Nuo 2001 rugsėjo vienuoliktosios joks kitas baubas kaip neišsikerojo vakariečių širdyse, kaip terorizmo grėsmė. Gallup duomenimis, daugiau nei pusė amerikiečių nerimauja „labai stipriai“ dėl teroro atakų, o beveik trečdalis tiki, kad vyriausybė negali apginti nuo jo. Žiniose kone kasdien minimas ekstremizmas. Tačiau, nepaisant visko, galvoje piešiamas terorizmo paveikslas gali būti ne visiškai tikslus. Tiesą sakant, daugelis mūsų laikosi neteisingų įsitikinimų, koks iš tiesų yra modernus terorizmas.

Terorizmo istorijoje tikriausiai jokia kita grupė nebuvo tokia didelė ir taip gerai finansuojama, kaip ILIV. Kalifatas yra turtingiausia teroristų grupuotė. Hezbollah, kita islamo ekstremistų grupuotė, yra antra pagal turtingumą. Bet ne visi teroristai susiję su islamu. Kai kurie išvis nesusiję su jokia religija.

Svarbiausia iš jų – Kolumbijos revoliucinės ginkluotos pajėgos (FARC). JAV oficialiai laikoma teroristine organizacija, ši grupė yra marksistai leninistai, laikantys save ateistais. 2014 metų lapkritį, Forbes Israel vertinimu, tai yra trečia turtingiausia teroristinė grupė pasaulyje, kontroliuojanti beveik 30 procentų Kolumbijos ir galinti remtis tūkstančiai rekrutų.

Todėl FARC yra didesnė organizacija, nei al-Qaeda ar Boko Haram, o FARC galia dabar net nėra didžiausia. Šio amžiaus pradžioje FARC buvo kone tris kartus didesnė nei dabar ir išpirkai pagrobdavo 3000 žmonių per metus.

Prisimenate Joseph Kony, išpopuliarėjusio Invisible Childrenfilmuko Kony 2012 žvaigždę? Viešpaties pasipriešinimo armija stipriai tebesilaiko Centrinės Afrikos Respublikoje, Kongo demokratinėje respublikoje, ir Pietų Sudane. Valstybės Departamento teroristų sąrašuose atsidūrusi 2001 metais, ši krikščionių sukilėlių grupė nuo 1987-ųjų metų nužudė iki 100 000 žmonių, daugiau, nei Boko Haram.

Japonijoje kraupiojo Aum Shinrikyo kulto, 1995 metais nužudžiusio 12 ir sužalojusio 5 500 žmonių per nervus paralyžiuojančių dujų ataką Tokijo metro, pasekėjų grupė turi apie 1300 aktyvių narių ir kasmet užverbuoja dar. Nors islamas dabar dažnai naudojamas kaip „teroro“ sinonimas, tiesą sakant, kai kurioms didžiausioms grupėms Allahas nerūpi.

Kai sėdime prilipę prie ekranų, stebėdami įvykius, panašius į nutikusius Paryžiuje, gali pasirodyti, kad esame apgulti. Dar 9/11, 7/7, ir Madrido traukinių sprogdinimai, ir nesunku nutarti, kad pasaulio teroristų taikinys yra laisvę mylintys Vakarai.

Iš tiesų Vakarai nuo teroro atakų nukenčia mažiau, palyginus su tam tikromis likusio pasaulio vietomis. Tarp 2004 ir 2013, JAV užpulta 131 kartą, 20 atakų pareikalavo žmonių aukų. Prancūzijoje įvykdyti 47 išpuoliai. Tuo tarpu Irake įvykdyta 12 000 teroro atakų, 8 000 iš jų buvo mirtinos.

Per tiriamą laiką maždaug pusė visų teroro atakų ir 60% žuvusiųjų nuo šių atakų tenka vos trims šalims: Irakui, Pakistanui, ir Afganistanui. Toliau eina Indija, Nigerija, Somalis, Jemenas, Sirija, Šri lanka ir Tailandas.

Tai nėra bandymas sumenkinti bet kokių Vakarams tekusių atakų tragiškumą. Savaime aišku, kad atakos Paryžiuje ir 9/11 atakos išties buvo siaubingos ir paveikė milijonus. Bet didžioji dauguma terorizmo aukų gyvena Vidurio Rytuose ir Azijoje, ne JAV ar Europoje.

