filosofijos fakultetą ir ką tik apsigyniau disertaciją apie Sokrato filosofijos logiką. O dabar, kad užpildyčiau baltas dėmes savo žinojime, aš noriu truputį pasimokyti Talmudo. - Tu nepasiruošęs studijuoti Talmudą, - pasakė rabinas. – Tai giliausia knyga iš visų, kada nors žmonių parašytų. Bet jei jau reikalauji, aš patikrinsiu tavo logiką: susidorosi – mokysiu tave. Jaunuolis sutiko ir rabinas tęsė. - Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – išteptu. Kuris iš jų eis praustis? Jaunuoliui akys iššoko ant kaktos. - Tai logikos patikrinimas? Rabinas linktelėjo. - Na žinoma tas, kurio veidas nešvarus! - Neteisingai. Pagalvok logiškai: tas, kieno veidas nešvarus, pažiūrės į tą, kurio veidas švarus, ir nuspręs, kad jo veidas taip pat švarus. O tas, kurio veidas švarus, pažiūrės į tą, kurio išteptas, nuspręs, kad jo veidas taip pat išsitepęs, ir eis praustis. - Gudriai sugalvota! – sužavėtas pasakė svečias.. – Nagi, rebe, patikrinkite dar kartą! - Gerai, jaunuoli. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – išteptu. Kuris iš jų eis praustis? - Bet mes gi jau išsiaiškinom, - tas, kurio veidas švarus! - Neteisingai. Praustis eis abu. Pagalvok logiškai: tas su švariu veidu, pažiūrės į tą, kurio išteptas, ir nuspręs, kad jo veidas taip pat išsitepęs. O tas, kurio išteptas, pamatęs, jog kitas nuėjo praustis, supras, jog jo veidas išteptas ir taip pat eis praustis. - Aš apie tai nepagalvojau! Neįtikėtina – aš padariau loginę klaidą! Rebe, patikrinkite dar kartą! - Gerai. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – išteptu. Kuris iš jų eis praustis? - Na.. Praustis eis abu. - Neteisingai. Nei vienas neis praustis. Pagalvok logiškai: tas, kurio veidas nešvarus, pažiūrės į tą, kurio švarus, ir neis praustis. O tas, kurio švarus, pamatęs, kad išsitepęs neina praustis, supras, kad jo veidas švarus, ir taip pat neis praustis. Jaunuolį apėmė neviltis. - Patikėkite, aš galiu studijuoti Talmudą! Paklauskite ko nors kitko! - Gerai. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu... - O Viešpatie! Nei vienas neis praustis!!! - Neteisingai. Dabar tu įsitikinai, kad Sokrato logikos nepakanka, norint studijuoti Talmudą? Paaiškink man, kaip taip gali atsitikti, kad du žmonės leistųsi vienu ir tuo pačiu dūmtraukiu, ir vienas veidą išsiteptų, o kitas – ne?! Nejaugi tu nesupranti? Visas šis klausimas – beprasmis, ir jei tu leisi savo gyvenimą, atsakinėdamas į beprasmiškus klausimus, tai visi tavo atsakymai taip pat neturės prasmės!

Privalau parasyti, kad Abraominiu religiju pasekejai nepradetu didziuotis savo tikejimu. Tarp Yogos rusiu yra Ashtanga ir Jnana Yoga. Ju pirmasis ir butinas paruosiamasis etapas yra Jama Nijama. Paskaitykite. Vien Jama Nijama principai atitinka idealu krikscioni. http://www.jogoskelias.lt/joga/jama-ir-nijama-25/lt/

Pagal kvantinę fiziką kol nematai įvykio visi atsakymai teisingi ir neteisingi - todėl beprasmiška ieškoti atsakymo. išvada apie dievą, alachą, pinokį, elfą, ateivius ir jų egzistavimą diskutuoti beprasmiška (diskutuoti nebent apie visuomenių fokloro skirtumus), nes jų nėra ir jie yra tuo pačiu metu. O kol jie nedaro įtakos jokios mūsų gyvenime galime gyventi su prielaida, kad jų nėra.

Nemanau, kad kvantines fizikos desnius cia taikai teisingai. Bet tavo galutine isvada ir pasirinkimu esu patenkintas. Kiekvienas esam savo protu seimininkai. Anekdotas ne mano kurtas.

