Duomenys apie apiplėšimo vykdytojus irgi nesutampa. Pagal paplitusią versiją, tai buvo Palestinos išlaisvinimo organizacijai priklausančios grupuotės darbas – „Libano pajėgų“ atstovai, kurie per aštuntojo dešimtmečio karą kovėsi prieš Palestinos kovotojus, tvirtino, kad pagrobtų pinigų gabenimą į Šveicariją neva asmeniškai prižiūrėjo Yassiras Arafatas, Kai kas, beje, neatmeta galimybės, kad libaniečiai ir palestiniečiai sudarė laikinas paliaubas, kad galėtų įvykdyti apiplėšimą, o paskui pasidalinti laimikį.

Pagal egzotiškesnę versiją, šmėkštelėjusią spaudoje pirmojo dešimtmečio viduryje, prie banko apiplėšimo galėjo būti prisidėjusios britų specialiosios tarnybos (versijos autorius tvirtina asmeniškai bendravęs su keliais šios operacijos dalyviais). Apiplėšimo tikslas neva buvo kažkokių banke saugotų dokumentų apie teroristinių grupuočių finansinius aktyvus paėmimas. Tačiau, šaltino teigimu, operacija pasisuko ne visai taip, kaip planuota: jos dalyviai neva nusprendė pasinaudoti proga ir priglobė didelę dalį banke saugoto aukso.

Skraidantis vagis

1971 metais vyriškis su lagaminu, kuriame, pasak jo, buvo bomba, užgrobė Northwest Airlines oro linijų „Boeing-727“, skridusį iš Portlendo į Sietlą. Jis pareikalavo $200 000 išpirkos (apie 1,1 mln dabartiniais doleriais), o taip pat kelių parašiutų. Po kuro pasipildymo Sietle ir gavęs pinigus (aviakompanija surinko reikalaujamą sumą, pasiskolinusi ją vietiniame banke) grobikas, žinomas kaip Danas Cooperis (šiuo vardu jis pirko bilietą, spaudoje jis vėliau vadinamas D. B. Cooperiu), sutiko paleisti keleivius. Paskui jis liepė skristi į Meksiką, tačiau pakeliui iššoko su parašiutu, pasiėmęs su savimi pinigus.

Tolesnė lėktuvo užgrobėjo lemtis nežinoma. Numanomo jo nusileidimo rajono paieškos baigėsi be rezultatų. Dalis pinigų vėliau atsirado (keletas paketų, bendra suma maždaug $6000): juos upės pakrantėje atsitiktinai rado vaikas Vašingtono valstijoje (kupiūros atpažintos pagal serijos numerius). Tuo remdamiesi, kai kas spėliojo, kad pagrobėjas užsimušė krisdamas, tačiau jo lavonas taip ir nerastas.

Pranešta, kad valdžia, ieškodama lėktuvo užgrobėjo ir pagrobtų pinigų, patikrino daugiau nei tūkstantį žmonių. Kai kurie vėliau teigė, kad šį, tapusį kultiniu, nusikaltimą įvykdė arba jie patys, arba jų giminaičiai ar pažįstami. Visgi, nė vienas iš šių pareiškimų oficialiai nebuvo patvirtintas (tariamus užgrobėjus tikrindavo, taip pat ir pagal nusikaltėlio DNR, kurios pavyzdžiai buvo rasti daiktuose, likusiuose nuvarytame lėktuve). Pagal vieną iš naujausių versijų, Danas Cooperis gyvas, persikraustė į Nepalą ir pagrobtais pinigais užsitikrino sau „karališką gyvenimą“.

Trys tonos aukso

1983 metais šešetas kaukėtų banditų įsiveržė į kompanijos Brink’s Mat sandėlį Heathrow oro uoste. Jie surišo apsaugininkus ir grasinimais išgavo saugyklų kodus. Plėšikai, anksčiau iš vieno apsaugos darbuotojo gavę žinių, tikėjosi rasti ten 3 milijonus svarų, tačiau rado kur kas daugiau. Saugykloje buvo apie tris tonas aukso, o taip pat briliantai ir grynieji pinigai (apie 26 mln svarų). Nusikaltėliai grobį pakrovė į sunkvežimį ir pasislėpė.

Didžioji aukso dalis – apie 70% – nuo tada taip ir nerasta. Policijos duomenimis, maždaug pusę luitų nusikaltėliai išlydė ir pardavė (dalis gautų pinigų vėliau buvo investuota į verslo projektus, susijusioje su devintajame dešimtmetyje vykdyta Docklands rajono modernizavimo programa). Sklandė gandai, kad daugelis juvelyrinių papuošalų, parduotų Didžiojoje Britanijoje po 1983 metų, buvo padaryti būtent iš to aukso.

Buvo nuteisti vos du nusikaltėliai. Kaip ir australietiškojo užpuolimo atveju, kai kurie, susiję nusikaltimu, vėliau buvo nužudyti (iš čia kilo gandai apie pagrobtojo aukso „prakeiksmą“). Remiantis britų spaudos informacija, žuvo iki dvidešimties žmonių. Tarp jų buvo ir tie, kas plovė apiplėšimo metu ir pardavus auksą gautus pinigus. Paskutiniąja auka tapo kriminaliniame pasaulyje žinomas Johnas Palmeris, padėjęs išlydyti aukso luitus, 2015 metais jis buvo nušautas nuosavame name.

M. Tyščenko
slon.ru

Komentarai ()