Šaudymai Charlie Hebdo redakcijoje Paryžiuje buvo didžiausia teroro ataka Europoje nuo tada, kai Andersas Breivikas Norvegijoje nužudė 77 žmones. Lapkričio 13 dienos aukų skaičių abi šias atakas smarkiai lenkia. Bet vaizdas Europoje toli gražu nėra vien juodas ir baltas. Teroristų atakos nėra vien islamistų ir radikalių dešiniųjų atakų mišinys, teroristų atakos Europoje paprastai būna susijusios su nacionalizmu.

2014 daugiau nei pusė visų Europos teroro atakų buvo susijusios ne su religija ar dešiniuoju ekstremizmu, o su airių respublikonizmu. Iš 201 žemyne įvykdytos atakos, apie kurias pranešė Europol, 109 įvyko Šiaurės Airijoje – t.y., visos iki vienos atakos, nuo kurios nukentėjo JK. Nacionalistiniai ar separatistiniai judėjimai buvo pagrindinis terorizmo motyvas ir kitur. Prancūzijos FLNC, siekianti Korsikos salą paversti nepriklausoma valstybe, 2013 m. surengė raketų atakas prieš Prancūzijos policijos nuovadas. 2015 m. penki Makedonijos policininkai žuvo susidūrime su nacionalistais albanų teroristais.

Tai nereiškia, kad dėl visų Europos neramumų galima kaltinti separatizmą. Per pastaruosius porą metų savo bjaurią galvą pakėlė ir kairiojo sparno teroras. Graikijoje 2013 metais marksistai nužudė du politinius oponentus, o Italijos anarchistai išsiuntinėjo daug sprogstamų laiškų. Kai kurios atakos netgi buvo susijusios su konkrečiais klausimais. Prancūzijoje grupė radikalių vyndarių susprogdino vietinį Socialistų partijos biurą dėl neteisybių, susijusios su vyno gamyba. Drauge su ILIV, teigiančia įvykdžiusia lapkričio 13 atakas, jie atsidūrė Europos teroro paveiksle, bet scenoje yra ir kitų grupių.

Dėl 9/11, nelieka abejonių, kad džihadizmas yra didžiausias masinis žudikas Amerikos terorizmo istorijoje. Per 14 metų, praėjusių nuo tų įvykių, islamo ekstremistų veiksmai pareikalavo dar 26 gyvybių, dramatiškiausiai – per Bostono maratoną. Bet džihadizmas nėra mirtiniausias ekstremizmo šaltinis modernioje Amerikoje. Per tą patį laiką, vietiniai teroristai nužudė dviguba daugiau amerikiečių, nei džihadistai.

Po 9/11, 48 JAV piliečiai prarado gyvybes dėl dešiniojo ekstremizmo. Pavyzdžiui, 2012 metais neonacis Wade Michael Page užpuolė sikhų šventyklą, nužudė šešis ir sunkai sužalojo dar tris žmones. 2015 birželį Dylannas Roofas, pradėjęs šaudyti Charlestono bažnyčioje, nužudė devynis žmones. Prieš mokesčius nusiteikusių suverenių piliečių judėjimas nužudė tiek daug policijos pareigūnų, kad FTB laiko juos ženklia teroristine grėsme.

Kai kurie incidentai buvo netgi dar dramatiškesni. 2010 metais, Andrew Joseph Stack įvykdė savižudišką ataką, nukreipdamas savo lengvąjį lėktuvėlį į IRS biurą, taip žūdamas pats, nužudydamas vieną agentą ir sužeisdamas 13 kitų. Dėl tokių veiksmų daug policijos poskyrių dešiniuosius teroristus laiko didele grėsme. 2015 metais atlikta 382 JAV policijos ir šerifų skyrių apklausa parodė, kad 74 % respondentų kaip didžiausią grėsmę savo jurisdikcijoje įvardijo antivyriausybinį smurtą, tuo tarpu „al-Qaeda sukeltą“ smurtą – 39.

Kairuoliškos vertybės retai siejamos su terorizmu dabartinėje Amerikoje. Aštuntajame XX a. dešimtmetyje tokios grupės, kaip Weather Underground sprogdino JAV Valstybės Departamento pastatą. Dabar kairiojo sparno teroras toks retas, kad žmonės rašo straipsnius, keldami klausimą, kur, po galais, jie visi prapuolė.

