Įdomiausios filmo apie Krymą vietos (10)
Plačiai anonsuotas TV kanalo „Rossija1“ („Россия 1“) politikos apžvalgininko Andrejaus Kondrašovo dokumentinis filmas „Krymas. Kelias į gimtinę“ jau parodytas rytinėje Rusijos dalyje. Centrinių regionų gyventojai išvys jį 22:00. Aštuonis mėnesius kurto filmo autoriai įrašė platų interviu su V. Putinu praeitų metų įvykių „karštais pėdsakais“, skelbiama anonse. Prezidentas papasakojo, kaip Rusijos specialiosios tarnybos gelbėjo Viktorą Janukovičių nuo ukrainiečių nacionalistų susidorojimo, kaip „mandagūs žmonės“ nuginklavo vietinius Krymo kariškius, o Rusijos vadovybė buvo pasirengusi paruošti branduolinius ginklus į kariniam panaudojimui. Išrinkome pagrindinius Putino pateiktus faktus.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie Maidaną
„Nenoriu vertinti jo (Viktoro Janukovičiaus) darbo. Jis pasakė: „Negalėjau pasirašyti įsako apie ginklo panaudojimą. Ranka nekilo“… Argi galima jį už tai smerkti? Nežinau.Ir aš nesirengiu to daryti. Nemanau turintis teisę tai daryti. Gerai tai ar blogai – neveiklumo pasekmės sunkios. Tai akivaizdu“.
„Formaliai opoziciją palaikė, visų pirma, europiečiai. Bet mes puikiausiai žinojome, ne tiesiog supratome, o žinojome, kad tikrieji lėlininkai buvo mūsų amerikiečiai partneriai – draugai. Tai jie padėjo ruošti nacionalistus, jie padėjo rengti karinius dalinius ir Ukrainos vakaruose, ir Lenkijoje, ir iš dalies Lietuvoje. Kaip pasielgė mūsų partneriai? Padėjo įgyvendinti valstybės perversmą, tai yra, ėmė veikti iš jėgos pozicijų“.
„Prieš imantis tokių veiksmų, kokie buvo vykdomi Kijeve vasario 21 ir 22 dienomis, reikia susimąstyti apie pasekmes šaliai to, ką daro žmonės, siekiantys tokiu būdu spręsti politines problemas. Lengva viską apversti aukštyn kojomis. Bet jeigu norima, kad elgtumėmės pagarbiai, visgi reikia atsižvelgti į teisėtus savo partnerių interesus“.
Apie Janukovičiaus pabėgimą
„Pakviečiau į Kremlių mūsų spec. tarnybų, gynybos ministerijos vadovus, iškėliau jiems užduotį išgelbėti Ukrainos prezidento gyvybę, nes jį būtų paprasčiausiai sunaikinę“. „Išaiškėjo, kad rengiamas ne tik jo pagrobimas, bet valstybinio perversmo vykdytojai bevelijo jį fiziškai pašalinti. Kaip sakė garsus istorinis personažas, nėra žmogaus – nėra problemos“.
„Pirmiausia jis man paskambino 21 d.. vakare. Sakė, kad rengiasi vykti į Charkovą, dalyvauti regioninėje konferencijoje. Neslėpsiu, išsakiau savo požiūrį, kad tokioje situacijoje iš sostinės geriau nevažiuoti“. „Paskui paskambino, pasakė, kad visgi nusprendė vykti. Viena jam pasakiau, – nors neišveskite daugiau teisėtvarkos pajėgų. „Oi, taip taip, puikiausiai tai suprantu“. Išvažiavo ir išvedė visas teisėtvarkos pajėgas!“
„Paskui, jau 22 dieną, Viktoras Fiodorovičius paskambino darsyk. Pasakė, kad yra Charkove. Norėjo pasikonsultuoti, pasikalbėti apie situacijos raidą. Aš, žinoma, pasakiau, kad pasirengęs, prašau, kur jums patogu“.
„Jis nuvažiavo į Krymą, bet kai man parodė jo judėjimo žemėlapį, kai jis skambino, mūsų žvalgybos tarnybos, iš esmės ėmė „vesti“ jo kortežą. Kaskart fiksuodavom jo buvimo vietą. Bet kai man parodė žemėlapį, paaiškėjo, kad jis greitai papuls į pasalą. Negana to, pagal turimus duomenis, nenorint ilgai kalbėtis, ten buvo pastatyti stambaus kalibro kulkosvaidžiai“. „Nurodėme., kur jie turi vykti – kortežu į pakrantę. Ir pasiuntėme sraigtasparnių grupę su spec. paskirties padaliniu“.