Tai matote, Jums nedaro įtakos, o kitiems daro ir ta įtaka ne šiaip kažkokia menka, bet iš esmės pakeičia žmogu Reikia susidurti su tuo, kad suprastumėt

yra erezija, tad kuo geresnis Perkūno, Dzeuso ar Baalio kultas? Kita didelė krikščionybės bėda - tiesioginių liudijimų nebuvimas. Pirmieji krikščionys nematė reikalo viską dokumentuoti, pernelyg pasitikėjo savo, tuomet nedidelės atskalūniškos sektos, žodine tradicija. Iš romėnų kronikų žinome tik tiek, kad Jėzus gyveno ir drumstė vandenis. O kas įrodys, jog Jis tikrai kalbėjo aramėjiškai tuos dalykus, kuriuos po šimtmečio kažkoks anonimas užrašė graikiškai? Žinome, kad kai kurie apaštalai atvirai smerkė kitatikius - pirmiausia Paulius. Nieko keisto, mūsų laikų disidentai dar ne tokių dalykų pripliurpia. Paties Jėzaus poelgiai buvo kardinaliai priešingi. Tai vat, ir pasirink, kuo vadovautis.

Iš romėnų žinome tik tiek, kad buvo tokie krikščionys, kurie garbino tokį Kristų. Tas yra rimtas argumentas, kad toks istorinis personažas apskritai neegzistavo ar geriausiu atveju kelių biografijų plius fantazijos kokteilis. Romėnai buvo rimti biurokratai, visus nukryžiuojamus ir ne tik kruopščiai inventorizavo, o jokio Kristaus, juolab prisikėlusio neužfiksavo.

Kruopščiai inventorizavo, ar ne, bet fabrikuoti kažkokio kaimiečio dailidės, įkūrusio vieną iš daugybės to meto sektų, teismo įrašų pagrindo neturėjo nei romėnų metraštininkai, nei Jeruzalės rabinai. Tuo labiau - aptarinėti jo politines pažiūras ir charakterį. O ir fiziškai tokius įrašus fabrikuoti būtų nelabai įmanoma, nes ankstyviausios Evangelijos užrašytos tik šimtmečiu vėliau nei tos kronikos. Jei kažkas nuo kažko nuplagijuota - tai nebent Evangelijos nuo kronikų, o ne atvirkščiai. Tarp meinstrymo istorikų, Jėzaus asmenybės istoriškumas laikomas tvirtai įrodytu faktu. Tuo abejojama mažiau nei, pvz., ar egzistavo vienas žmogus, parašęs Iliadą ir Odisėją.