Atsakymas – jie niekur nedingo. Per pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį Amerikos teritorijoje daugiausiai teroro išpuolių įvykdė ne al-Qaeda ar koks radikalus dešinysis judėjimas. Tai buvo ekoteroristų organizacija Žemės išlaisvinimo frontas (Earth Liberation Front – ELF).

Nuo 2001 iki 2011, grupė buvo atsakinga už 50 atskirų atakų – daugiau, nei visos kitos teroristų grupės kartu sudėjus. Atakose paprastai buvo naudojamos padegamosios bombos, sukeldavusios nekontroliuojamus gaisrus, atnešdavusius milijonus dolerių nuostolių. ELF atakose niekas nežuvo, nes grupė tyčia stengėsi išvengti aukų. Tačiau vien dėl įvykdytų atakų gausos jie įtraukti į FTB teroristų stebėjimo sąrašą.

Vienintelė kita grupė, surengusi nors kiek panašų į ELF išpuolių skaičių, buvo Gyvūnų išlaisvinimo frontas (Animal Liberation Front -ALF), susijusi grupė, vykdžiusi panašius padegimus. Bendri paimti, jų veiksmai žymėjo Amerikos kairiojo terorizmo renesansą.

Al-Qaeda, ISIS, FARC – terorizmo analai kupini šiurpą keliančių grupių pavadinimų. Tačiau teroro aktus JAV šios organizacijos vykdo retai. Remiantis Southern Poverty Law Center (SPLC) duomenimis, kone visi vietiniai teroristiniai incidentai yra vienišų vilkų darbas.

Atlikusi 60 atskirų atakų tyrimą, SPLC išsiaiškino, kad beveik 75 jų suplanavo ir įvykdė atskiri asmenys be jokios žinomos pagalbos. Kai jie praplėtė „vienišo vilko“ apibrėžimą, įtraukdami 2 asmenis be išorinės pagalbos, į šią kategoriją pateko 90 procentų visų incidentų.

Toks „nehierarchinio pasipriešinimo“ modelis sugalvotas XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje, siekiant užtikrinti, kad valdžia negalėtų atsekti būsimų sprogdintojų. Po to, kai vienintelio dalyvio – Timothy McVeigh – surengtas sprogimas Oklahoma City nusinešė 168 žmonių gyvybes, vienišų vilkų surengtų veiksmų skaičius šovė viršun. 1995 – 2011, jiems priskirta trečdalis visų išpuolių, o vėliau vienišų vilkų skaičius išaugo (todėl SPLC tyrimas po 2009 m. rodo daug didesnį tokių atakų procentą). Nuo tada aktyvios grupės JAV praktiškai pasitraukė praeitin.

Kalbant apie atakų skaičių, didžiausias terorizmo pakilimas JAV buvo 1970 – daugiau nei 450 užfiksuotų incidentų. Tai buvo Weather Underground aukščiausio pakilimo metai, įsisiūbavo puertorikietiškasis separatizmas, ir Žydų gynybos lyga (Jewish Defense League) sprogdino biurus. Jokiais kitais metais JAV nė iš tolo nebuvo tiek atakų. Tiesą sakant, terorizmas staigiai silpnėjo.

Nors 1970-ieji buvo išskirtiniai, aštuntajame dešimtmetyje vyko daug atakų, bent po 50 per metus. Iki dešimtojo dešimtmečio incidentų lygis tik retkarčiais viršijo šį skaičių. Greitai pereiname į mūsų dienas ir matome, kad dabar metinis teroro atakų skaičius arčiau prie nulio, nei prie 50.

Trumpai tariant, teroristinių išpuolių JAV mažėja, nors atrodo, kad apie juos girdime daugiau. Gyvybes nusinešusių atakų irgi daugiausiai buvo aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Tačiau dėl masinių žūčių tokiuose įvykiuose kaip 9/11 bendras per metus žuvusių žmonių skaičius didžiausias XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir pirmojo dešimtmečio pradžioje.

Be retėjančių atakų, yra dar vienas faktas, galintis šiek tiek nuraminti besibaiminančius terorizmo. Tyrimai parodė, kad jis praktiškai niekada neveikia. Užuot suteikusios teroristams tai, ko jie nori, – ar netgi to dalelę, beatodairiškas civilių žudymas dažniausiai pakenkia teroristų tikslams.