„Bet istorija tuo nesibaigė, kadangi Viktoras Fiodorovičius nenorėjo vykti į Rusiją ir iškart paprašė nugabenti į Krymą. Ir nuvažiavo į Krymą. Tad, dar keletą dienų, kol vyko su perversmu susiję įvykiai jis buvo Ukrainos teritorijoje. Bet po keleto dienų, kai pasidarė aišku, kad nėra su kuo tartis Kijeve, jis paprašė ir mes jį išvežėme į Rusijos teritoriją“.
Apie „Krymo pavasario“ priežastis
„Galutinis tikslas buvo ne Krymo užgrobimas ar kokia nors aneksija. Galutinis tikslas buvo suteikti žmonėms išreikšti savo nuomonę apie tai, kaip jie nori toliau gyventi“.
„Niekada negalvojome apie Krymo atskyrimą nuo Ukrainos iki to momento, kai prasidėjo šie įvykiai, valstybės perversmas“.
„Tai buvo naktis iš vasario 22-os į 23-ią, baigėme maždaug septintą valandą ryto, visus paleidau ir septintą valandą nuėjau miegoti. Išsiskirdamas, neslėpsiu, prieš visiems išsivaikštant, visiems savo kolegoms (o jų buvo keturi) pasakiau, kad situacija Ukrainoje pasisuko taip, kad privalome pradėti Krymo grąžinimo į Rusijos sudėtį darbą. Nes mes negalime palikti šios teritorijos ir ten gyvenančių žmonių likimo malonei, po nacionalistų plentvoliu“.
„Pirmiausia liepiau atlikti uždarą apklausą. Paaiškėjo, kad prisijungti prie Rusijos ten nori 75 % gyventojų. Man tapo akivaizdu, kad jei to imsimės, tai norinčių, kad šis istorinis įvykis nutiktų, bus daug daugiau“.
Apie „mandagius žmones“
„Nebuvo galima leisti ukrainiečių armijos ginkluotoms formuotėms Kryme ir teisėtvarkos organams sukliudyti žmonėms išreikšti savo valią. Juos reikėjo arba nuginkluoti, arba įtikinti nekliudyti žmonėms išreikšti savo nuomonę. Ir, tiesą sakant, prisijungti šiame darbe prie mūsų“.
„Pasirodė informacija, kad gali būti surengti teroristiniai aktai, o kai kurie radikaliai nusiteikę ukrainiečių vadovai, taip pat ir jėgos struktūrų, buvo pasirengę įvykdyti ir kažkokius aktus, susijusius su didelėmis žmonių aukomis“.
„Norint blokuoti ir nuginkluoti 20 tūkstančių gerai ginkluotų žmonių, reikia atitinkamų pajėgų. Ir ne tik pagal skaičių, bet ir pagal kokybę. Reikėjo mokančių tai daryti specialistų. Todėl gynybos ministerijai nurodžiau ir įsakiau – ką jau slėpti – neva mūsų karinių objektų Kryme apsaugos sustiprinimui, permesti ten specialius Pagrindinės žvalgybos tarnybos padalinius ir jūsų pėstininkų pajėgas, desantininkus“.
„Turiu pasakyti, vaikinai, ukrainiečių kariškiai, elgėsi itin tinkamai – jie stengėsi išlaikyti ištikimybę priesaikai. Bet neaišku, kam jie prisiekė: valstybės juk nėra, prezidentą nuvertė, o jis, tarp kitko, tada buvo teisėtas Karinių pajėgų vyriausiasis vadas“.
„Neprireikė netgi pasinaudoti Federacijos tarybos leidimu įvesti mūsų kariuomenę į Ukrainą, nepasielgiau nesąžiningai. Nes pagal atitinkamą tarptautinę sutartį, mūsų karinėje bazėje Kryme galėjo būti 20 tūkstančių žmonių. Netgi šiek tiek daugiau. Netgi pridėjus visus atsiųstuosius, 20 tūkstančių nebuvo“.
