Nuo 1994 iki 2007 metų musulmoniškajame pasaulyje tyčinių žmogžudysčių lygis buvo tris kartus mažesnis už šį rodiklį Europos šalyse ir du kartus mažesnis nei JAV. Tai kodėl islamas laikomas „bloga“ religija?

Įtempta tarptautinė situacija, susijusi su nuolatinėmis teroristinėmis atakomis ir pabėgėliais iš Sirijos, musulmonų įvaizdžiui atsiliepia neigiamai. Vis daugiau vakariečių musulmoniškąjį pasaulį regi tik juodomis ir baltomis spalvomis. Tačiau skirstyti žmonių į „gerus“ ir „blogus“ nevalia, kaip kad negalima ir sakyti, kad islamas – agresijos religija arba atvirkščiai, taikos religija, rašo leidinys Slate.

Tarptautinės tyrimų kompanijos YouGov duomenimis, 2015 metų pavasarį 40% apklaustų europiečių apie musulmonus pasisakė neigiamai. Tačiau, kaip rašo leidinys, apie musulmonus neigiamai paprastai pasisako žmonės, iš tiesų apie jų pasaulį labai mažai žino.

Dabar pasaulyje yra 1,8 mlrd žmonių išpažįsta islamą. Ši religija yra viena iš pačių taikiausių, rašo Slate. Kad tai suprastume, leidinys siūlo persikelti keletą dešimtmečių į praeitį: dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje nevyko stambūs konfliktai, kuriuos būtų išprovokavę islamistai.

Žinoma, teroristinės organizacijos, propaguojančios radikalųjį islamą, nesunkiai randa savo idėjų patvirtinimą viduramžių religiniuose tekstuose, tačiau tai nieko nesako apie likusių milijonų polinkį į smurtą. Daug svarbiau, kaip vienoje ar kitoje bendruomenėje paplitusios, tarkime, tyčinės žmogžudystės. Jų vykdymui nereikia tiek materialinių išteklių ir laiko pasirengimui, kaip teroristinėms operacijoms, todėl mirčių dėl nužudymų skaičius visame pasaulyje daug didesnis, nei nuo karų ar teroristinių atakų. Šios vyksta ne visose šalyse. Tuo tarpu nusikaltimai vykdomi visur. Nepriklausomas tyrimų projektas The Small Arms Survey paskelbė ataskaitą, kurioje pateikiami skaičiai, rodantys, jog nuo 2007 iki 2012 metų visame pasaulyje vienam žuvusiam kare ar teroristinėje operacijoje teko septynios žmogžudysčių aukos.

Tai, jeigu musulmonai būtų labiau linkę į prievartą, tai ir tyčinių žmogžudysčių tarp jų turėtų būti daugiau. Iš tiesų šis rodiklis priešingas: kuo didesnis musulmonų procentas bendruomenėje, tuo mažiau ten įvykdoma žmogžudysčių, rašo Slate. 2011 metais Kalifornijos universiteto politologas M. Stephenas Fishas parodė, kad nuo 1994 iki 2007 metų musulmoniškajame pasaulyje tyčinių žmogžudysčių buvo įvykdyta tris kartus mažiau, nei Europos šalyse ir du kartus mažiau nei JAV. Galima būtų sakyti, kad tokį žemą nusikalstamumo lygį lemia griežta valdžios politika, tačiau tyrėjai į šį faktorių atsižvelgė ir tokio ryšio neaptiko.

Anastasija Zyrianova
žurnalistė

Tačiau Fishas neteigia, kad musulmonų bendruomenėse mažiau smurto, negu nemusulmoniškose, jei vertinamas visas mirtinas smurtas. Iš tiesų jis nurodo, kad kalbant apie terorizmą, radikalūs islamistai atsakingi už 70 % visų „daug aukų nusinešusių teroristinių sprogdinimų” įvykdymą pasaulyje nuo 1994 iki 2008. Dėl to jis teigia, kad nors terorizmas toli gražu nėra unikalus musulmoniškas reiškinys, “… dabar jo paplitimas yra neproporcingai islamistiškas.” Nuo 2010 metų islamistų terorizmo išpuolių smarkiai padaugėjo.

Tačiau nereikia pamiršti, kad trečdalis musulmonų (600 milijonų) gyvena Pietryčių Azijoje ir Kinijoje. Ir tik 317 milijonų gyvena Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Kodėl pirmieji gyvena kur kas ramiau už antruosius, nors religija jų bendra? Slate nuomone, svarbu visai ne religija, o žmonių gerbūvis ir valdžios elgesys. Būtent dėl represijų, apribojimų politikos, korupcijos ir žmogaus teisių pažeidinėjimų gyventojai labiau domisi radikalų idėjomis.

Анастасия Зырянова
slon.ru

Komentarai (115)