2009 m. George Mason University tyrime 457 teroristinių kampanijų analizė parodė, kad jokiai ekstremistų grupei nepavyko nugalėti valstybės ir 94 procentams šių grupių nepavyko įgyvendinti nei vieno iš savo tikslo.

Akivaizdu, tyrimas kiek senstelėjęs. Galime tarti, kad ILIV neatitinka šios tendencijos ir jai pavyko išskobti pusiau veikiančią barbarų valstybę Vidurio Rytuose.

Bet bendrai teiginys tebegalioja. Nepaisant IRA kovos dešimtmečių, Šiaurės Airija vis dar Britanijos dalis. Visais sprogdinimais ir šaudymais dešiniosioms karinėms grupuotėms nepavyko įžiebti revoliuciją ar nuversti JAV valdžią. Netgi FARC, kuriam vos nepavyko įvykdyti Kolumbijos valdžios dešimtajame dešimtmetyje, dabar mąsto apie nusiginklavimą. Užuot padėjęs pasiekti skelbiamą tikslą, terorizmas dažniausiai jo praktikuotojų prie to tikslo nepriartina.

Priežastis, kodėl teroristai žudo nekaltus žmones, stengiasi suprasti dvi mokyklos. Vienos požiūriu, teroristai yra tiesiog blogi ir smaginasi skriausdami žmones. Kitos – kad teroristai stengiasi paskleisti ideologiją ar religiją smurtinėmis priemonėmis. Nors ne abejonės, taip ir yra, tyrimai rodo, kad tai iš tiesų užima daug mažesnę teroristo galvosenos, nei būtų galima pamanyti. Daugumą teroristų motyvuoja keistai trivialios priežastys.

Ohio State University atliktas 52 islamo teroristų, nusitaikiusių į JAV, tyrimas parodė, kad dažniausias motyvas yra keršto troškimas. Dauguma teroristų neturėjo religinių tikslų, o norėjo nubausti Ameriką už pagalbą Izraeliui ar tiesiog pyko dėl karo Afganistane ar Irake.

University of Michigan tyrimas siekė dar toliau. Jame teigiama, kad dauguma teroristų, kurie paprastai būna jauni vyrai, prisijungė, ieškodami nuotykių, draugijos, statuso, ir moterų.

Tyrimas neturėtų nuvertinti terorizmo rimtumo ar grupės skelbiamų tikslų supratimo svarbos. Jis rodo, kad aiškinantis terorizmo siekius, reikia atsižvelgti į platesnį istorinį paveikslą ir atskirų teroristinių organizacijų narių motyvaciją.

2001 rugsėjo 11-osios atakoms prarastų gyvybių, patirtų sužeidimų, ekonominės žalos ir randų tautai prasme neprilygsta niekas. Žuvo beveik 3000 žmonių, o buvusieji Ground Zero ir dabar miršta nuo susijusių vėžinių susirgimų. Tačiau kitos planuotos atakos turbūt būtų buvusios didesnės už 9/11, jei būtų pavykusios.

Vien Amerikoje bent viena ataka būtų galėjusi pranokti 9/11 nuostolius. 1997 balandžio 22 dieną keturi KKK nariai buvo areštuoti už naftos perdirbimo gamyklos šalia Fort Worth, Teksase, susprogdinimo planus. Ekspertų vertinimu, ataka būtų nužudžiusi iki 30 000 žmonių, beveik 10 kartų daugiau, nei žuvo 9/11. Ji buvo sustabdyta, nes vietinis KKK lyderis pabūgo ir nuėjo į FTB.

Kitur irgi paskutinę minutę buvo užkirstas kelias kitoms beprotiškoms atakoms. 1993 m. Japonijos Aum Shinrikyo kultas paleido juodligės debesį virš Tokijo, sukeldamas pavojų beveik 7000 gyventojų. Laimei, kultas netyčia gavo ir paskleidė vakcinos štamą, kuris žmonėms nekenkia.

Po dviejų metų grupė dukart bandė detonuoti cianido bombas Tokijo metro. Ekspertų teigimu, vienas įvykęs sprogimas būtų galėjęs nužudyti 10 000 žmonių. Kad ir kaip blogai atrodytų terorizmo istorija, nukrečia šiurpas, pagalvojus, kad galėtų būti dar blogiau.

Komentarai (15)