„Nė vieno, noriu pabrėžti, nė vienutėlaičio karto, sutrikimų nebuvo. Tai nepaprastas darbas, turint omeny jo mastą, įvairiausias naudojamas pajėgas ir priemones. O ten, pakartosiu, pirmame etape dalyvavo GRU spec. daliniai, desantininkai, jūrų pėstininkai, paskui kiti padaliniai. Be to, kad gynybos ministerija veikė kuo profesionaliausiai, suderintai, bet ir kitos tarnybos – ir URM, ir juridinės tarnybos, ir užsiimantys vidaus politikos klausimais. Visa tai buvo taip tiksliai, griežtai ir savalaikiai koordinuota, kad man kartais kildavo klausimas: ar tai mes“.
„Mūsų pranašumas buvo tai, kad asmeniškai tuo užsiėmiau. Ne todėl, kad viską teisingai dariau, o todėl, kad kai tai daro pirmieji valstybės asmenys, vykdytojams lengviau dirbti“.
Apie branduolinių pajėgų kovinę parengtį
„Buvome pasirengę tai padaryti. Juk kalbėjausi su kolegomis ir sakiau jiems, kad tai (Krymas) yra mūsų istorinė teritorija, ten gyvena rusai, jie atsidūrė pavojuje, mes negalime jų pamesti. Ne mes įvykdėme valstybės perversmą, tai padarė nacionalistai ir kraštutinių pažiūrų žmonės. Mes juo palaikėme. Bet kur jūs esate? Už tūkstančių kilometrų? O mes čia, ir tai mūsų žemė! Už ką jūs norite ten kovoti? Nežinote? O mes žinome. Ir mes tam pasirengę“.
„Nepaisant viso situacijos sudėtingumo ir dramatizmo, šaltasis karas baigėsi, ir mums nereikia tokių tarptautinių krizių, kaip Karibuose. Juo labiau, kad padėtis nereikalavo imtis tokių veiksmų, ir tai būtų prieštaravę mūsų pačių interesams. Kalbant apie mūsiškes branduolinio užkardymo pajėgas, tai jos ir šiaip visada būna visiškos kovinės parengties“.
Apie kitą ginkluotę
„Kad ten (Kryme) buvo smarkiai militarizuota teritorija, akivaizdu. Dvidešimt su viršum visiškai mobilizuotų ir gainkluotų žmonių. Keturiasdešimt trys S-300 psleiodimo įrenginiai, apie 20 „Buk“ įrenginių ir kitokios sunkiosios ginkluotės, taip pat ir šarvuotos technikos. Tai labai rimtas kumštis“.
„Bastionas“ – gynybos kompleksas, ginantis krantą, ginantis teritoriją, jis nieko nepuola. Tačiau tai efektyvus, modernus, didelio taiklumo ginklas. Kol kas tokio ginklo daugiau niekas neturi. Dabar tai pats efektyviausias kranto kompleksas. Ir kažkuriuo momentu, kad būtų aišku, jog Krymas patikimai apsaugotas, permetėme ten štai tuos kranto kompleksus“. „To negalėjo padaryti niekas kito, tik vyriausiojo vado sprendimu“. „Ir be viso kito, sąmoningai išdėstėme šiuos kompleksus taip, kad matytųsi iš kosmoso“.
„Padarėme iš Krymo tvirtovę ir iš jūros ir iš sausumos“.
Apie Krymo valdžios pakeitimą
„(Sergejus Aksionovas) – tai žmogus, apie kurį anksčiau nežinojau, niekada jo nemačiau, nepažinojau. Neslėpsiu, man pasakė jo pavardę, pasakė, kad jis yra deputatas“.
„Kai paklausiau (Krymo parlamento nario), kas šis žmogus, kaip jį vertinate, jis pasakė: „Na, Čegevera. Mums tokio dabar reikia““.
„Mums reikėjo užtikrinti atstovaujamojo valdžios organo, Krymo parlamento, darbą. Tam, kad šis parlamentas galėtų susirinkti ir vykdyti įstatymais numatytą veiklą, žmonės turėjo jaustis saugiai. Noriu atkreipti dėmesį, kad Krymo parlamentas buvo visiškai legitimus visavertis atstovaujamosios Krymo valdžios organas, suformuotas gerokai iki visokių sudėtingų tragiškų įvykių. Ir štai, šie žmonės susirinko, balsavo ir išrinko naują Krymo vyriausybės pirmininką – Sergejų Valerjevičių Aksionovą. O juridiniu požiūriu esamas prezidentas Janukovičius jį patvirtino. Buvo laikomasi absoliučiai visų Ukrainos įstatymų reikalavimų. Žinoma, galima kalbėti ką nori ir tuos įvykius interpretuoti kaip tinkama, bet žvelgiant iš teisės pusės, ten nė uodas nosies neįkištų“.