Aciu, RWC, uz posta. Nemegstu dekonstruoti tekstu, tad bandysiu atsakyti bendrai. Pats as nesu krikscionis. Jokios religijos is viso nepraktikuoju, jomis domejausi is filosofiniu poziciju (o ir jos megejisko lygio), tad mano nuomone nei religine, nei filosofine prasme nera autoritetinga. Filosofijoje mane domino labiau metafiziniai klausimai. Tuo tarpu Tamsta, manau, labiau linkes religija aprasyti fenomenologiskai. Ribos tarp religijos ir filosofines metafizikos kartais susisiekia, tad mano pozicija kartais gali atrodyti kaip religine. Religija gerbiu kaip metafizikos israiska mito forma. Klausimas del krikscioniu poziurio i pagonis. Pirmas aspektas. Ar pagoniui del netikejimo tikruoju Dievu gresia pragaras. Biblijoje esu rades vietu (Tomas ir Shift su manimi nesutinka), kad ne: ka pasesite, ta ir pjausite; ne pagal tikejima bus teisiama, o pagal darbus; nors pagonys nezino Istatymo, bet kai kuriu pagoniu sirdyse yra irasytas Istatymas; Sv.Pauliaus zodziai po laivo katastrofos ir issilaipinimo pagoniu kraste-pas pagonis radome daug zmoniskumo. Gal but yra ir daugiau tokiu vietu, o as rasta megstu traktuoti sistemiskai. Man susidaro ispudis, kad pagonims nepriklauso pragaras vien del netikejimo Kristumi. Aisku pagonis neprisikels is Nuopuolio, bet pragaro lyg ir nenusipelno, jei nepazeidzia 9 Dievo isakymu. O pagrindinio isakymo - myleti Dieva visa sirdimi ir visu protu - pagonis nepajegus laikytis del nezinojimo ar nesupratimo. Pastarasis atvejis liecia ne vien pagonis. Tikrai ne visi krikscionys pajegus laikytis sio isako. O kas laukia tamsaus proto zmoniu, psichiskai nesveiku, ne savo valia pazeidusius Dievo isakymus? Klausimu daug. Del amzinojo pragaro idejos. Mano supratimu tai kardinaliai priestarauja begalines Dievo malones savybei, tad tai nera imanoma. Ta teige Origenas. Trumpai is Biblijos sia tema. Dievas sukure dangu ir zeme. Siuo metu pragaras egzistuoja - po nukryziavimo Kristus nusileido i pragarus. Po pasaulio pabaigos Dievas sukurs nauja dangu ir zeme (apreiskimas Jonui), tad ten vel egzistuos ir zeme, ir pragaras. Gali buti, kad Biblija yra daugiasluoksne prasmemis. As asmeniskai izvelgiu tokias galimas buties plotmes, kurios uzsitarnaujamos skirtingu tikejimu ir darbais: Dievo karalyste; zemisko tipo rojus, Edenas, butis Nuopuolyje/zeme; pragaras. Taip as asmeniskai traktuoju pagoniu likima pagal Biblija. Mane galima kritikuoti siais aspektais: nesu profesionalus teologas ar sventikas, konkrecios konfesijos atstovas; Del to, kad nepraktikuoju Krikscionybes pats esu pagonis, tad, gal but, teisinu pats save. Antras aspektas. Kas yra pagonybe. Krikscionybe yra monoteistine religija, pripazistanti viena Dieva kaip absoliutu transcendeta. Kristus yra neregimo Dievo paveikslas ir israiska. Pagonybes aspektai: Krikscionybes Dievas gali buti pripazystamas, bet nepraktikuojama religija; krikscionis gali praktikuoti savo konfesija, bet tik formaliai; panteizmas; dievybiu imanentiskumas, ju tapatinimas su gamta. Pagonys gali laikytis puikiu etikos normu ir buti labai iskilus, bet jie negali pasiekti metafizines anapusybes. Tam reikalinga myleti Dieva visa sirdimi ir visu protu, atsizadeti saves ir savo formalaus statuso pasaulyje. Daugelys esame pagonys. Is kur gauti ta mineta absoliucia meile Dievui? As jos sukurti negaliu, kaip ir daugelis kitu. Stai ir nemegstu, kad kai kurie krikscionys gali sau leisti pasiepti pagonis ar ateistus. Is cia ir mano apologetika laikino pragaro, ateistu ir pagoniu naudai. Bet ji nera isgalvota, ji remiasi Biblija ir tokiu autoritetu, kaip Origenas. Atsiprasau, RWC, kad negaliu su tavimi diskutuoti fenomenologiniu religijos aspektu, tam esu silpnas. Megejiskus Rastu traktavimus ir metafizika galiu sau leisti, cia as truputi prakutes. Gal kazkiek paliesiu fenomenologija ir metafizika kartu. Stai Indijoje puikus religinis pliuralizmas. Ir kiekvienas tikintis savo religija laiko auksciausia. Bet, kai paskaitai tu kultu istakas, Vedu rastus, tampa aisku - kiekvienas tikintysis savo religijos budu tikisi pasiekti jam rupima tiksla. O tikslai ivairiausi: galia; sveikata; rojus; valdzia; etc. Ir tik maza dalis to religinio pliuralizmo, labai maza dalis, orientuota i absoliucia transcendencija. Manau, kad ir Kriskcionybeje visi skirtingai kazko siekia. Tik pas mus rupi visus gelbeti, kai Indijoje turi pats gelbetis, jei nori. Net nezinau, ar i tema atrasiau, nes religijos fenomenologija mano silpniausia vieta.

Įrodymus į studiją...

Labai keista, kad nepriklausomoje Lietuvoje atsiranda abejojančių Kristaus istoriškumu. Maniau, kad šiais laikais Kristaus istoriškumu gali abejoti tik profkės lygio planktonas arba SSRS laikų kontingentas. Šlovingais sovietiniais metais, kai duonos nebuvo ir tepė sviestą ant šlapenkės, materialistinio ateizmo "tėvai" Kristaus istoriškumą, buvo iškėlę Nr. 1. Dideliam jų nusivylimui (tiems, kurie turėjo smegenų vingių) teko pripažinti, kad tikriausiaaai buvo tas Kristus... Norint plačiau pasidomėti šia tema užtenka paskaityt užsienio akademinės bendruomenės pripažintą literatūrą. Ten pateikiami archeologiniai tyrinėjimai, tekstų analizė, NT minimų vietovių geografija... kurie įrodo, kad nėra pagrįstų argumentų abejoti Kristaus istoriniu asmeniu. Bet kokiu atveju laukiam išsamaus rwc atsakymo, juk jis irgi akademikas

Aidai, mes nesutinkame ne todėl, kad patys taip sugalvojome, bet todėl, kad būtent taip biblijoje parašyta: Jono 3:18 Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus. Esmė tame, kad nei vienas žmogus nesugeba gyventi nepažeisdamas Dievo įsakymų. Tai yra neįmanoma. Visi mes netyčia pameluojame, supykstame ant žmogaus, kuris ką nors bloga padaro tau, kartais leptelime ką nors, ne visada pasiseka mylėti artimą, kaip patį save, ne visada pasiseka mylėti Dievą iš visos širdies. Taip yra todėl, kad mes ne tobuli. Dėl to ir atėjo Jėzus į žemę - tam, kad mus išgelbėtų ir išpirktų iš nuodėmės. Tą jis padarė numirdamas ant kryžiaus. Kas įsileidžia Jėzų į savo širdį, kas juo tiki, už tą Jėzus ir numirė. Toks žmogus stengiasi eiti Jėzaus keliais, būti teisus ir teisingas, tokius Dievas myli. O kas savo noru nepriima Jėzaus mirties kaip išgelbėjimo, netiki tuo, tai nėra tokiam žmogui nei atpirkimo, nei nuodėmių atleidimo.

Šitą ištrauką verta giliai apmąstyti.

Nuo kada tikejimas yra mada? Nebent jo deklaravimas. Tai kad pagonys visi, kas ne krkscionys. Edit: gamta tikejimo nereikalauja, ji visada pries akis. Gamtos garbinimo atveju tai greiciau ne tikejimas, o sakralus poziuris i gamta, santykis su ja. Edit2: man nepatinka, kad kai kurie krikscionys savo radikalia kritika bando atbaidyti zmones nuo kai kuriu geru pasirinkimu. Tarkime zmogus nesugeba buti krikscionimi. Vietoje to pasirenka kitoki kelia. Kazkos tobulejimo kelias geriau nei stovejimas vietoje. Ir uz tai susilaukia kritikos. Konkretus pavyzdys. Vilniuje savivaldybe buvo finansavusi bendras Thai Chi mankstas lauke. Tai Arunas Peskaitis uzsipuole, kad tuo skatinama svetimos Tao religijos pletra i Lietuva. Thai Chi dar ne Taoizmas. Tai viena. Antra - kulturinis pliuralizmas nera blogai. Ar jus bent suvokiate, ka darote? Ne krikscionis, reiskia i pragara. Jei jau i pragara, reiskia galiu daryti, ka tik uzsimanes, viskas vienodai. O kitos religijos irgi taiko etinius apribojimus. Tai geriau kita religija su etika, nei Krikscionybe, ar nusiteikimas "i pragara"? Edit3: o kazkuriame Vatikano susirinkime (lyg II) Popiezius pasake, kad Baznycia vertina visa, kas kitose religijose yra gero.

Giliai apmąstėm ir pradėjau gailėti tokių asmenybių. Vargšeliai. O jei dėl to, jog bet kokia kita 'religija' ar tikėjimas yra mada, hmm tai krikščionybė atitinkamai tokia pati mada, tik tiek, kad jai galioja taisyklė "too big to fail". Bet nieko ateityje, kuo toliau tuo labiau skaldysis religinės bendruomenės vien dėl to, kad skirtingai interpretuos mistines būtybes ir bibliją. Way to go!

Dar vienas dalykas. Amzinas yra tik Dievas. Tai kaip pragaras gali buti amzinas? Jis yra Dieve? Kaip tuomet su Dievo tobulumu? Amzino pragaro ideja neatlaiko kritikos. Edit: del tikejimo ir darbu bei ju abieju rezultatu. Sesias dienas zudau, sekmadieni tikiu ir atgailauju, po to vel tas pats ir t.t. Juk vien tikejimas garantuoja isgelbejima nuo pragaro? Ar ne si doktrina paskatino Kryziaus zygius, raganu lauzus ir kriksta kalaviju? Edit2: kaip dabartiniai vachabitai. Vien tikejimas Alachu jiems leidzia ir atleidzia bet ka.

Nebesvaikit.

Svaigsim ir toliau, Sielinai. Shift. Norint sakraliai ziureti i gamta nereikalingas joks krivis ne jokia konfesija. Kas turi pradzia, turi ir pabaiga. Cia apie busena po mirties. Del darbu. Pries Dieva visi ateistai vienodi? Ir geri, ir pikti? Ir romus, ir skerdikai? Kuom blogai, jei ateistas ar pagonis vysto geras vidines savybes? Edit: siaip idomus klausimelis kilo. O kodel katalikiskose salyse laidotuviu metu gedulas?